(Iš Eichendorffo poezijos)
TĖVIŠKĖS SODAS
Bijūnai, jurginai žydi,
Lyg užbūrė kas gėles:
Tėvas, motina jau mirę,
Kas dar žydėti verčia jas?
Ir šaltinis ten dar šnera, mena
Jis senus, gražius laikus;
Moteris ten sėdi, miega,
Jos kasos dengia drabužius.
Ji laiko rankoje kankles,
Lyg kalba per sapnus;
Man rodos, ją esu pažinęs—
Tyliau, tyliau, tenepabus.
Bet kai slėny sutemsta,
Paliečia švelniai ji stygas;
Girdžiu po sodą visą naktį
Jos nuostabias dainas.
VASAROS NAKTIS
Lyg žemę pabučiavo
Tyliai ramus dangus:
Žiedų žieduos sapnavo
Ji apie jį sapnus.
Laukais vėjelis ėjo,
Šiurendamas javus,
Žvaigždėm dangus mirgėjo,
Lyg glostė jis miškus.
Ir lėkė mano siela,
Pakėlusi sparnus,
Per šalį ramią, mielą,
Lyg lėktų į namus.
IŠTIKIMYBĖ
Kai visi paukšteliai tyli
Karštame vidudieny,
Vyturėli, tu pakyli,
Giesmele mus gaivini.
Kai visiem medeliam nyku,
Kai pas mus žiema žvarbi,
Tu, eglele, tu vainiką
Savo žalią vis dėvi.
Tai dėl to ir aš neliausiu
Skelbt pavasario dienos,
Norint liūdesys sukaustęs
Visą žemę nušalnos.
VAKARO DAINELĖ
Vakare varpai skambėjo
Tyliame slėny;
Šimtą kartų gal sėdėjom
Mes čionai vieni.
Buvo miela, buvo gera
Žemėje visoj,
Tegirdėjome, kaip šnera
Liepa vienumoj.
Ko varpai taip skamba, aidi,
Liūdna širdyje?
Meilei mirusiai palaidot
Gūdžiai skamba jie.
Man kape gulėt norėtųs—
Kur geriau bebus?—
Liepa ošdama minėtų
Man gražius laikus.
JOSEPH EICHENDORFF (1788-1857), kilęs iš Aukštutinės Silezijos, yra vienas žymiausių romantizmo atstovų. 1824-31 m. jis gyveno Karaliaučiuje, kur tuo metu Liudvikas Rėza išleido lietuviškas “Dainas” (1825). Dainos forma būdinga Eichendorffo poezijai. Eilėraščius išvertė A. Tyruolis.