Nijolė Jankutė
Seniai, labai seniai, Kalėdų, gimtadienių ir vardinių pagrindinė dovana būdavo knyga. Apdovanotasis nedėdavo jos į lentyną, bet, kaip Mažvydas liepė, "imdavo ir skaitydavo”. Dabar švenčių dovanos — ilga dažnai bereikalingų daiktų eilė. "Viskas kūnui, nieko dvasiai!” — galėtų būti švenčių gėrybes lydintis šūkis. Todėl skaitančiam žmogui gauti knygą dovanų šiais laikais yra ypatingas malonumas. O kada toji knyga, vos atvertus, sugrąžina tolimos vaikystės gražiausius momentus, tai norisi visiems pasakyti:
— Skaitykit Vytės Nemunėlio "Mažųjų dienas” patys sau ir savo mažiesiems!
Mūsų mažieji, gyvenamosios aplinkos "maitinami” kompiuterine sofistikacija ir televizijos žiaurybėmis, dažnai išauga be vaikystės, lyg dirbtinai nunokinti obuoliukai. Vytės Nemunėlio nuoširdžios, skambios, žaismingos "eilutės” padės lietuviška-žmogiška auklyba susirūpinusiems tėvams ir seneliams prailginti mažųjų vaikystę.
Ši vaikų poezijos rinktinė prasideda su eilėraštukais iš "Mažųjų pasaulio” (1931 m.) ir baigiasi "Pietų vėjelio” (1950 m.)rimais. Ši metų eilė apima ir patį gražiausiąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, ir okupacijas, ir pirmuosius metus išeivijoj. Lietuviukas, gimęs 1931 m., užaugo migdomas dainomis virtusiais Vytės Nemunėlio eilėraščiais: "O, atsimenu namelį”, "Šlama šilko vėjas”, žaisdamas "Dzig-dzig-dzig į Vilnių jojau” ir šimtus kartų deklamuodamas "Aš turėjau dviratuką”.
Nuo pirmųjų Vytės Nemunėlio eilėraščių pasirodymo jau praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet ne vienas viduriniosios kartos lietuvių teberiša gražiausius prisiminimus su tais paprastučiais, linksmais posmeliais.
Atriedėjo Vytė Nemunėlis į "Mažųjų pasaulį” su napamainomu "Dviratuku”, atskrido su "Gintaro kregždute”, "Pietų vėjeliui” pučiant, nešinas "Kiškio kopūstais”, "Purienomis”, lydimas "Drugelių” ir "Dėdės Rudenėlio”, ir pasiliko vaikų literatūros klasikas. O ką jau bekalbėti apie jo "Meškiuką Rudnosiuką”, kurio populiarumas per tris lietuvių skaitytojų kartas gali lygintis su amerikietišku "Mickey Mouse”! Kokie mes turtingi, turėdami Bernardą Brazdžionį, norintį ir galintį nusileist nuo "Ženklų ir stebuklų”, nuo "Šaukiu aš tautą” poezijos į dinamišką, paprastutį ir skaidrų vaiko pasaulėlį.
Išleisti šios nepamirštamos poezijos rinktinę buvo puiki Los Angeles ateitininku sendraugių mintis. Ją gausiai parėmė reikalą supratę mecenatai. Ačiū jiems visiems, nes "Mažųjų dienos” — dovana ne tik mažiesiems, bet ir didiesiems — tėveliams ir net seneliams.
Kuri močiutė, prisimindama pradžios mokyklą tolimoj Lietuvoj, neišmokys savo anūkėlio "ABC gerai pažįstu / Paskaitau ir parašau, / Jei kur truputį suklystu, / Tai labai atsiprašau”? Kuris tėtė, Lietuvoj darželį lankęs ir deklamavęs "Prie staliuko matot kėdę / Ant kėdės Margiukas sėdi, / Netelpa tik uodegytė... / Kur ją dėti, kas daryti?..., neperskaitys to eilėraštuko savo Mon-tessori amžiaus sūneliui?
Knyga vaikams be iliustracijų, lyg vežimėlis be ratų. Žodis be vaizdo vaikui mažai tesako. Todėl visos Vytės Nemunėlio knygos mažiesiems buvo nuostabiai iliustruotos vaiko pasaulin įsigyventi mokėjusių talentingų menininkų, kaip A. Kučas, D. Tarabildaitė, V. Z. Stančikaitė, P. Osmolskis. Jų iliustracijos, kaip ir V. Nemunėlio eilėraštukai, įaugo vaikystę nepriklausomoj Lietuvoj praleidusiųių širdin. Kaip melodijos taktas ar kvepalų dvelktelėjimas staiga sugrąžina žmogų į mielas praeities valandėles, taip ir šios Kučo mergytės su kaspinais plaukuose, Tarabildaitės basas kepurėtas Motiejukas ar Stančikaitės ekspresyvūs kiškiai, šokantys su dainuojančiais vaikais, pačia tobuliausia "laiko mašina” šviesos greičiu nuneša senuosius V. Nemunėlio gerbėjus į Lietuvoj lankytas mokyklas bei vaikų darželius.
Mūsų vaikams ir anūkams basos mergytės ir per didelėm kepurėm užsimaukšlinę berniukai (jų meškerės ne "spiningai”, jų žaislai ne "Atari”) galbūt atrodys keisti ir ypatingi, bet geros pasakos veikėjai visada nepaprasti. . .
"Mažųjų dienos”, išpuoštos originaliom iliustracijom ir V. Nemunėlio vaikiškos literatūros knygučių viršeliais, — naujas turtas lituanistinių mokyklų bei darželių mokytojams, tuo labiau savo mažuosius lietuviškai auklėjančioms šeimoms.