CHIARA LUBICH
"Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje” (Mt 10,32-33).
Tie Jėzaus žodžiai padrąsina ir teikia džiaugsmo visiems krikščionims. Jais Jėzus šaukia mus gyventi tvirtu tikėjimu į Jį, nes mūsų amžinas likimas priklauso nuo mūsų ištikimybės Jam čia, žemėje. Jei mes išpažinsime Jį kitų akivaizdoje, Jis sako, turės pagrindą išpažinti mus savo Tėvo akivaizdoje, bet jei mes Jo išsiginsime, tai ir Jis mūsų išsigins.
Iš meilės mums Jėzus primena atlyginimą ir bausmę, kurie mūsų laukia po šio gyvenimo. Jis žino, kaip vienas Bažnyčios tėvų sako, kad kartais bausmės baimė geriau padeda, negu gražus pažadas. Todėl, stiprindamas mumyse amžinos laimės viltį, Jis kartu sužadina ir amžino pasmerkimo baimę.
Jam rūpi, kad mes galėtumėm amžinai gyventi su Dievu, ir tai Jam svarbiausia. Tai tikslas, kuriam mes ir buvome pašaukti į šį gyvenimą. Iš tikrųjų tik su Juo pasieksime savo pilnatvę, mūsų aspiracijų realizavimą. Todėl Jėzus ir ragina mus primygtinai išpažinti Jį dabar. Bet jei Jo išsižadėtumėm ir nenorėtumėm turėti nieko bendra su Juo, tada, pasiekę kitą gyvenimą, pamatytumėm, kad esame atskirti nuo Jo amžinai.
Tada, mūsų gyvenimo pabaigoje, Jėzus tik patvirtintų Tėvo akivaizdoje tai, ką kiekvienas mūsų jau buvome pasirinkę čia, žemėje, su visomis to pasekmėmis. Kalbėdamas apie paskutinį teismą, Jis iš anksto įspėja mus, kad nerizikuotumėm savo amžinybės, rimtai nepagalvodami apie mūsų apsisprendimo svarbumą.
Kaip geriausiai mes galime Jėzaus įspėjimo paklausyti ir pagal šį Jo žodį gyventi? Jis Pats tai mums nurodė: "Kas išpažins mane. . .”
Tad apsispręskime išpažinti Jį kitų akivaizdoje visu paprastumu ir atvirumu, nedarydami jokių kompromisų ir visiškai išsivaduodami iš to vidutiniškumo, kuris net krikščionių gyvenimą daro tuščią. Atsiminkime, kad esame pašaukti liudyti Kristų. Jis nori, kad mes neštumėm visiems žmonėms Jo taiką, teisingumą ir meilę.
Mes galime liudyti Jį visur, kur tik bebūtumėm: šeimoje, darbe, draugų tarpe, mokykloje ir visose mūsų gyvenimo aplinkybėse. Visų pirmiausia jau pats mūsų elgesys turi liudyti ir mūsų gyvenimas rodyti rimtumą, skaistumą, neprisirišimą prie pinigo ir dalyvavimą kitų džiaugsmuose bei skausmuose.
Tas liudijimas bus matomas mūsų tarpusavio meilėje ir vienybėje. Tada Jėzaus pažadėtoji ramybė ir džiaugsmas pripildys mūsų sielas ir palies kitus. Galbūt kas nors net paklaus, kodėl mes taip elgiamės ir esame tokie ramūs, kada pasaulyje yra tiek daug įtampos ir pasimetimo? Tada mes kukliai ir nuoširdžiai atsakysime taip, kaip mums Šventoji Dvasia patars. Taip galėsime liudyti Kristų ir žodžiais visuose mūsų pokalbiuose. Tad Jo ieškantys gal suras Jį.
Bet kai kada mes gal būsime klaidingai suprasti, mums kiti prieštaraus ir mus išjuoks, nekęs ir persekios. Jėzus mus įspėja būti tada budriems: "Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios” (Jn 15,20).
Būdami teisingame kelyje, mes eisime pirmyn per visus bandymus, drąsiai liudydami Jį, nors reikėtų ir gyvybės kaina mokėti. O atlyginimas, kuris mūsų laukia, yra to vertas. Tai visa amžinybė danguje su Jėzumi, kurį mes mylime. Ten Jis išpažins mus savo Tėvo akivaizdoje.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius
■ Italijoje, netoli Romos, Grotta Ferrata miestelyje, šią vasarą įvyko vyrų vienuolijų generalinių vadovų pusmetinis suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie šimto vienuolijų viršininkai.