1924 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, buvo dedama pastangų kuo greičiau jį ekonomiškai ir kultūriškai suvienyti su Lietuva, nes 700 metų vokiečių valdyta ši teritorija nuo pagrindinės Lietuvos dalies skyrėsi tautine, socialine, ekonomine, kultūrine sandara ir lygiu. Lietuvos valdžia priėjimą prie Baltijos jūros per Klaipėdos uostą laikė gyvybiškai svarbiu valstybės ekonomikai, todėl jūros reikšmė Lietuvai buvo propaguojama įvairiomis priemonėmis. Tą kraštą rankose laikyti ji norėjo ir kaip lietuvišką žemę.
Pasitelkusi jaunimo organizacijas, Lietuvos vyriausybė bandė plėsti kultūrinę veiklą tarp germanizacijos paliestų klaipėdiečių lietuvių, įtraukti abiejų Lietuvos teritorijos dalių visuomenę, ypač jaunimą, į kultūrinį sąjūdį už Klaipėdos krašto greitesnį susiliejimą su pagrindine Lietuvos dalimi ir į jų kultūrinio gyvenimo suvienodinimą.
Tačiau Vokietija, ypač į valdžią atėjus Hitleriui, nepaliovė kištis į Klaipėdos krašto reikalus: dažnėjo teroro veiksmai, net buvo rengtas sukilimas. Iškilus realiai grėsmei netekti Klaipėdos krašto, 1934 m. vasario 8 d. buvo išleistas įstatymas "Tautai ir valstybei saugoti”, kuriuo remiantis, krašte sustabdyta nacistinių partijų veikla. Jų vadovai buvo suimti, pradėta tirti šių organizacijų antivalstybinė veikla.
Lietuvos valdžiai pradėjus ryžtingiau varžyti hitlerininkų veiklą, suaktyvėjo ir pačių lietuvių pastangos jungtis kovai prieš hitlerininkus, steigiant švietimo, kultūros įstaigas, organizuojant masinius renginius. Vienas kultūrinių renginių, kaip kovos priemonė prieš hitlerininkus, ir buvo jūros dienų organizavimas. Pirmoji Jūros diena įvyko 1934 m. rugpjūčio 11-12 d.
Jūros dienos minėjimai su pramogomis, paskaitos jūros tema buvo rengiamos visoje Lietuvoje, kad ir tie, kas negalės apsilankyti Klaipėdoje, neliktų nuošalyje nuo jūros propagavimo.
Šventės išvakarėse (liepos 5 d.) viena Klaipėdos gatvių iškilmingai pavadinta Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Juodkrantėje organizuota (liepos 14 d.) įspūdinga Užmario ir Pamario žvejų regata. Į Kopgalio kapinaites (liepos 8 d.) perkelti jūrų kapitono, 1923-33 m. Klaipėdos uosto viršininko Liudo Stulpino palaikai. Vyko ir kiti kultūriniai renginiai.
Šventė prasidėjo rugpjūčio 11-ąją, ir tas šeštadienis buvo pavadintas Lietuvos jaunuomenės diena. Jau išvakarėse į Klaipėdą atvyko 5000 svečių. Tačiau dauguma jų, pėsčių, raitų, važiuotų, pribuvo šeštadienį. 102 vandens sporto entuziastai, vadovaujami prof. S. Kolupailos, į Klaipėdą atplaukė iš Kauno baidarėmis. Svečiai užtvindė miesto gatves, pajūrio pušynus ir, žinoma, paplūdimius: juk dauguma jūrą matė pirmą kartą.
Pavakare prasidėjo šventės renginiai. Buvo pagerbti žuvę jūroje ir vaduojant pajūrį. Iki pat vidurnakčio svečiai plaukiojo po marias iliuminuotais laivais ir burinėmis žvejų valtimis. Pajūryje, pamaryje, mariose skambėjo dainos, muzika.
Rugpjūčio 12 d. krantinėje įvyko šventės atidarymo iškilmės. Antroje dienos pusėje specialiai įrengtame baseine Smiltynėje vyko vandens sporto varžybos, o mariose tarp Smiltynės kurhauzo ir Kopgalio — žvejų regata. Vakare Smiltynėje koncertavo meno kolektyvai. Ir vėl iki pusiaunakčio netilo orkestrų muzika, šventės dalyvių dainos. .. Pirmoji Lietuvos Jūros diena baigėsi. Šventės pasisekimo, atrodo, niekas nebandė neigti. Vargu ar ir patys organizatoriai tikėjosi tokio gausaus dalyvavimo: Klaipėdos miestui, turėjusiam tuomet vos 45-ooo gyventojų, teko priimti apie 50.000 svečių.
Pirmoji Jūros diena buvo plačiai aptarta spaudoje. Netrūko ir pastabų. Pačią šventę siūlyta rengti anksčiau — tuojau po šienapjūtės. Taigi neabejotina, kad šis renginys taps tradicija. Iš tiesų, Jūros diena buvo surengta 1935 m. ir 1936 m., o 1937 m. numatyta Jūros diena neįvyko dėl hitlerininkų nepasitenkinimo šia tradicija.
Ši šventė buvo pavykęs renginys, padėjęs suartėti abiejų Lietuvos teritorijų gyventojams. Masinis žmonių dalyvavimas šventėje rodė ir jų protestą hitlerininkų terorui.
(Feliksas Tiškus. “Mokslas ir gyvenimas”, 1984 m., 8 nr., 39 psl.).