Rasa Miliauskaitė
KOŠMARAS
Vilties žlugimo voratinklis
vilioja vingiuojančiais siūlais
link pamišimo
bevardė siela
miglose aukojama
lyg ugniakurui
išpilta šaltu prakaitu
slegiama mėšlungiško dusinimo
kantriai laukianti pabudimo.
AKYS
Giliai įdubusios akys stebi
per plikas šakas
kol vynmedis įpainioja
lazdynų spalvos lėlytę
lyg aistringas apglėbimas
pasilieka vien tik jautria nuotaika.
EŽERO KRANTUOSE
Laisvė
neribotuose namuose
išvaduota iš visu kūno aptvėrimų
siekti asmenybės galimybių
atrastos akimirksniui
smėlyje išmintose pėdose
prieš laiką nuneštos
vis artėjančios, kylančios
vienarūšės bangos
Krante
lyg nuzulintas akmenukas
nepasiduodu.
TURNYRAS
Prakaitas
lyg upės raibuliavimas
susiliejo mano rankose
kai suėmiau raketę
norėdama nugalėti
visas nepasisekimo užtvaras
atmušiau kirtį
su jėga iš tavo palaikančios meilės
netrukus supratau
kad tikras menas
vis mums pasiekiamas.
TRAUKINYS LAIKU
Tartum ant mano veido
švilpimo garsas įsiskverbė
kaip žalojanti liga
vakaro tylumoj
atvira burna
lyg paralyžiaus ištikta
stoviu geležinkelio bėgiuose
vienu beviltišku riksmu
prablunka visi siekimai
nes šįkart traukinys laiku.