MAŠINA — VERTĖJA IŠ ANGLŲ KALBOS Į JAPONŲ
Japonų firmos “Toshiba” mokslininkai sukūrė automatinę vertimo iš anglų kalbos į japonų sistemą, kuri skiriasi nuo ankstesnių įrenginių kompletiškumu ir eksploatavimo paprastumu. Videoindikatoriaus ekrane vienu metu matomas angliškas tekstas ir jo vertimas. Jei originalo tekste yra daugiaprasmių žodžių, pateikiami vertimo variantai, kuriuos pasirenka vertėjas-operatorius. Vertimo sistemos žodyne yra 130 tūkstančių žodžių: 30 tūkstančių pagrindinių, 50 tūkstančių specialių terminų iš įvairių mokslo sričių ir 50 tūkstančių žodžių, kuriuos įveda savo nuožiūra vartotojas. Vertimo greitis — 5 tūkstančiai žodžių per valandą, vertimo tikslumas — 90%. Ši sistema labiausiai tinka versti patentinę ir mokslinę-techninę literatūrą. Ji kainuoja apie 40 tūkstančių dolerių.
ESPERANTININKŲ JUBILIEJAI
Pernai esperantininkai atšventė 80 metų jubiliejų nuo pirmojo esperantininkų pasaulinio kongreso 1990 m. Lenkijoje įvyks 72-asis šios tarptautinės kalbos kongresas. Esperantininkai susirinks į Varšuvą paminėti 100-ųjų esperanto kalbos sukūrimo metinių. Šią kalbą sukūrė Lietuvos žydas Liudvikas Zamenhofas. Dabar pasaulyje yra daugiau kaip du milijonai esperantininkų. Jų skaičius vis didėja.
KOKA KOLOS JUBILIEJUS IR PASLAPTIS
Jau seniai yra žinomas tropikų augalas kola. Pietų Amerikos indėnai iš kolos gamino žvalinančius gėrimus. Kola buvo labai vertinama ir Afrikoje, kur jos sėklos atstodavo netgi pinigus, pavyzdžiui, perkant vergus. Tačiau pasaulinę šlovę šis augalas užsipelnė Amerikoje, kai farmacininkas P. Pembertonas prieš šimtą metų (1886) iš Pietų Amerikos kolos riešuto pagamino tamsiai rudą kvapnų gėrimą. Jis buvo skanus gerti ir puikiai malšino troškulį. Taip atsirado koka kola. Ji netrukus paplito visame pasaulyje ir iki šiol yra vienas populiariausių gaivinančių gėrimų. 155-iose šalyse kasdien išgeriama beveik 250 milijonų butelių koka kolos.
Nuo pat jos atsiradimo konkuruojančių firmų chemikai stengiasi sužinoti šio gėrimo paslaptį. Pavyko nustatyti, kad 99% šio gėrimo sudaro: gazuotas vanduo, degintas cukrus, fosforo rūgštis, kofeinas, ekstraktas iš nukritusių kokos lapų ir kolos riešutų. Bet kas yra tas likusis 1%, niekaip nesiseka išaiškinti. Gėrimą gaminanti firma ne tik niekam neatskleidžia paslapties, bet ir nutyli pavardes žmonių, kurie žino jo cheminę sudėtį. Manoma, kad tokių žmonių yra dešimt. Jeigu jie visi drauge pamirštų gėrimo sudėtį, turėtų susirinkti mažiausiai septyniese ir patraukti į vieną Džordžijos (Georgia) valstijos banką, kur tolimiausio rūsio seife saugoma šio gėrimo cheminė formulė. Norint atrakinti seifą, dar reikia sukviesti banko direktorių tarybą. Tik ji gali nutarti: leisti ar neleisti susipažinti su formule. Jei taryba pritaria, seifas bus atrakintas griežtai nurodytu laiku, stebint valstijos valdžios atstovui.
GRENLANDIJOS LEDAS AMERIKOJE
Tarp Grenlandijos ir JAV skraido lėktuvai, kurie reguliariai pristato į Niujorką neįprastą krovinį. Tai specialiose Grenlandijos šachtose “kasamas” ledas. Jo amžius — keli milijonai metų. Niujorkiečiai už šią prekę brangiai moka, nes senovinis ledas yra labai švarus, neužterštas cheminėmis medžiagomis, dėl to jis ypač pageidaujamas gydymui.
ARCHEOLOGAMS PADĖJO ALPINISTAI
Labai vertingų archeologinių radinių aptikta Meksikoje. Tai dar prieš Kolumbo laikus daryti moliniai ir mediniai indai, statulėlės, brangakmenių papuošalai. Juos surado ne archeologai, o alpinistai 5000 m aukštumoje. Istorikų manymu, senieji indėnai buvo geri alpinistai. Tiesa, jie kopdavo į kalnus ne dėl sportinių rekordų, o dievams nusilenkti. Nešdavo jiems aukas, kurios šiandien yra neįkainojamos vertybės.
AR PALENGVĖS KOVA SU UODAIS?
Egipto mokslininkams parūpo sužinoti, kas privilioja uodus. Mat uodai tiesiog užplūdo šios šalies miestus ir kaimus. Neretai šie vabzdžiai platina maliariją ir kitas ligas. Kairo universiteto bendradarbiai išaiškino, kad uodą patelę, ypač pasižyminčią kraugeriškumu, traukia šilkas, medvilnė, nailonas. Kitoms medžiagoms ji abejinga. Sužinojus uodų pomėgius, bus galima sėkmingiau su jais kovoti.
PREZIDENTAS — GAMTOSAUGININKAS
Centrinės Afrikos Respublikos prezidentas Andrė Kolinga ėmėsi asmeniškai vadovauti kovai su brakonieriais. Malūnsparnį, kuriuo skrido prezidentas apžiūrėti nacionalinio parko, apšaudė brakonieriai iš automatų. Tik po įnirtingo susišaudymo gamtosaugininkams pavyko suimti 24 nusikaltėlius ir konfiskuoti grobį — 220 dramblių ilčių. Vakarų šalyse vėl įsigalėjo dramblio kaulo dirbinių mada, kuri brangiai atsieina Afrikos gamtai. Vien per pastaruosius dešimt metų dėl barbariško brakonieriavimo Centrinėje Afrikos Respublikoje iš buvusių 80 tūkstančių dramblių liko tik 15 tūkstančių.
STIPENDIJA NERŪKANTIEMS
“Jei švedų studentas mokosi Osle ar Kopenhagoje ir nori gauti stipendiją, jis privalo nerūkyti” — paskelbė stipendijas skiriantis fondas. Tai ne vienintelis tokio pobūdžio nutarimas. Suomijos aviacijos kompanija uždraudė rūkyti vidaus linijų lėktuvuose. Jos patirtį perėmė Norvegija. Skandinavijos šalių profsąjungų vadovai rengiasi svarstyti priemones rūkymui darbo vietose apriboti.
RECEPTAS ILGAI GYVENTI
Kuo daugiau energijos išeikvojame eidami, dirbdami ar sportuodami, tuo ilgiau gyvename — garantuoja Harvardo universiteto mokslininkai. Ilgus metus jie kompleksiškai tyrinėjo aukštųjų mokyklų auklėtinius, baigusius mokslus tarp 1916 ir 1950 m.
Iš viso buvo ištirta 17 tūkstančių žmonių. Tyrinėtojai įsitikinę, kad kiekviena sportui skirta valanda prailgina gyvenimą dviem valandomis. Bet, pvz., tenisą tuo tikslu reikia žaisti ilgiau, nei plaukyti. Plaukikas keliskart greičiau už tenisininką išeikvoja energiją.
LĖKŠTĖS IR APETITAS
Medicininiais tyrimais išaiškinta, kad ir virtuvės indų spalva turi reikšmės apetitui. Štai raudonos, oranžinės ir geltonos lėkštės žadina apetitą. Žydra ir žalia spalva jį slopina. O pačios neapetitiškiausios spalvos yra: žalsva, blyški rožinė, tamsiai žalia, tamsiai pilka ir balta.
ILGIAUSIAS AUTOBUSŲ KELIAS
Pats ilgiausias pasaulyje autobusų kelias yra Australijoje — jis kerta visą žemyną nuo Perto iki Melburno. Šį 6500 km kelią autobusai nuvažiuoja per 62 valandas.
PROFESORIUS PRALOŠĖ
Maskvos universiteto profesorius, žymus pediatras Nilas Filatovas (1847-1902) labai mėgo žaisti šachmatais. Kartą jį pakvietė pas sergantį berniuką. Apžiūrėjęs jį, profesorius pamatė prie lovos šachmatų lentą su išdėliotomis figūromis.
— Tu žaidi šachmatais? — paklausė profesorius. — Gal sužaistume partiją?
Po kelių minučių profesorius gavo matą. Per kitus profesoriaus vizitus jie vėl žaidė, bet berniukas vis laimėdavo. Tas berniukas buvo būsimasis pasaulio šachmatų čempionas Aliochinas.