Skyrių tvarko JUOZAS V AIŠNYS, S.J.
DALYVIAI - LIETUVIŲ KALBOS PUOŠMENA
Dalyvis yra, galima sakyti, pati įdomiausia kalbos dalis. Jis gali būti vartojamas ir kaip veiksmažodis, ir kaip būdvardis, ir kaip daiktavardis. Sakinyje dalyvis gali eiti veiksniu, tariniu, papildiniu ir pažyminiu. Nė viena kita kalbos dalis nėra tokia įvairi bei versatili.
Daugelyje gyvųjųindoeuropiečių kalbų dalyvių sistema yra gerokai sunykusi, sumažėjusi. Sakysime, daugelis moderniųjų germanų bei romanų kalbų yra teišlaikiusios tik liekanas šios kadaise plačios sistemos. Anglų kalboje yra likę tik du dalyviai: pvz., workingir worked.Panašiai ir vokiečių kalboje: arbeitendir gearbeitet.O lietuvių kalboje yra gausybė dalyvių, arba, tiksliau sakant, gramatinių dalyvių sistemos kategorijų: keturi veikiamieji dalyviai (pvz., dirbąs, dirbęs, dirbdavęs, dirbsiąs); trys neveikiamieji dalyviai (pvz., dirbamas, dirbtas, dirbsimas); keturi padalyviai (pvz., dirbant, dirbus, dirbdavus, dirbsiant), vienas pusdalyvis (pvz., dirbdamas) ir vienas reikiamybės dalyvis (pvz., dirbtinas).Taigi lietuvių kalboje iš viso yra vartojama trylika dalyvių, arba dalyvinių kategorijų. Teisybė, kai kurios iš šių trylikos dalyvinių formų — bent normalioje šnekamojoje kalboje — yra retai vartojamos, tokios, kaip busimojo laiko neveikiamasis dalyvis ( = dirbsimas), busimojo laiko padalyvis ( = dirbsiant), tačiau jie vis dėlto vartojami bent jau rašomojoje kalboje — tam tikro mis progomis, sakysime, vad. retorikoje, perpasakojant (formaliai) kitų žmonių kalbą, šneką, t.y. netiesioginėje kalboje ir pan.
Kodėl lietuvių kalboje "priviso” tiek daug dalyvių? Praeityje kai kurie kalbininkai, ypač vokiečiai, buvo net pareiškę nuomonę, kad lietuvių kalboje esą per daug dalyvinių formų, kad kai kurios šios dalyvių formos yra nereikalingos, pasikartojančios, vad. redundantinės, ar net tautologinės. Bet čia iš tikrųjų nieko nuostabaus nėra: visose kalbose galima rasti pasikartojančių, sinoniminių formų. Jų ypač galima pastebėti ten, kur nėra aiškių ribų. Tai yra vad. sinonimai, tokie kaip kiškisir zuikis, kėdėir krėslas, meškair lokysir daugelis kitų. Žodyno arba leksikono sinonimus, aišku, galima greičiau pastebėti, bet jų pasitaiko ir gramatikoje. Pvz., lietuvių kalboje laiko sąvokas galima išreikšti net keliais linksniais: rytą, ryte, rytais, savaitė, per savaitę, savaitėjeir 1.1. (Jau kitas klausimas, kokio sinonimiškumo laipsnio yra tokios formos, ko mes čia nenagrinėsime).
Taigi ir dalyvių gausumas netrukdo kalbos aiškumui, o tik puošia pačią kalbą savo formų įvairumu, savo įvairių semantinių niuansų galimybėmis. Imkime kad ir tokius du sakinukus: (1) Kai aš pavalgiau, išėjau pasivaikščioti,ir (2) Pavalgęs, aš išėjau pasivaikščioti.Abu šie sakiniaai reiškia iš tikrųjų tą patį dalyką, tačiau antrasis sakinys yra šiltesnis, konkretesnis, negu pirmasis: antrasis sakinys gali būti suprantamas kaip išreiškiąs, kad aš dar jaučiu pavalgymo pasekmes, kai einu pasivaikščioti ir t.t.
Todėl kai kurie mūsų poetai mėgsta vartoti daugiau dalyvių, negu jų pasitaiko kasdieninėje kalboje. Tuo atveju dalyviai suteikia poezijai tam tikro viską apimančio jausmo, kitokios nuotaikos. Tai dar nereiškia, kad be dalyvių nebus geros poezijos, tačiau gerai ir talentingai vartojami dalyviai gali poeziją tik papuošti. Šis konkretus klausimas, kiek man žinoma, beveik niekur dar nenagrinėtas. ..
Tik paimkime tokį pavyzdį iš žinomo Putino eilėraščio:
Lydėdami gęstančią žarą, vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Ir tarė margieji: Negrįšim į žemę,
Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.
Jeigu mes dabar mėgintume pirmojoje eilutėje du dalyvius (= lydėdami, gęstančią)pakeisti nedalyvinėmis formomis, visa poezija čia išnyktų.
Taigi dalyvių gausa lietuvių kalboje nėra kalbos apsunkinimas, o jos nuostabi puošmena. Jau visiškai kitas klausimas, kiek iš mūsų sugeba gerai, taisyklingai, tinkamai dalyvius vartoti. (Man čia prisimena, kad ir Lietuvoje, Lietuvos mokyklose, dalyvių išmokimas, jų tinkamas vartojimas nebuvo jau toks lengvas dalykas. Visi abiturientai, laikydami baigiamuosius egzaminus, bijodavo išsitraukti bilietą apie dalyvius).
Niekas negali tikrai pasakyti, kodėl lietuvių kalboje yra tiek daug dalyvių. Mes tik žinome, kad lietuvių kalba, paveldėjusi visus pagrindinius dalyvių modelius iš indoeuropiečių prokalbės, juos išlaikė. Ne tik išlaikė, bet dar ir naujų dalyvių formų įsivedė. Daugelis moderniųjų kalbų, kaip jau anksčiau minėjome, išsiverčia su pora dalyvių, tik senosios klasikinės kalbos yra turėjusios gausesnes dalyvių sistemas. Apskritai kalbant, lietuvių kalba, gerai vartojama, turėtų turėti daugiau dalyvių, negu kitos moderniosios kalbos, nes tai ir sudaro lietuvių kalbos archaiškumo, bet kartu ir išraiškumo specialią žymę, galima sakyti, skiriamąjį lietuvių kalbos požymį. Čia mes dabar trumpai permesime akimis pagrindinius lietuvių kalbos dalyvių vartojimo atvejus. (Apie dalyvių sudarymą, jų vartojimą, jų linksniavimą, kirčiavimą galima rasti beveik kiekvienoje geresnėje lietuvių kalbos gramatikoje bei sintaksėje. Pilna dalyvių sistema yra duota ir angliškai: Introduction to Modern Lithuanian).
Taigi dalyviai vartojami:
(1) Sudėtiniuose, arba sudurtiniuose laikuose: aš esu buvęs, aš buvau buvęs, aš būdavau buvęs, aš būsiu buvęs.. .
(2) Neveikiamojoje rūšyje: aš esu baramas, aš buvau baramas, aš būdavau baramas; aš esu bartas, aš buvau bartas, aš būdavau bartas, aš būsiu bartas. . .
(3) Netiesioginėje kalboje: Jis man sakė, jo brolis sergąs, sirgęs, sirgdavęs, sirgsiąs...
(4) Vad. sutrauktiniuose, arba dalyviniuose, šalutiniuose sakiniuose: Perskaitęs knygą, aš išėjau pasivaikščioti...
(5) Lietuvių kalboje pusdalyvis vartojamas tik vardininko linksnyje (= dainuo damas, dainuodama, dainuodami, dainuodamos). Reikia taip pat šia proga prisiminti, kad pusdalyvis neturi tikrosios laiko reikšmės: (a) Linksmai dainuodamas, Jonelis dirvą aria.(b) Linksmai dainuodamas, Jonelis dirvą arė.(c) Linksmai dainuodamas, Jonelis dirvą ardavo,(d) Linksmai dainuodamas, Jonelis dirvą ars.Praktiška pastaba: pusdalyviai gali būti vartojami tik tada, kai veiksnys abiejuose sakiniuose yra tas pats: Jonelis dainuoja, ir tas pats Jonelis dirvą aria.
(6) Padalyviai vartotini, kai abiejuose sakiniuose veiksniai yra skirtingi: (a) Visiems jo draugams kalbant, Jonelis tylėjo. (Draugai kalbėjo, Jonelis tylėjo), (b) Jam viską pabaigus, mes ėjome namo.(Jis pabaigė, mes ėjome). Praktiška pastaba: būtojo dažninio laiko padalyvis (=dirbdavus) ir busimojo laiko pusdalyvis (= dirbsiant) vartojami labai retai, daugiausiai tik netiesioginėje kalboje: Mes manėme jį dažnai per naktis dirbdavus. Visi manė jį važiuosiant namo, bet jis pasiliko mieste.
(7) Tačiau dažniausiai dalyviai yra vartojami kaip būdvardžiai, arba kaip pažymimieji žodžiai: (a) Sergąs žmogus negali dirbti,(b) Antanas yra visuomet pavargęs ir nusiminęs,(c) Jis man grąžino sutepliotą knygą,(d) Onutė gyveno apgriuvusiame namelyje.Praktiška pastaba: šiuo atveju daugiausiai vartojami du veikiamieji (esamojo ir būtojo kartinio laiko: sergąs, nuvargęs. ..) ir du neveikiamieji (esamojo ir būtojo kartinio laiko: pvz., kepamas, iškeptas. ..) dalyviai.
Čia mes, žinoma, surašėme tik septynis pačius svarbiausius dalyvių vartojimo atvejus. Kas rimtai norėtų iš naujo išstudijuoti visą dalyvių vartoseną, čia jau neapsieis be geros gramatikos (dalyviai, sudėtiniai laikai, neveikiamoji rūšis...) ir sintaksės (dalyvių vartojimas, dalyviniai posakiai bei sakiniai...).
Kai mes pradedame vis rečiau ir mažiau dalyvius vartoti, tuo pačiu jau pradedame prastinti ir susinti lietuvių kalbą. Antra vertus, vartodami dalyvius, mes turime turėti arba gerai išlavintą taisyklingo kalbos vartojimo jausmą, arba lietuvių kalbos dalyvių vartoseną iš naujo išmokti.
Žodžiu, turime mylėti ir taisyklingai vartoti tas lietuvių kalbos puošmenas: jos trylika dalyvių, arba dalyvinių formų. Tik dar kartą prisiminkime: jokia kita indoeuropiečių kalba tokia dalyvių gausa negali pasigirti.
Dr. Antanas Klimas