Vaiko malda

1. Maldos esmė

     Malda yra žmogaus kalba su Dievu. Ji yra antgamtinės jėgos ir pagalbos šaltinis. Per maldą religija virsta gyvuoju santykiu su Aukščiausiuoju. Tas religingas, kas meldžiasi. Tas nereligingas, kas maldos nepraktikuoja. Malda yra esminis elementas religijoje ir religiniame gyvenime. Norint pažinti vaiko religinį gyvenimą, reikia pažinti jo maldos gyvenimą. Nežinant kaip vaikas meldžiasi, negalima jo auklėti maldai, jos praktikai. Juk pirmiau turi eiti diagnozės nustatymas, o po to gydymas, atseit auklėjimas.

     Kaip vaikai atlieka kasdienės, ryto ir vakaro, maldos pareigą? Kuriais atvejais ir kuriomis intencijomis jie meldžiasi? Kurią iš maldų jie labiausiai mėgsta? Dažniau meldžiasi savais, ar išmoktais žodžiais? Kaip jie vertina maldą prieš pamokas ir po pamoku? Štai klausimai, į kuriuos teks atsakyti, remiantis pravestos anketos daviniais.

2. Ryto ir vakaro maldos praktika

     Geras katalikas-ė pasimeldžia bent du kartus dienoje — vakare ir ryte. Kaip šitą pareigą atlieka vaikai ir paaugliai, matosi iš žemiau dedamos lentelės.

Ryto ir vakaro maldos praktika. Lentelė Nr. 1.

     Gan didelis skaičius vaikų ir paauglių meldžiasi bent kartą dienoje ir tai vakare, prieš eidami gulti (94,6%). Kiek blogiau yra su ryto maldos praktika — ją atlieka tik pusė visų vaikų ir paauglių. Vėlyvas atsikėlimas, skubėjimas į mokyklą nebeleidžia pasimelsti. Skiepyti mintį, kad nors trumpai pasimelstų.

3. Kuriais atvejais ir kokiomis intencijomis meldžiamasi?

     Rytinės ir vakarinės maldos dar neišsemia visos maldos praktikos. Meldžiasi vaikai ir paaugliai sekmadienio pamaldose, eidami prie sakramentų, gegužės ir spalio mėn. pamaldose, užeidami į koplyčią ir bažnyčią.

     Pasimeldžiama vykstant į mokyklą, užgirdus varpų skambėjimą, praeinant pro bažnyčią, kryžių. Meldžiamasi prieš sunkesnį rašomąjį darbą, egzaminus, didesnę kelionę, neišmokus pamokos, atsidūrus sunkioje būklėje, kai esti liūdna arba linksma (12 m. mergaitė. Anketa Nr. 155).

     Atsakydami į 8-jį anketos klausimą, 115 iš 130 vaikų ir paauglių pasisako už ką dažniausiai meldžiasi, kokiomis intencijomis kalba poterius. Vieni pirmoje vietoje sumini, kad meldžiasi už tėvynę, kiti, kad už tėvynę ir tėvus. Treti, kad mokslas geriau sektųsi ir tt. Vieną kitą pavyzdi paminėsime. 10 m. mergaitė meldžiasi: “Už broliuką Lietuvoj palikusi, už tėvynę ir kad mokslas geriau sektųsi” (Nr. 757). 10 m. berniukas prie progos meldžiasi, “kad pasisektų darbai, už tėvynę, artimuosius, tėvelius, mirusius, pasilikusius Lietuvoj” (Nr. 793). Būdingas 13 m. berniuko pasisakymas: “Sekmadieniais meldžiuosi už tėvus, draugus, bobutę ir už visus Lietuvos senelius” (Nr. 761). Matyti, jo bobutė liko Lietuvoje, bolševikų valdžioje, todėl jis ją prisimena maldoje, o kartu ir visus ten likusius senelius, kurie ten kenčia.

     Sudėjus visas berniukų ir mergaičių suminėtas intencijas ir jas suskirsčius rūšimis, gaunama žemiau dedama lentelė ir jos duomenys.

Vaikų ir paauglių maldų intencijos. Lentelė Nr. 2

     Daugelis, net 54 vaikai ir paaugliai iš 115 bendro skaičiaus, meldžiasi už tėvus, prašydami Dievo jiems sveikatos, globos. Labai retai, ypač mergaitės, rašo, kad meldžiasi už tėvus.

     Tėvynei dažniausiai prašoma laisvės, kad Dievas greičiau leistų grįžti į laisvą tėvynę. Dalis vaikų ir paauglių dar prisimena tėvynę, ten buvusį geresnį gyvenimą, nuolatos girdi iš suaugusių apie pavergtosios tėvynės vargus, todėl ir maldoje prašo Dievo jai laisvės ir nepriklausomybės.

     Daugeliui vaikų ir paauglių nėra lengva mokytis, tinkamai pamokas paruošti, patenkinamus pažymius surinkti. Net 33 vaikai prašo Dievo padėti moksle. Šis prašymas vyrauja tarp kitų asmeninių prašymų.

     Vaikų ir paauglių gyvenime pasitaiko sunkių valandų, liūdesio, baimės, susirgimų (kai serga patys arba jų artimieji). Visais šiais atvejais kreipiasi j Dievą ir prašo pagalbos.

     Vyresnio amžiaus vaikų gyvenime nebedominuoja taip ryškiai egocentrizmas, kaip tai pastebima pas mažus vaikus. Paauglio pasaulis platesnis, objektyvesnis, interesai gausesni ir ne vien asmeniški. Tai matosi ir maldos praktikoje. Čia ryškus altruistinis, idealistinis bruožas. Daugumoje atvejų meldžiamasi už kitus (tėvus, tėvynę, artimuosius, Lietuvoje likusius, partizanus, mirusius) rečiau, už save.

     Reikia manyti, kad kalbama ir rašoma pirmoje eilėje apie tai, kas yra arčiau širdies, kas labiausiai rūpi. Įdomu patirti, kuri intencija ir kiek kartų yra rašoma pirmu žodžiu (pirmoje vietoje). Gaunami tokie rezultatai:

Už ką ir kiek kartu pirmu žodžiu pažymėta, kad meldžiasi:

Už tėvus....................34 atvejais (23 merg. ir 11 berniukų).

Tėvvnę ....................  29         (13 ”        16 ” ).

Už save, esant bėdoj, baimėj    27      (15 ”        12 ” ).

Kad mokytis geriau sektųsi....  10     ( 5 ”          5 ” ).

Už mirusius ..................   7     ( 6 ”          1 ” ).

Už artimuosius, gimines........  5     ( 4 ”          1 ” ).

Už Lietuvoje likusius..........  3     ( 3 ”          _ ” ).

     Tik 27 vaikai ir paaugliai pirmoje vietoje pažymi, kad meldžiasi už save, išeidami iš savo rūpesčių, interesų, reikalų. Didelė dauguma pirmoje eilėje savo maldose prisimena tėvus, tėvynę, mirusius, artimuosius. Vis dėlto didesniu pamaldumu ir altruizmu pasižymi mergaitės. Jos dažniau meldžiasi už tėvus, mirusius, tėvynėje palikusius. Jos labiau prisiriša prie artimų asmenų, ilgiau atsimena mirusius.

     Vaikų ir paauglių gyvenime dažniausiai praktikuojama prašomoji malda. Jis kreipiasi į Dievą maldoje su įvairiausiais prašymais, dažniausiai žemiškais reikalais ir rūpesčiais. Labai retai jie meldžiasi tam, kad Dievą pagarbintų. Retai, kad padėkotų už gautas malones. Kiek dažniau, kad atsiprašytų už nuodėmes (eidamas išpažinties). Auklėjimo uždavinys — įvesti vaiką į vispusiškos maldos praktiką, kad jis ne tik iš Dievo prašytų pagalbos, bet ir už gautas malones dėkotų, už padarytas nuodėmes atsiprašytų, Jį, kaip aukščiausią Viešpatį, garbintų.

4. Mėgstamoji malda

     Kalbėdami apie vaikų ir paaugliu maldos gyvenimą, susiduriame su klausimu, kurią maldą jie labiausiai mėgsta. Mėgstamiausioji malda, reikia manyti, yra ir dažniausiai kalbamoji malda. Į anketos klausimą: “Kurią maldą ypatingai mėgsti?” atsakė 130 vaikų ir paauglių — 68 mergaitės ir 62 berniukai. Paskirsčius atsakymus, gaunami tokie duomenys:

Vaikų ir paauglių mėgstamiausio ji malda.  , Lentelė Nr. 4.

Maldos pavadinimas      Bendrasis skaičius    Mergaičių  Berniukų

1. Sveika Marija.............     58     34    24

2. Tėve mūsų ...............      20      6    14

3. Švč. Mergelės Marijos litanija 14      9     6

4. Rožančius ..............        7      7     —

5. Tikiu į Dievą Tėvą........      7      3     4

6. Malda į Angelą Sargą .....      5      1     4

7. Viešpaties Angelas ........     3      2     1

8. Švč. Jėzaus Širdies litanija .  3      1     2

9. Ištisiniai poteriai (Tėve mūsų,                

   Sveika Marija, Garbė Dievui)    3      1     2

10.  Jėzaus Vardo litanija .....   1      —     1

11.  Kryžiaus Keliai ...........   1      1     —

12.  Šv. Kazimiero litanija.....   1      1     —

13.  Malda už Tėvynę...........    1      1     —

14.  Neturiu ypač mėgstamos maldos 3      1     2

15.  Visos lygiai patinka .......  3      —     3

       Viso ..............       130     68    62

     Į tą patį anketos klausimą: “Kurią maldą ypatingai mėgsti?” atsakė 475 jaunuoliai, 267 mergaitės ir 208 berniukai, 15-18 m. amžiaus. Iš gautų atsakymų sudaryta žemiau dedama lentelė, kurios tačiau duomenys mažai tesiskiria nuo lentelės Nr. 4 duomenų. Kurias maldas mėgsta vaikai ir paaugliai, tas pačias mėgsta ir jaunuoliai.

Jaunuolių mėgstamiausios maldos. Lentelė Nr. 5.

Maldos pavadinimas                  Bendrasis
                                  skaičius        Mergaičių  Berniukų

1. Sveika Marija..............   231              143        88

2. Tėve mūsų . . . . ............ 79               26        53

3. Švč. Mergelės Marijos litanija 64               45        19

4. Įvairios maldos į Mariją ....  18               12        6

5. Rožančius .................... 11                9        2

6. Tikiu į Dievą Tėvą ............ 8                3        5

7. Viešpaties Angelas ............ 6                5        3

8. Maldos ir novenos į šv. Antaną  6                3        3

9. Malda už Tėvynę................ 5                5        —

10. Malda į Angelą Sargą.......... 4                —        4

11. 7-nios atgailos psalmės ...... 2                1        1

12. Šv. Vaikelio Jėzaus Teresės litanija   2        1        1

     Įsižiūrėjus į abi lenteles, krinta į akis, tiek vaikų, tiek jaunuolių, didelis pamėgimas maldos Sveika Marija. Už Sveika Marija, kaip mėgstamiausią maldą, pasisako 58 iš 130 vaikų ir paauglių (44,6%). Iš 475 jaunuolių net 231 laiko Sveika Marija ypatingai mėgstama malda (48,6%).

     Palyginus mergaičių ir berniukų pasisakymus už Sveika Marija, kaip mėgstamiausią maldą, gaunami tokie duomenys:

     Mergaičių vaikų ir paauglių 34 iš 68 — 50%.

     Mergaičių jaunuolių .... 143 iš 267 — 53%.

     Berniukų vaikų ir paauglių 24 iš 62 — 38,7%.

     Berniukų jaunuolių .... 88 iš 208 — 42,3%.

     Vis dėlto daugiau mergaičių negu berniukų laiko Sveika Marija mėgstamiausia malda. Jei iš 335 mergaičių pasisako 177 už Sveika Marija, kaip mėgstamiausią maldą, kas sudaro 52,8%, tai iš 270 berniukų tik 112, kas sudaro 41,4%. Čia aiški mergaičių persvara (11,4%). Priešingai, berniukai pralenkia mergaites Tėve mūsų maldos pamėgimu.

Berniukų ir mergaičių skaičius ir % už Tėve mūsų, kaip mėgstamiausią maldą. Lentelė Nr. 6.

1.   14 berniukų (vaikų ir paaugl.) iš 62 už Tėve mūsų arba 22,5%.

2. 53 berniukai (jaunuoliai)...    iš 208 už Tėve mūsų arba 25,4%.

Viso 67                                270            24,8%.

1. 6 mergaitės (vaikai ir paaugi.)    iš   68 už Tėve mūsų arba 8,7%

2. 26 mergaitės (jaunuolės)... iš 267 už Tėve mūsų arba 9,7%.

Viso 32                           335                   9.5%.

     Mergaitės labiau mėgsta tas maldas, kuriose kreipiamasi į Švč. Mergelę Mariją. Net 319 iš 335 laiko tokias maldas mėgstamiausiomis (95%). Berniukų pasisako kiek mažiau: iš 208 — 117 arba 70%.

     Kaip aiškinti, kad tokia didelė dauguma vaikų, paauglių, jaunuolių, kiek mergaičių, tiek berniukų, maldas į Mariją laiko mėgstamiausiomis maldomis? Pirmiausia dėl to, kad katalikiška lietuvių tauta iš viso pasižymi dideliu pamaldumu ir prisirišimu prie Dievo Motinos Marijos. Meilę ir pasitikėjimą Švč. Mergelei Marijai vaikai gauna iš tėvų. Antra, vaikai ir jaunuoliai Marijos asmenyje mato idealią, juos mylinčią Motiną, prie kurios kreipiasi maldose, ieškodami užtarimo ir pagalbos. Trečia, dauguma maldų į Mariją yra paprastos, lengvai suprantamos, todėl vaikų ir jaunuolių mėgstamos (plg. Sveika Marija ir Tėve mūsų).

6. Malda, kalbama savais žodžiais ir išmoktais

     Vaikas ir paauglys kartais kreipiasi į Dievą, kalbėdamas bendrąsias, visų vartojamas maldas, kurias išmoko, o kartais jis meldžiasi savais žodžiais, vartodamas laisvą, nesurištą maldos formą. Melsdamasis rytą ir vakarą, vaikas dažniausiai kalba įprastus poterius — Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui. Būdamas bažnyčioje, skaito maldas iš savo maldaknygės. Bet kai vaikas ar paauglys kreipiasi j Dievą, išeidamas iš savo asmeninių reikalų, rūpesčių, tada jis vartoja laisvą, neapibrėžtą maldos formą kitaip sakant, meldžiasi savais žodžiais. Vaikas tiesiai sako Dievui savo reikalą ir prašo pagalbos. Pvz. susirgus motinai, jis meldžiasi: “Gerasis Dieve, padaryk, kad mano mama vėl būtų sveika.”

     Į anketos klausimą: “Dažniau meldies savais žodžiais, ar išmoktais?”, atsakė 130 vaikų ir paauglių. 85 pasisakė, kad dažniau meldžiasi išmoktais žodžiais, 34, kad meldžiasi ir savais ir išmoktais pagal reikalą. Tik 11 parašė, kad meldžiasi dažniau savais žodžiais.

7. Maldų prieš pamokas ir po pamokų vertinimas

     Kaip žiūri vaikai ir paaugliai į maldą prieš pamokas ir po pamokų? Kokie yra vertinimo motyvai? Į klausimą: “Ar vartotina malda prieš pamokas ir po pamokų?” atsakė 126 vaikai ir paaugliai. 3 mergaitės ir 1 berniukas pasisakė, kad malda prieš pamokas ir po pamokų nebūtų vartojama. Kodėl, motyvų nenurodė. Greičiausiai todėl, kad ypač malda po pamokų kalbama skubiai, be reikalingo susikaupimo. Malda prieš pamokas ir po pamokų yra vartotina kartais, ne visados, tokio nusistatymo yra 3 mergaitės ir 1 berniukas.

     30 mergaičių ir 29 berniukai parašė trumpai, nenurodydami jokių motyvų, kad šios rūšies maldos vartotinos. Tik 32 mergaitės ir 26 berniukai ne tik pasisakė už tų maldų vartojimą, bet ir nurodė kodėl, pagrindė tokj nusistatymą. Kokie duodami motyvai už maldų vartojimą? Juos galima suskirstyti keliomis grupėmis:

1.    Malda vartotina, kad geriau sektųsi mokytis .... 6 merg.

2.    Pasimeldus, drąsiau pamokose, malda sustiprina    4 bern.

3.    Pasimeldus, Dievas padeda moksle, geriau sekasi 14 m. 6 b.

4.    Malda sustiprina mokinio sielą............ 2 m. 3 b.

5.    Pasimeldus, gaunu geresnius pažymius...... 1 m.

6.    Reikia pasimelsti, kad Dievas padėtų mokytis . . 1 m. 2 b.

7.    Pasimeldus, lengviau mokytis ............ 1 m. 1 b.

8.    Maldoje kreipiamės į Dievą pagalbos ir Jam dėkojame  1 m. 1 b.

9.    Malda labai vartotina, labai reikalinga, duoda daug naudos . 1 m. 2 b

10.    Pasimeldus, galiu geriau susikaupti.......... 1 m.

11.    Pasimeldus, nuotaika geresnė............................1 b.

12.    Melsdamiesi prašome palaiminti tėvus, mokytojus    1 b.

13.    Dievas apšviečia protą, gali geriau galvoti . . 1 m. 1 b.

14.    Įgyji lyg jėgos ir noro mokytis............ 1 m. 1 b.

15.    Pasimeldus, geriau moku pamokas ........ 2 m.

     Malda daugiausia vertinama asmeniniu, subjektyviu atžvilgiu, kaip duodanti vienokios ar kitokios naudos. Vos vienas kitas vaikas iškelia objektyvią maldos vertę ir prasmę. Vis dėlto pedagogiškai malda prieš pamokas ir po pamoku turi daug reikšmės: ji ikvepia mokiniams daugiau pasitikėjimo, juos nuramina, sustiprina dvasioje, padeda susikaupti, paruošia našesniam darbui.

     Vaiko malda yra būtinas ir nepaprastai gražus akordas Dievo garbinimo simfoniioje. Gražiai besimeldžiąs vaikas, tai lyg dangaus cherubinas, bestovįs Viešpaties akivaizdoje. Auklėti vaiką maldai, reiškia jį auklėti jo žmogiškajai ir krikščioniškajai paskirčiai. “Žmogus sutvertas tam, kad Dievą garbintų” (Šv. Ignacas Lojolą).    Kun. Dr. J. Gutauskas