* Išpažįstu

      Retas filmas, vaizduojąs katalikų kunigo gyvenimą, charakterį ar pasaulėžiūrą, yra objektyvus, gyvenimiškas ir įkvepiantis. Viena sveikintinų išimčių yra prieš keletą mėnesių pasirodęs filmas “Išpažįstu”. (I CONFESS, su Montgomery Clift ir Anne Baxter). Nors katalikų laikraščiai buvo pasisakę prieš vieną kitą filmo turinio bruožą, mums atrodo, kad iškeltosios pastabos lietė šalutinius dalykusne filmo esmę.

      Filmas vaizduoja jauną kunigą, priėjusį prie kunigystės minties karo veiksnių fone. Jo charakterio stiprusis bruožasrimta pažiūra į visus gyvenimo reiškinius ir tikrovės persunkia ir kunigiškąją asmenybę. Ir meilės problemą jis sprendžia lygiu rimtumu. Būdamas vikaru, jis turi progos susitikti su moterimi, kurią mylėjo prieš stodamas savanoriu į kariuomenę ir prieš tapdamas kunigu. Dabar ji jau ištekėjusi. Į jos naują meilės prisipažinimą jis atsako giliu ir nesvyruojančiu kunigystės pašaukimo supratimu ir ištikimybe pasirinktam idealui.

      Parapijos zakristijonas su žmona, kuriems kunigas buvo padaręs daug gero, atsiduria finansinėse sunkenybėse. Zakristijonas pasišauna prievarta išgauti pinigus iš pažįstamo advokato. Jam kyla mintis nukreipti įtarimą nuo savęs į kunigą. Pasirūpinęs sutaną, vakaro tamsoje jis užklumpa advokatą ir, pastarajam priešinantis, jį nužudo. Sukruvintą sutaną paslepia vikaro kambaryje. Žmogžudystę išpažįsta vikarui išpažintyje.

      Nuo šio momento prasideda kunigo kryžiaus kelias. Visi surinkti įrodymai apie žmogų, matytą vėlų vakarą, dėvintį sutaną, krypsta į kunigą. Jo burna surakinta išpažinties paslaptimi. Teismui, kaltinančiam jį žmogžudyste, jis sakosi esąs nekaltas, bet įrodymų patiekti negali. Psichologinių pergyvenimų evoliucijoje pasirodo kunigasžmogus, slegiamas žmogiškų ribotumų naštos ir persekiojamas viešosios nuomonės ir mirties baimės. Bet jo nusistatymą nuolat lydi sakramentinė kunigystės tikrovė ir idealo reikalavimai.

      Teismas, jį išteisindamas, paaiškina, kad sprendimas remiasi įtikinančių įrodymų stoka. Minia, susirinkusi prie teismo rūmų, šaukia jo mirties. Valkatos ir gatvių padugnės jį lydi keiksmais ir neslepiamu pasibiaurėjimu. Sena ir liūdna tikrovė, kad kuo žmogus yra didesnis nusidėjėlis, tuo jis yra griežtesnis artimo teisėjas. Keli karštuoliai, prasiveržę pro minią, puola ant savo aukos.

      Zakristijono žmona nebeišlaiko nusikaltusios sąžinės įtampos ir bėga prie kunigo. Zakristijonas šauna į ją. Mirdama ji skelbia, kad kunigas nekaltas.

      Visa įvykių eiga nusikreipia į zakristijoną, kuris pasislepia prieš teismo rūmus esančiame viešbutyje. Prieš policijos norą kunigas susitinka su zakristijonu. Zakristijono rankoje revolveris. Besiartinančiam kunigui jis graso mirtimi sakydamas: “Tu, kaip ir aš, draugų neturi. Tau būtų didelė malonė, jei aš tave nušaučiau.” Jo žodžius pertraukia policininko šūviai. Sužeistas ir mirdamas kunigo rankose jis išpažįsta savo kaltę ir prašo kunigo atleidžiamas.

      Filmas girtinas tuo, kad visuose momentuose kunigas pasirodo tikras žmogus, vyriškas ir subrendęs Dievo tarnas, kuris siekia kunigystės idealo gyvenimo sunkenybėse ir mirties pavojuje.

Bruno M a r k a i t i s, S. J.

* Misijonieriški bandymai

      Šiaurės Prancūzijojetarp Arras ir Lilleyra 33 parapijos su 190 tūkstančių katalikų. Praėjusiais metais 160 misijonieriu grupė šioje teritorijoje pravedė didelio masto misijas. Tai buvo naujas ir plačiai siekiąs bandymas užmegzti ryšius su darbininkų masėmis. Darbas buvo labai sunkus, nes čia komunizmas yra įleidęs gilias šaknis. Šioje komunistų tvirtovėje misijonieriai pradėjo darbą, vedami šios minties: misijų bažnyčioje neužtenka. Reikia išeiti į gatves ir aikštes, į fabrikus ir namus. Ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai turi dalyvauti šiame darbe.

      Misijonieriai bandė naujus metodus. Vienas jų buvo para-liturginis metodas, primenąs Viduramžių masinius teatrus, vadinamus Misterijų Vaidinimais. Tai buvo, tarsi, viešas misijų pamokslas miesto aikštėse. Misijonieriai suruošė Darbo Šventę ir religinio turinio vaidinimus, po kurios buvo Šeimos Šventė.

      Salaumines miestelyje13.000 gyventojų ir 300 praktikuojančių katalikų misijonieriai apsigyveno miestelio aikštėje, specijaliai pastatytame sunkvežimyje. Pirmieji ryšiai užsimezgė su smalsuoliais, ku-rie misijonieriu atvykimo žinią išnešiojo po visą miestelį. Po to prasidėjo masiniai susirinkimai. Netrukus pasirodė savaitinis laikraštis, kurį misijonieriai dalino po visus namus.

      Mums šie metodai rodosi modernaus apaštalavimo naujovėmis. Bet jau popiežius Leonas XIII kalbėjo kunigams: “Išeikite iš zakristijų į viešojo gyvenimo aikštes

* Ligoninių bibliotekos

      Ligoninė yra mažas, bet savarankiškas miestukas, reikalingas visapusiško aprūpinimo. Prancūziškosios Kanados Knygininkų Draugija pastebėjo, kad ligoninių bibliotekos esančios apgailėtinoje padėtyje, ir nutarė rengti specijalius kursus, kurie paruoštų ligoninėms patyrusius knygininkus. Knyga gali būti ligonio artimiausias draugas. Bet yra gerų ir blogų draugų.

* Artistas ir Žmogus

      Calvero, garsus komikas, savo karjeros saulėleidyje, išgelbėjo ir pagydė jauną šokėją Teresę iš kojų paralyžiaus. Ji grįžo į scenos šviesą ir pasisekimą, o Calvero dingo pasenusių ir bedarbių aktorių masėje.

      Teresė nepamiršo Calvero geros ir suprantančios širdies. Ji rado jį pigioje ir prirūkytoje kavinėje ir užtikrino jam naują progą pasirodyti scenoje. Calvero baigė savo gyvenimo karjerą teatro užkulisiuose.

      Tai yra artisto ir žmogaus karjeros ir gyvenimo tikrovių testamentas. Retas pagalvoja, kad artisto užkulisiai yra pats gyvenimas, kuris retai prasiskverbia pro scenos uždangą.

K. Pečkys, S. J.