Jaunimo konkurse V premiją laimėjęs rašinys
Marius Polikaitis
Dabartinis jaunimas viskuo domisi. Šių laikų jauni žmonės kalba apie religiją, kultūrą, politiką, muziką ir sportą. Tačiau beveik kiekvienas jaunuolis drąsiai prisipažįsta, kad mažai žino apie mandagumą ir beveik visai nesidomi mandagumo taisyklėmis.
Nors tėvai, mokytojai ir kiti vyresnieji mus moko ir pataria, kaip reikia elgtis, mūsų jaunimui “ačiū”, “prašau” ir “atsiprašau” yra beveik svetimi žodžiai. Dažnai matome jaunus žmones, sukėlusius kojas ant stalų. Net pasitaiko tokių, kurie pamiršta nusiimti kepurę, kai įeina į kambarį. Pastebime, kad ne visi jauni lietuviai gerbia vyresnius žmones — jiems neužleidžia sėdimų vietų arba neatidaro durų.
Marius Polikaitis
Gyvename krašte, kuris nepasižymi dideliu jaunimo auklėjimu, bet lietuviai jaunuoliai turėtų išsiskirti iš kitų draugų mandagiu elgesiu. Jie turėtų domėtis mandagumo taisyklėmis ir stengtis jas įgyvendinti.
Mandagumas arba elgesio taisyklės yra žmonių bendravimas, kuris pasireiškia mokėjimu atsižvelgti į kitus ir parodyti kitam pagarbą. Mandagus žmogus yra taktiškas ir palankus. Jis gražiai laikosi ir sugeba tinkamai vartoti įprastas socialinio bendravimo formas.
Mandagumas yra svarbus kultūringo asmens reiškinys. Jis reikalingas, kad bendravimas su žmonėmis būtų malonesnis, o pats gyvenimas — patogesnis. Mandagumas dažnai teigiamai kitus paveikia. Mandagūs žmonės parodo, kad jie nėra savanaudiški. Jiems rūpi kitų norai ir jie gerbia kitų teises. Su mandagumu galima daug pasiekti ir laimėti.
Dažnai yra manoma, kad mandagumas yra naudojamas tik ypatingais atvejais, kaip bažnyčioje, koncerte, baliuje. Tačiau mandagumas turi būti visur ir visada. Vidinis mandagumas reiškiasi kasdieniniame gyvenime. Auklėjimo keliu jis yra tapęs žmogaus charakterio ypatybe. Vidinis mandagumas valdo žmogaus elgesį ir parodo nuoširdžią pagarbą kitam žmogui. Komercinis mandagumas yra labiau paviršutinis. Jis kyla iš noro savo rodomu palankumu paveiku kitą ir turėti iš jo naudos.
Žmogus kuria savo padės gyvenimą — duoda jam kryptį, formą ir turinį. Nuo paties žmogaus priklauso, kuo jis bus ir ką pasieks. Šioje kūryboje labai didelės reikšmės turi elgesys ir mandagumas. Mes turime žinoti, kaip mandagiai elgtis, mes turime įprasti taip elgtis ir turime pagrįsti savo elgesį aukštais motyvais.
Stebėdami žmones ir klausydami vyresniųjų patarimų, mes galime išmokti mandagiau elgtis. Tačiau vien žinojimas mažai mums padės, jeigu nebus įpročio. Visą laiką reikia mandagiai laikytis. Reikia sekti save ir tikrinti savo veiksmus: kaip eini, kaip sėdi, kaip laikai rankas, galvą. Tai turi mums rūpėti kiekvienu momentu.
Mūsų elgesys turi remtis aiškiais motyvais — savigarba ir kitų gerbimu. Kas save gerbia, tas visuomet vienodai elgiasi. Tie, kurie save kontroliuoja tik viešumoje, parodo, kad mandagumas jiems nėra savas — dar nesuaugęs su jų asmeniu.
Visos mandagumo taisyklės su kitais kyla iš pagarbos žmogui. Pagarbos laipsniai yra nustatomi pagal amžių, lytį ir padėtį. Jaunesnis gerbia vyresnį, vyras — moterį, mokinys - mokytoją ir t.t. Tikroji kitų pagarba išauga ne iš taisyklių, bet iš moralinių nusiteikimų. Mandagumo taisyklės įgyja tikrą vertę, kai jos virsta tauraus žmogiškumo dorybėmis.
Nors kai kurios taisyklės keičiasi, mandagumas yra vertinamas ir branginamas visame pasaulyje. Mandagumas žmones puošia. Mandagūs žmonės yra mylimi, gerbiami ir jiems geriau gyventi. Savo šviesią nuotaiką jie skleidžia kitiems ir gerina pasaulį.
■ Lietuvoje filmų direktorius Arūnas Žebriūnas negavo leidimo susukti filmą “Marija, Marija”, kur jis norėjo pavaizduoti tremtinių golgotos keliones į įvairias Sovietų koncentracijos mirties vietas. Yra žinių, kad jis filmą vis dėlto esąs susukęs savo asmeniškomis jėgomis.