Kai Sovietai okupavo Lietuvą, tai pirmuoju prezidentu buvo paskirtas Justas Paleckis. Kartą jis važiavo aplankyti ligoninių, norėdamas įsitikinti, ar ten viešpatauja komunistinė dvasia, ar kartais ligonių nelanko kunigai. Jis aplankė ir psichiatrinę ligoninę. Ligoninės vedėjas, norėdamas prisigerinti valdžiai, įsakė visiems ligoniams, kad, įėjus Paleckiui, visi garsiai sušuktų: “Tegyvuoja Stalinas!”

     Paleckis atvyksta, įeina į ligoninę. Tuoj pasigirsta galingas bepročių šauksmas: “Tegyvuoja Stalinas!” Bet Paleckis pastebi, kad vienas vyrukas, stovėdamas kampe, tyli. Tada jis jį griežtai paklausia: “Kodėl, tamsta drauge, tyli? ar nenori pagerbti mūsų tėvo Stalino?”

     “Matote, drauge Palecki, aš nesu beprotis, o tik jų prižiūrėtojas”, — ramiai atsako užklaustasis.

* * *

     Chirurgas padarė senstelėjusiai poniutei grožio operaciją: ištiesino nosį, nuėmė posmakrį, išlygino raukšles. Poniutės nebuvo galima nė pažinti — buvo lyg atjaunėjusi.

     Poniutė pažiūrėjo į veidrodį, pasigėrėjo savo nauja išvaizda, bet pagaliau kreipiasi į daktarą:

—    Daktare, žinote, ko dar trūksta? Padarykite man didesnes akis.

—    O, ponia, nėra jokio reikalo, — atsako daktaras, — kai jūs pamatysite sąskaitą už operaciją, tai jūsų akys pasidarys savaime didelės.

* * *

     Pilietis, mokėdamas restorane už vištienos pietus, sako restorano savininkui:

—    Atrodo, kad su paukščiais jūs čia apsieinate ne taip žiauriai, kaip su svečiais.

—    Nesuprantu, ką tamsta nori tuo pasakyti? — klausia restorano savininkas.

—    Argi jums neaišku, — sako pilietis, — juk višta, kurią aš valgiau, buvo daug mažiau nupešta, negu aš, gaudamas šią sąskaitą.

* * *

     Labai griežtas ir piktas generolas klausia sutiktą kareivį:

—    Ar tamsta manęs nebijai?

—    Nė kiek, — atsako kareivis.

—    O koks gi buvo tavo užsiėmimas prieš tai, kai buvai pašauktas į kariuomenę?

—    Aš buvau cirke liūtų tramdytojas, — atsako kareivis.

* * *

     Teisėjas sako kaltinamajam:

—    Tamsta tris kartus buvai įsilaužęs į tą pačią drabužių krautuvę.

—    Taip, ponas teisėjau, — atsako kaltinamasis, — bet pavogiau tik vieną kartą. Tai buvo suknelė mano žmonai. Kitus du kartus turėjau mainyti, nes jai nepatiko.