Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

LIETUVIŲ KALBOS DRAUGIJOS ATGAIVINIMAS

    Rugsėjo 27 dieną Vilniaus universiteto lituanistikos centro K. Būgos auditorijoje susirinkę žymūs respublikos rašytojai, kalbininkai, pedagogai, leidyklų redaktoriai pritarė minčiai atgaivinti Lietuvių kalbos draugiją, įkurtą dar prieškarinėje Lietuvoje ir nutraukusią savo veiklą pokario laikotarpiu. Susirinkime buvo išrinkta Lietuvių kalbos draugijos atgaivinimo 20 asmenų iniciatyvinė grupė, kurios tikslas — parengti draugijos programos ir įstatų projektą, be to, organizuoti steigiamąjį suvažiavimą. (Tiesa)

ATMINTIES TAKAS

    Ant stataus Nemuno kranto parimo vienuolika ąžuolo stogiastulpių. Tai naujas respublikos liaudies meistrų ansamblis — Atminties takas. Jo sukūrimo iniciatoriai — Birštono turistinė bazė ir LTSR liaudies meno draugija.

Kun. Antanas Šeškevičius su savo Pirmajai Komunijai paruoštais vaikučiais 1988 m, Gargžduose (Klaipėdos rajone).

    — Šiandien mes atidarome pirmąjį memorialą, skirtą visiems doriems darbininkams, ūkininkams, mokytojams, inteligentams, kurie mylėjo gimtą žemę, kalbą, papročius ir už tai tapo stalinizmo represijų aukomis, — taip kalbėjo atidarant ansamblį rašytojas V. Petkevičius.

    — Aš Stalino “skalsią duoną” valgiau Vorkutoje, — susirinkusiems pasakojo “Lietuviško midaus” eksperimentinės gamyklos direktorius A. Sinkevičius, — o buvau išvežtas už tai, kad vokiečių okupacijos metais gelbėjau žmones nuo geštapo.

    Girininko A. Vilkaičio ištrėmimo vieta — Leptevų salos. Ir vėl pasakoja žmogus apie tuos sunkius tremties metus, apie kančias, pažeminimą, kurį patyrė kalėjimų kamerose...

    Žmonės spiečiasi prie stogastulpių. Skulptoriai pasakojo apie savo sukurtus kūrinius, apie nukentėjusius nuo represijų kaimynus, Seimų draugus, gimines. Jaudina liaudies meistrų ant stogastulpių iškalti tekstai — G. Dūdaičio “Nusimesk, tėvyne, rūbą seną”, V. Rakuckio “Motinų skausmui ir kūdikių klyksmui, sustingusiems Sibiro speige”, P. Kaziūno “Lietuvai, už visas tavo kančias”, L. Tvardausko “Kiekvienam doram žmogui, padėjusiam galvą už Lietuvą”, M. Misevič “Žmonės, neleiskime mūsų žemėje gimti drakonams”, P. Puškoriaus “Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme”... O iš stogastulpių sopulingais veidais žvelgia rūpintojėliai, pietos, susikaupę karžygiai... Savitai interpretavę temą, įdomių kūrinių sukūrė A. Seibutis, R. Venskus, R. Zinkevičius. Memoriale derinasi ir V. Žilinsko kūrinys, skirtas ekologijos problemoms. Iškalti žodžiai beldžiasi kiekvienam į širdį: “Pažvelk į Nemuną — į savo sielos gelmę ir žydra siela — į savo gyvybės versmę”. Ąžuolo monumentalūs stogastulpiai papuošti brolių A. ir V. Kuzinų nukaltomis tradicinėmis saulutėmis.

    Ąžuolo smulkiosios architektūros ansamblis, kurio architektas F. Jackevičius, liaudies meistrų konsultantas, skulptorius J. Meškelevičius, dar nebaigtas. Kitąmet liaudies meistrus į kūrybinę stovyklą vėl pakvietė Birštono turistinės bazės direktorius K. Stankevičius, o tą dieną ėjo ir ėjo prie stogastulpių žmonės, šluostėsi drėkstančias nuo ašarų akis. Rimtis ir susikaupimas. Šimtamečių eglių apsuptyje iš pradžių dar nedrąsiai, bet netrukus darniu choru nusklendė Tautiška giesmė.(Tiesa)

TRYS VIETOS LIETUVIUI ŠVENTOS

    Pirmoji,
    brangiausioji —
    pati Lietuva,
    reta vieta,
    kur tūkstančius metų     
    mūsų sena tauta
    gyvena tame pačiame Europos kampelyje.

    Antroji vieta,
    liūdnoji — Sibiras,
    Igarkosa amžinas įšalas,
    kur amžinam atilsiui
    broliškame tautų kape
    atgulė šitiek lietuvių.
    Ramybė baltiems kankinių kaulams!

    Trečioji vieta —
    Amerika,
    Čikaga, kur susibūrę
    tiek mūsų brolių ir seserų,
    neradusių laimės
    gimtajam krašte
    arba išsigandusių
    amžino įšalo...

    Tai ir yra
    trys vietos
    lietuviui šventos.

Algimantas Baltakis
(Literatūra ir menas)

KNYGŲ VARŽYTINĖS KLAIPĖDOJE

    Klaipėdos antikvarinių knygų varžytinėse parduoti 1909 metais išleisti V. Kudirkos raštai. Bibliografinės retenybės savininku tapo kaunietis A. Staniulis, už šį pirkinį nepagailėjęs 600 rublių. Grožinės ir istorinės literatūros gerbėjai, kolekcionieriai čia galėjo įsigyti 155 retas knygas, žodynus, žurnalų rinkinius lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis. Už 275 rublius parduota Petrapilyje išleista S. Daukanto knyga “Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių” praturtino kauniečio P. Trilikausko biblioteką. Kiek pigiau kainavo K. Sirvydo žodynas “Dictionarium trium lingvarum”, išspausdintas XVIII a. pradžioje Vilniuje. Kraštotyrininkas M. Baranauskas už 375 rublius įsigijo J. Zembrickio “Karališkojo Klaipėdos miesto ir uosto istoriją”. Vydūno veikalo “Tautos gyvata” kaina šoktelėjo nuo 30 iki 225 rublių. Varžytinių pravedėjui nereikėjo piršti Maironio, M. Biržiškos veikalų, A. Šapokos, L. Karsavino, N. Karamžino raštų.

    Su knygomis pirkėjai iš anksto galėjo susipažinti parodoje. Buvo išleisti specialūs katalogai. Beveik visos antikvarinės knygos sėkmingai parduotos. (Tiesa)

KODĖL TYLI VARPAI?

    Kazys Perveneckas iš Vilniaus “Tiesoje” rašo, kad Lietuvos padangėje nesigirdi bažnyčių varpų skambėjimo arba tik retkarčiais din-dan ir tuoj nutyla. Tai prieš ketvirtį amžiaus įvestų suvaržymų išdava.

    “Man atrodo, kad mūsų dienomis toks draudimas nebepaaiškinamas, nes skambinimas varpais yra ne tik sudėtinė religinių apeigų dalis, bet ir nuskardina aplinką. Juk turime unikaliausių varpų, žavinčių savo tembru. Kauno istorijos muziejaus sodelis tapo viena šio miesto įžymybių.

    Ar ne malonu būtų išgirsti melodingą varpų skambėjimą ir triukšmingame Vilniuje? Nemanyčiau, kad ramus varpų kvietimas į pamaldas ar iškilmingas šventinis jų choralas užgautų kieno nors jausmus. Šių apribojimų panaikinimas būtų tikrai geranoriškas žingsnis”.

CIRKAS ZOOLOGIJOS SODE

    Kauno zoologijos sodą, neseniai pažymėjusį savo veiklos penkiasdešimtmetį, per metus aplanko beveik pusė milijono lankytojų. Čia įsikūrusiame cirke dresiruotojas Boleslovas Zabukas su meška Maša demonstruoja įvairius triukus — meškutė važiuoja dviračiu ir motociklu, šokinėja per kliūtis, žaidžia su kamuoliu. Šiuos pasirodymus papildo ir Kauno gyvūnijos mylėtojų klubo “Fauna” atstovai su dresiruotais šuniukais.(Tiesa)

DAINŲ ŠVENTĖ UOSTAMIESTYJE

    Kompozitoriaus Jono Švedo gimimo 80-osioms metinėms skirta dainų šventė “Klonių aidai” buvo surengta Klaipėdos vasaros koncertų estradoje. Joje dalyvavo beveik 40 uostamiesčio chorų, vaikų ir jaunimo šokių vienetai, kaimo kapelos, liaudies instrumentų orkestrai. Didingai skambėjo atliekamos J. Švedo dainos ir instrumentiniai kūriniai, harmonizuota liaudies muzika. Į šventę savo apylinkių dainas atvežė kompozitoriaus tėviškėnai — Skuodo rajono Ylakių etnografinis ansamblis. Keletą kūrinių dirigavo buvęs J. Švedo mokinys Konradas Kaveckas. Šventė baigėsi nuotaikinga gegužine. (Tiesa)

STATYBOS PO 25 METŲ DRAUDIMO

    Nuo 1962-ųjų iki 1987-ųjų Vilniuje, kaip ir kitose sąjunginių respublikų sostinėse, buvo draudžiama statyti nuosavus namus. Individuali statyba buvo apribota ir Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Druskininkuose. Draudimas statyti nuosavus namus įšaldė žmonių pinigus, vertė valstybę visiems duoti butus.

    Pagaliau ilgametis draudimas statyti nuosavus namus didžiuose miestuose panaikintas. Vien Vilniaus ir Kauno miestų vykdomieji komitetai šiemet ir ateinančiais metais numato skirti 6 tūkstančius sklypų.

    Dabar vilniečiai stato nuosavus namus, kaip gali, kaip moka, kaip diktuoja esamos sąlygos. Ką ir kalbėti, sunkiai stato, nes trūksta statybinių medžiagų, kranų, buldozerių, transporto; nėra elektros, o be jos nėra kam sukti betono maišyklų. Nenutiestas vandentiekis, o be vandens nesumaišysi skiedinio, be skiedinio neišmūrysi sienos. Beje, vandenį Čia atsiveža statinėse. Savaitę čia pabuvus, galima įsitikinti, kad gyvenamųjų namų savininkams mana iš dangaus nekrenta. (Tiesa)

NAUJA KAVINĖ

    Vilniuje atidaryta nauja “Operos” kavinė. Čia pietaus Lietuvos operos ir baleto teatro artistai bei darbuotojai. Nuo 17 valandos iki 1 valandos. Kavinė aptarnaus kūrybinių sąjungų bei draugijų narius. Į “Operą” bus įleidžiama pateikus kūrybinių sąjungų nario bilietus. (Tiesa)