(Nauja versija)
Lietuva — mano šiaurės pašvaistė
Ir gėlė sidabrinių rytų,
Tu esi vien vienintelė aistė,
Nepalaidota priešų piktų.
Tu viena po natangų ir prūsų
Mums likimo duota sesuva,
Su tavim mes gyvi, motin mūsų,
Kunigaikščių garbės romuva!
Tu, išėjusi vargo vergiją,
Prisikėlei gyvent ir žydėt,
Tavo žaizdos ir vėlei užgyja,
Kai užgęsta nelaimių žvaigždė.
Tavo gyvastį protėviai nešė
Savo rytui iš skausmo nakties,
Dievo pirštas likimą išrašė
Dienai mūsų visų ateities.
Lietuva — mano šiaurės pašvaistė
Ir gėlė sidabrinių rytų,
Tu kilnioji duktė kunigaikščių,
Motin lūkesčių mūsų šventų.
Bernardas Brazdžionis
Kauno arkikatedros-bazilikos didysis altorius