■ Nobelio premijos laureatas Andrei Sacharov, lankydamasis Italijoje ir kalbėdamas Sienos universitete, iškėlė reikalą legalizuoti katalikų Bažnyčią Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad visiškai nenormali padėtis, kai visa Bažnyčia su daugeliu tikinčiųjų yra laikoma nelegalia ir gali tik slaptai veikti. Uždarytoji ukrainiečių katalikų Bažnyčia turi 5 milijonus tikinčiųjų. Oficialiai ji uždaryta 1946 m., verčiant jungtis su stačiatikių Bažnyčia. Būdamas Italijoje, Sacharovas aplankė ir popiežių.
■ Belgijoje, sostinės Briuselio parlamento rūmuose, šių metų pradžioje buvo krikščionių demokratų tarptautiniai posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir Europos lietuvių krikščionių demokratų tarybos pirmininkas inž. A. Venskus, kuris plačiai painformavo apie padėtį Lietuvoje. Pranešimas susilaukė gyvo susidomėjimo. Posėdžiuose dalyvavo ir buvęs Europos parlamento pirmininkas P. Pfimlin, Europos parlamento krikščionių demokratų grupės pirmininko pareigas einantis dr. E. Klepsch, Prancūzijos parlamento narys M. Daillet ir daug kitų žymių Europos politikos veikėjų.
■ Neturtingiems mokiniams šelpti Coleman — Fannie May Candies bendrovės fondas įteikė Čikagos arkivyskupijai 200.000 dolerių.
■ Nedarbingoms seselėms išlaikyti sudarytam fondui Čikagos arkivyskupijos parapijos per bažnytines rinkliavas praėjusių metų gruodžio mėnesį suaukojo 1.145.260 dol.
■ Japonijoje mirė 50 metų darbavęsis misionierius salezietis kun. Albinas Margevičius.
■ Lietuvoje dabar yra 670 kunigų ir 142 klierikai.
■ Vilniaus miesto vykdomasis komitetas paskyrė sklypą Viršuliškių rajone naujai bažnyčiai statyti. Numatytas konkursas statybos projektui sukurti.
■ JAV vyskupų konferencija Vatikane pasibaigė kovo 11d. Buvo svarstomi teologų santykiai su vyskupais, įšventintų ir neįšventintų asmenų religiniai patarnavimai, seselių sielovada, atgailos sakramento gyvastingumas, mergaitės, patarnaujančios prie altoriaus, pasauliečių įtraukimas į evangelizaciją, kraštutinio feminizmo filosofinė ir teologinė kritika, parama šeimoms, studentų auklėjimas universitetuose ir kt.
■ Lietuvoje atgaivintų krikščionių demokratų pirmininkas yra Viktoras Petkus. Jo padėjėjas — kun. Edmundas Paulionis. Garbės nariai: kard. Vincentas Sladkevičius ir vysk. Antanas Vaičius.
■ Į Sovietų kongresą išrinktas rusų stačiatikių arkivyskupas Pitirim ir Leningrado bei Novgorodo metropolitas Aleksiejus. Jie įeina į 750 narių skaičių, atstovaujančių įvairioms organizacijoms.
■ Brazilijoje, Amazonės ruože, misijose dirba salezietis kun. Kazimieras Bėkšta. Nepalankus klimatas ir sunkios darbo sąlygos paveikė jo sveikatą. Jis visiškai apkurto, tegali susikalbėti tik raštu, bet dar skaito paskaitas vietos seminarijoje. Jis yra daug nusipelnęs, dirbdamas Yannonami indėnų kalbotyros srityje. Naudodamasis kompiuteriu, jis paruošęs 11.000 tos kalbos įrašų. Ruošia žodyną, kuris turėsiąs apie
30.000 žodžių. Tikisi paruošti dar didesnį tukanų kalbos žodyną.
■ Brazilijoje, Sao Paulo mieste, mokslo akademija “Academia Paulistana de Historia” vienbalsiai savo garbės nariu išrinko kun. Praną Gavėną, įvertindama jo įnašą į kultūrinį gyvenimą. Jis redaguoja “Mūsų Lietuvos” savaitraštį, rašo straipsnius spaudai, yra išleidęs ir atskirų leidinių. Jam buvo įteiktas istorijos deivės Clio medalis ir buvo įrašytas į tos akademijos narius.
■ Vašingtone Kolumbijos distrikto teismas nusprendė, kad Amerikos katalikų universitetas turėjo teisę atleisti prof. Charles Curran iš profesoriaus pareigų.
■ Šv. Kazimiero karstas buvo atidarytas ir rasta, kad jo relikvijos išliko nepaliestos, užantspauduotos, kaip buvo iš pradžių.
■ Vilniuje, Lietuvos kultūros ministerijai pritariant, buvo grąžintas literatūros muziejui Maironio lietuvių literatūros muziejaus vardas.
■ Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje šiuo metu studijuoja Jonas Malinausaks, Robertas Rakus, abudu iš Suvalkų trikampio; diakonas Robertas
Rakauskas iš Los Angeles, kun., Paulius Mališka iš Montrealio (ruošia licenciatą), kun. Petras Semaška iš Argentinos (ruošia bažnytinės teisės doktoratą); klierikas Zdanys iš Suvalkų trikampio taip pat studijuoja Romoje, bet gyvena italų kolegijoje. Šv. Kazimiero kolegijos rektorius yra prel. Alg. Bartkus, studijų prefektas V. Dielininkaitis, disciplinos prefektas kun. P. Mališka, dvasios vadas prel. St. Žilys, ekonomas prel. A. Jonušas.
■ Lietuvos vyriausybės nutarimu, daugumai miesto gyventojų reikalaujant, komunistų Kapsuko vardu pavadintam miestui vėl grąžintas Marijampolės vardas.
■ “Moteris”, lietuvių moterų žurnalas, kurį leido Kanados lietuvių katalikių moterų draugija, o redagavo Nora Kulpavičienė, dėl įvairių priežasčių sustojo ėjęs.
■ Vasario 16-osios gimnazijos koplyčios planus ruošia architektas A. Kulpa iš Kanados. Šventinimas numatomas birželio 25 d. per Europos lietuvių dienas.
■ Šv. Jurgio parapijos Norwoode, MA, klebonas kun. V. Valkavičius ruošia anglų kalba JAV lietuviškų parapijų istoriją. Bus trys tomai.
■ Prieš negimusių kūdikių žudymą kovojančios organizacijos “Pro-Life” suvažiavime dalyvavo 250 atstovų. Pareiškimus padarė penki gydytojai, kurie buvo darę abortus, bet, supratę savo klaidą, dabar įsijungė į kovą prieš šią negerovę. Dr. McArthur net pareiškė: “Aš buvau žmogžudys!”
■ Vatikanas susirūpinęs paruošti naują pagrindinių tikėjimo tiesų rinkinį — katekizmą. Jo projeklas pasiųstas vyskupams susipažinti. Surinkus duomenis, tą knygą ruošianti komisija ją perteiks svarstyti vyskupų sinodui, įvyksiančiam 1990 m. rudenį.
■ Naujasis Vilniaus arkikatedros klebonas kun. Kazimieras Vasiliauskas pasikalbėjime su “Gimtojo krašto” reporteriu papasakojo, kad jam teko 10 metų praleisti kalėjimuose Vorkutoje, Intoje ir dešimtį metų dar išgyventi tremtyje. Grįžęs 1969 m., kunigavo Varėnoje, o nuo 1974 m. dirbo Vilniuje Šv. Rapolo bažnyčioje.
■ Prel. Juozas Žemaitis, Šakių par. klebonas, gimęs 1928 m., paskirtas Vilkaviškio vyskupijos apaštaliniu adminstratorium. Kun. Juozas Matulaitis, Merkinės klebonas, gimęs 1938 m., paskirtas Kaišiadorių vyskupijos apaštaliniu administratorium. Jie abudu gauna vyskupo šventimus.
■ Šv. Gertrūdos bažnyčia Kaune nuo 1949 m. uždaryta. Praėjusiais metais buvo išlaužytos bažnyčios durys, išmėtyti palaidotųjų kaulai, bandyta sukelti gaisrą. Persitvarkymo sąjūdžio nariai keletą parų budėjo, saugodami bažnyčią. Miesto vadovybė užtikrino, kad tokie dalykai nepasikartos, saugojimas nutrauktas.
■ Gulbinų parapijos, Plungės rajone, bažnyčia iš tikinčiųjų atimta, paversta sporto sale, o vėliau sandėliu. Konfiskuotas bažnyčios inventorius. Dabar akintieji bažnyčią savo lėšomis remontuoja, reikalaudami grąžinti nusavintą inventorių.
■ Palaimintojo arkiv. Jurgio Matulaičio sodyboje Stanislovas Kadušauskas ir Stanislovas Miškinis 1987 m. pastatė gražų ąžuolinį kryžių. Ateistiniai pareigūnai tą kryžių nugriovė. Sąjūdžio susirinkime iškėlus klausimą apie pal. arkiv. Matulaičio gimtinės įamžinimą, dabar valdžia leido pastatyti koplytstulpį. Juoz. Pr.