Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
ŽALGIRIO MŪŠIO PAMINĖJIMAS
Šiais metais sukanka 579 metai, kai 1410 metais liepos 15 dieną Vytautas Didysis Žalgirio mūšyje sutriuškino kryžiuočių galybę. Šiai datai pažymėti šių metų liepos 10-19 d. Lietuvos žirginio sporto sąjunga organizuoja Lietuvos ir Lenkijos raitelių žygį į Žalgirio mūšio vietą.
Planuojama š.m. liepos 10-11 d. Vilniuje, Gedimino aikštėje arba Vingio parke, organizuoti išjojančių į žygį raitelių palydas. Iš Gedimino aikštės arba Vingio parko raiteliai joja pagrindinėmis gatvėmis Lazdijų link. Lazdijuose po trumpo mitingo jojama į pasienio punktą ir po to — į Suvalkus, iš kur jau kartu su Lenkijos raiteliais jojama į Žalgirio mūšio vietą.(Komjaunimo tiesa)
AUGA LIETUVOS ATGIMIMO ĄŽUOLYNAS
Apie pusantro tūkstančio žmonių balandžio mėn. 8 d., šeštadienį, susirinko į kalvotą lauką prie J. Basanavičiaus gimtinės Ožkabaliuose. Čia buvo sodinamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
Bartninkų kolūkio šeimininko V. Markevičiaus nuomone, per vieną balandžio 8-tąją buvo pasodinta apie 4000 Quercus robur, arba lietuviškai — paprastų ąžuolų. Pirmąjį sodinimo šeštadienį (balandžio 1 d.) suvažiavo apie 450 žmonių. Tuomet sniego pūgoje sulingavo apie 1500 ąžuoliukų. Taigi jau pasodinta 5500 iš numatytų sodinti 7240 ąžuoliukų. Užuot triūsę 2-3 metus, ažuolynas bus pasodintas per tris šeštadienius. (Komjaunimo tiesa)
LIETUVOS KARDINOLO VINCENTO SLADKEVIČIAUS ŽODIS ŠV. VELYKŲ PROGA
“Brangūs broliai ir seserys! Viešumo šviesoje mums iš dalies išryškėjo liūdna mūsų tautos praeities keliasdešimt metų tikrovė. Neturėjome žodžio, įsitikinimų, religijos ir sąžinės laisvės. Netekome tautos gyvenimui reikalingiausių dvasinių vertybių. Jautėmės ne kartą lyg nebyliai be tiesos žodžio, bevaliai, surištomis rankomis, kažkur vedami ar varomi. Mūsų tautos gyvenimas atrodė praradęs prasmę ir džiaugsmą. Pradėjome nepasitikėti ne tik vieni kitais, bet ir visa gyvenimo tikrove. O tačiau visi trokštame prasmingo ir džiugaus gyvenimo.
Praėjusieji ir šie metai mūsų tautoje yra prasmingų ir džiugių pasikeitimų metai. Mes vėl pamatėme vieni kituose ne klasinius priešus, o bendro tautos vargo bei likimo brolius ir seseris. Panorome savarankiškai kūrybingai darbuotis tautos šviesesnės ateities labui.
Šiandien Velykų šventės. Giedame džiugiausių pasikeitimų himną: ‘Linksma diena mums prašvito’... Sveikiname Kristų, prisikėlusį iš numirusių, atnešusį visai žmonijai Velykinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Kristaus prisikėlimo šviesa nepalyginamai mums reikšmingesnė ir reikalingesnė už viešumo šviesą. Ji turi galios išsklaidyti visus mūsų gyvenime tamsumus, prieblandas ir šešėlius. Tik Kristaus pisikėlimo šviesoje mums išryškėja dvasinių vertybių pranašumas prieš nykstančiąsias. Pajuntame jų reikšmę ir reikalingumą; tik prisikėlimo šviesoje mums aiškus visų tolimiausios ateities, net po mirties, likimas.
Tad leiskime jai sušvisti tautos gyvenime. Išsklaidykime tarpusavio nesutarimų ir nesantaikos debesis. Padarykime giedrą mūsų tautos dieną. Nesulaikomai žengia mūsų tautoje prasidėjęs dvasinio prisikėlimo pavasaris. Tenuvalo jis nuo mūsų širdžių visokį moralinį purvą, tepaverčia mūsų šalį derlinga žeme, tepražysta geros valios žmonės. Tiesa, turime daug kliūčių ir sunkumų. Bet Prisikėlimo Viešpats neša mūsų širdims Velykinės pergalės džiaugsmą, apdovanoja jas nauja pavasarine gerumo ir meilės energija. Mūsų laukia pergalė gėrio prieš blogį, malonės prieš nuodėmę ir gyvenimo prieš mirtį.
Šioje brangioje tiesos ir meilės triumfo šventėje nuoširdžiausiai visus sveikinu, linkiu sveikatos, Dievo palaimos, gražiausios sėkmės ir Velykinio džiaugsmo. Aleliuja!” (Tiesa)
VYSKUPO PAULIAUS BALTAKIO ĮSPŪDŽIAI IŠ LANKYMOSI LIETUVOJE
“Tiesoje” rašoma, kad Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos pirmininko kardinolo Vincento Sladkevičiaus kvietimu, Lietuvoje lankėsi vyriausiasis užsienyje gyvenančių lietuvių vyskupas, JAV katalikų Bažnyčios vyskupų konferencijos narys Paulius Baltakis. Dviejų savaičių viešnagės metu jis susipažino su Vilniaus ir Kauno arkivyskupijomis, Telšių, Panevėžio vyskupijomis, susitiko su Lietuvos katalikų Bažnyčios vadovais, Lietuvos užsienio reikalų ministru Vladislovu Mikučiausku, Religinių reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotiniu Kazimieru Valančiumi, dalyvavo pamaldose Vilniaus arkikatedroje, Klaipėdos, Kretingos, gimtųjų Troškūnų, kitose bažnyčiose. Prieš išvykdamas į Jungtines Valstijas, vyskupas atsakė į Eltos korespondento Rolando Baryso klausimus. Paklaustas, kad nuo to laiko, kai paskutinį kartą buvo Lietuvoje, prabėgo nemažai laiko, kokią tikėjosi išvysti Tėvynę ir kokią pamatė? Jo Ekscelencija atsakė: “Tai mano antras apsilankymas Lietuvoje pokario metais. Tiesa, prieš dvylika metų pakeliui į Graikiją čia praleidau penkias dienas. Vargu ar galima per tokį trumpą laiką įdėmiau pasižvalgyti. Šį kartą, neturėdamas jokių apribojimų keliauti, apvažiavau nemažą dalį Lietuvos. Nors mes Vakaruose gauname išsamią informaciją apie įvykius čia, tačiau betarpiškai patirti įspūdžiai yra vertingesni. Labiausiai atkreipiau dėmesį į žmones, jų nuotaikas. Pamenu, anksčiau jie man pasirodė kažkokie be ūpo, lyg baukštūs. Dabar — dažnesnės šypsenos, laisvai reiškiamos mintys, atvirai dėstomi planai. Tiesiog sunku patikėti, kad tas pasikeitimas, Gorbačiovo pradėtos pertvarkos ir viešumo įtakoje, įvyko per tokį trumpą laiką. Džiugina inteligentijos, o ypač jaunimo atvirumas, noras ką nors gero dirbti savo tėvynei. Tai ypač išryškėjo per mano susitikimą Vilniuje su atkurtų skautų, gediminaičių, ateitininkų, kitų organizacijų nariais, ko anksčiau pasigesdavome”.
Kitas klausimas buvo: “Viešnagės metu daug bendravot su tikinčiaisiais ir netikinčiaisiais Bažnyčios ir valdžios vadovais. Kaip vertintumėte jų santykius?” Jo Ekscelencija atsakė: “Pastebėjau, kad iš valdžios pusės dabar nedaroma kliūčių tikintiesiems, geriau tenkinami jų poreikiai. Tai sveikintina permaina. Štai aš dalyvavau pamaldose grąžintoje Vilniaus arkikatedroje, Klaipėdos bažnyčioje, pradėjo eiti žurnalas “Katalikų pasaulis”, nors iškyla problemų su popieriumi. Manyčiau, dėl šios priežasties sunkiau sprendžiami religinės literatūros spausdinimo klausimai. Žodžiu, Bažnyčios ir valdžios santykius vertinčiau kaip normalius”. (Tiesa)
ĄŽUOLAIS BUS PAGERBTI DIDVYRIAI
Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines Žemaitijoje skiria maždaug 50 km ilgio kelias. Siekiant monumentaliai ir prasmingai įamžinti narsiųjų lietuvių lakūnų atminimą, jau senokai puoselėjama mintis abi šio plento puses apsodinti ir sukurti memorialinę S. Dariaus — S. Girėno alėją. Dabar šį gražų sumanymą realizuoti ėmėsi ąžuolų alėjos sodinimo iniciatyvinė grupė. (Tiesa)
LIŪDNA PAMINKLU BŪKLĖ
Archeologijos, istorijos, architektūros ir urbanistikos paminklai Lietuvoje atstatomi pernelyg lėtai. Statistikos duomenimis, iš 10.063 paminklų šiuo metu apie 70% nesutvarkyti, griūvantys. Šioje grupėje 27% statinių būklė avarinė, juos reikia skubiai konservuoti bei restauruoti. Skaičiavimai rodo, kad vien avaliniams objektams regeneruoti reikėtų 468 milijonų, o visiems paminklams sutvarkyti — 4,6 milijardo rublių. (Tiesa)
LIETUVOS MUZIEJAI
Lietuvoje šiandien yra apie 40 valstybinių muziejų su gausybe jų filialų. Nė vienoje Lietuvos mokykloje neruošiama muziejininkystės specialistai. Neturima muzeologijos katedros. Skirtingai nuo viso pasaulio, Lietuvos muziejai iki šiol neturi mokslo įstaigos statuso. Pirmieji muziejininkai Lietuvoje buvo Dionizas Poška, Eustachijus Tiškevičius, Paulius Galaunė ir kiti, atidavę šiam tikslui visą savo gyvenimą. (Tiesa)
KARITIEČlŲ SUVAŽIAVIMAS
Maždaug keturi tūkstančiai delegačių ir svečių iš visų Lietuvos miestų ir daugelio kaimų dalyvavo katalikiškoje moterų sambūrio “Caritas” steigiamajame suvažiavime. Balandžio 15-16 d. jis įvyko Kaune sporto salėje.
Dar prieš karą Lietuvoje veikė “Caritas” draugija, kuri rūpinosi tautos doroviniu aulėjimu, teikė paramą vargšams ir nelaimingiesiems. Pertvarka, tautos atgimimas sudarė sąlygas atkurti šią organizaciją. Karitiečių skyriai sėkmingai dirba Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje ir kitur. Suvažiavimas sušauktas aptarti ir priimti sambūrio programą, įstatus, išrinkti vadovaujančius organus.
Pasveikinęs suvažiavimo dalyvius, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Vincentas Sladkevičius pabrėžė, kad “Caritas” sambūrio puoselėjamos vertybės: meilė, tiesa, gerumas ir gailestingumas.
Suvažiavimą taip pat sveikino ir Lietuvos KP Centro Komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas. Susirinkimą pasveikino ir lietuvių išeivijos vyskupas Paulius Baltakis. (Komj. Tiesa)
LIETUVOS JAUNIMO TARYBA
Vilniuje buvo susirinkę besikuriančių Lietuvos jaunimo organizacijų atstovai. Jaunimo organizacijos — jau realybė, pats laikas objektyviai įvertinti esamą padėtį, Nutarta įkurti Lietuvos jaunimo organizacijų koordinacinę tarybą. Į ją paritetiniais pagrindais įėjo Lietuvos skautų sąjungos atkūrimo štabo, Ateitininkų federacijos, Lietuvos jaunimo bendrijos “Lituanica”, Lietuvos studentų koordinacinės tarybos, Gediminaičių, Vilniaus moksleivių tarybos “Aušrinės” ir Sąjūdžio Seimo tarybos įgaliotiniai. Taryba padės minėtoms organizacijoms keistis informacija, koordinuoti veikimą, sieks, kad besikuriančios organizacijos būtų lygiateisės, gins jų interesus. Nutarta į organizacijų vidaus reikalus nesikišti. Kiek vėliau į Tarybos veiklą įsijungė Lietuvos komjaunimo ir pionierių organizacijų įgaliotiniai.
Lietuvos jaunimo organizacijų koordinacinė taryba numato turėti ryšių su Pasaulio jaunimo sąjunga, taip pat su kitomis užsienio jaunimo organizacijomis. (Komj. Tiesa)
VILNIAUS UNIVERSITETUI — 410 METI,
Viniaus universiteto penktojo amžiaus istorijoje įrašytas naujas dešimtmetis. Lygiai prieš 410 metų Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras raštu patvirtino jog jėzuitų kolegijai suteikiamas Akademijos statusas.
Kovo 31 dieną Vilniaus universiteto teatro salėje, pažymint šią seniausios šalyje aukštosios mokyklos sukaktį, buvo surengta mokslinė konferencija. Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjo Universiteto rektorius, akademikas Jonas Kubilius. Konferencijos pranešimus, nušviečiančius atskirus Universiteto istorijos puslapius, pradedant nuo jo įkūrimo ir baigiant mūsų dienomis, skaitė Lietuvos Mokslų Akademijos ir Universiteto mokslininkai.
Tą pačią dieną Universiteto mokslo muziejuje atidaryta paroda. Joje eksponuojami per šį dešimtmetį Universitetui sugrąžinu turtai, kurie po jo uždarymo buvo išblaškyti po kitas aukštąsias mokyklas. Tai beveik pilna mineralų kolekcija, sukaupta dar praėjusiame šimtmetyje, žymaus botaniko Žano Žilibero herbariumo dalis, Vilniaus apylinkėse surinkti augalai bei anatomijos preparatų rinkiniai. Paroda supažindina su reikšmingiausiais Universiteto mokslininkų darbais, atliktais per praėjusį dešimtmetį. (Tiesa)
*** Nuo seno lietuviai garbino vandenį, tikėjo jo apvalomąja galia, nes manė, kad vandenyje gyvena dvasios ir dievai. Vandeniui aukojo aukas. Lietuvoje yra trys Šventosiomis vadinamos upės, septyniolika Šventupiu, net Šventravis. Švento vardu vadinami trys ežerai, yra du Šventežeriai, Šventės, Šventėlio, Šventyšiaus ežerai. Ypač buvo gerbiami trykštantys šaltiniai. (Žemės ūkis)
*** Vienas seniausių Lietuvoje šachtinis šulinys surastas Apuolės piliakalnyje (Skuodo rajone). Istorikai tvirtina, jog jis iškastas IX amžiuje. Šis šulinys buvo 2 metrų gylio. Prieš šimtą ir dvejus metus Purmaliuose (Klaipėdos raj.) išgręžtas pirmasis 289 metrų gylio gręžtinis šulinys. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 13.000 gręžtinių šulinių. (Žemės ūkis).