■ Jonas Paulius II, balandžio 29 kalbėdamas Madagaskare, pasakė: “Kovokite dėl teisybės, bet išvenkite prievartos”.
■ Lietuvoje “Gimtasis kraštas” Nr. 17 pirmame puslapyje išspausdino pasikalbėjimą su nuvykusiu ten vysk. P. Baltakiu. Vyskupas pareiškė, kad Maskvoje jį sutiko Lietuvos atstovybės darbuotojai, palydėjo per diplomatinius vartus, net muitininkai nekratė. Leido važiuoti, kur tik širdis geidė.
■ Jaučiama didelė Gorbačiovo atvirumo politikos įtaka. Pats vyskupas pareiškė: “Esame maža tauta. Jei norime išlikti, turime užmiršti praeities skriaudas, siekti bendro tikslo — Lietuvos tautos gerovės... Mums reikalingas pakantumas artimui, susitaikymas.
■ Vilniuje prie “Žinijos ” draugijos įsisteigė religijos filosofijos klubas. Per pirmąjį užsiėmimą susipažinta su popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika “Solicitudo rei socialis” (Rūpinimasis visuomenės klausimais). “Literatūra ir menas” apie tai skelbdamas Nr. 18 rašo: “Svarstant svarbų Vatikano dokumentą, filosofams ir teologams iškilo daug bendrų problemų, atsirado būtinybė plačiau susipažinti su teologinėmis sąvokomis ir kategorijomis. Antrame susirinkime diskutuota apie nuodėmės struktūrą, o trečiame — aptartas apaštalo Pauliaus laiškas Romėnams. Klubo iniciatyva, filosofijos, sociologijos ir teisės institute įvyko susitikimai su bažnytiniais veikėjais bei mokslininkais iš Vatikano — kunigais profesoriais A. Liuima ir P. Rabikausku, su lietuvių išeivių vyskupu P. Baltakiu”.
■ Lietuvos konservatorijos kamerinis choras, kuris Vilniuje atliko dalį programos arkiv. J. Matulevičiaus minėjime, buvo nuvykęs į konkursą Italijoje. Choras, nuvykęs į Vatikaną, giedojo popiežiaus laikomose mišiose ir apsilankė Šv. Kazimiero kolegijoje.
■ Meksikos prezidentas Carlo Šalinas Gortari, pasikvietęs vyskupų delegaciją pietų, 1989 m. pradžioje aptarė Bažnyčios ir valstybės santykius. Pasitarime dalyvavo ir Vatikano atstovas. Pasitarimuose buvo palanki nuotaika.
■ Prancūzijoje, Angers mieste, dokumentinių filmų tarptautinio festivalio didžioji premija paskirta žurnalistui Marian Terleckiui už sukūrimą dokumentinio filmo apie kunigą Jerzy Popieluszko, kurį 1984 m. žiauriai nužudė lenkų komunistinės valdžios milicininkai.
■ Į Europą iš Brazilijos nuvykęs kun. P. Urbaitis, lankydamas ypač įvairias Italijos vietoves, rinko medžiagą apie saleziečių auklėtinį Petrą Perkumą, kurio beatifikacijos bylą norima iškelti.
■ Vakarų Vokietijoje, kaip parodė 1987 m. gyventojų surašinėjimas, yra 26,2 mil. gyventojų katalikų, taigi — 42,9 %, ir 25,4 mil. evangelikų, kas sudarė 41,6%. Taigi V. Vokietija jau daugiau katalikiška, kaip protestantiška.
■ Argentinoje vysk. P. Brazio įsteigtas laikraštis “Laikas” atšventė 40 m sukaktį. Jį leidžia tėvai marijonai. Redaguoja kunigas Aug. Steigvilas ir Ant. Lubickas.
■ Libane, Beiruto mieste, į vienuolyną, kur yra pontifikalinės šalpos misija, kovų metu pataikė bomba. Seselių nesužeidė, bet išmušė langus, ir vienuolės naktį turėjo praleisti rūsyje.
■ Pranciškonų ordinas priimtas į Jungtinių tautų nevalstybinių organizacijų grupę.
■ 80% JAV kolegijų ir universitetų studentų pareiškė, kad religija yra svarbi jų gyvenime. Tokie duomenys gauti, “Christian Broadcasting” radijo programai apklausinėjus 539 studentus. Likusieji irgi pareiškė, kad religija turi tam tikrą svarbą jų gyvenime, tik 6% pasisakė esą agnostikai ar ateistai.
■ Į Vilniaus katedrą balandžio 6 d. naktį įsilaužė plėšikai ir pagrobė du auksinius vyskupų žiedus, tikinčiųjų aukas, kai kurias kitas
bažnytines brangenybes, padarydami apie pustrečio tūkstančio rublių nuostolių. Šeduvoje sučiuptas šiaulietis Arūnas Dubinskas, atvežtas į Kauną, parodė, kad buvo įsilaužta į arkikatedrą baziliką, nes bažnyčios iki šiol buvo mažiausiai saugomos. Lietuvoje paskutiniu metu apvogtos kelios bažnyčios, jų tarpe ir Šeduvos.
■ Marijos Kaupaitės, Šv. Kazimiero seserų vienuolyno įsteigėjos, beatifikacijos byla pradedama. Postulatoriumi parinktas kun. J. Kuzinskas, Švč. M. Marijos Gimimo parapijos Marquette Parke klebonas. Čikagos didieji dienraščiai ir televizija duoda pranešimus apie tai.
■ Prezidentas Bush gegužės 27 d. aplankė popiežių Joną Paulių II. Turėjo 55 minutes užtrukusią privačią audienciją. Pasakytose kalbose popiežius ir JAV prezidentas pabrėžė, kaip svarbi taika pasaulyje ir kaip svarbus žmogaus teisių gerbimas.
■ Jonas Paulius II birželio 1-10 d. aplankė Skandinavijos kraštus: Norvegiją, Islandiją, Švediją, Daniją, Suomiją. Iš viso tuose kraštuose nėra nė 200.000 katalikų. Popiežius aplankė 14 miestų, pasiekdamas net arktiką, kur vasarą saulė nenusileidžia. Suomijoje popiežius buvo tik už 60 mylių nuo Sovietų Sąjungos. Apie 90% tų kraštų gyventojų yra liuteronai. Daugelis ir jų dalyvavo popiežiaus sutikime. Ugdydamas ekumenizmą, popiežius kai kur kalbėjo liuteronų šventovėse.
■ Paryžiaus kardinolas Jean Marie Lustinger gegužės mėnesį lankėsi Leningrade, Maskvoje, Latvijoje, Lietuvoje. Kremliaus valdovai jį pakvietė per Zagorsko patriarchą. Kardinolas, prieš vykdamas, aplankė Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, surinkdamas daugiau informacijų apie lankysimus kraštus. Norėjo vykti ir į Ukrainą, bet ten nebeleido, o Vilniuje buvo šiltai priimtas. Grižęs į Paryžių, pasikalbėjime su spaudos atstovais priminė, kad jam nebuvo leista aplankyti Ukrainos katalikų. Spauda tuo taip pat buvo pasipiktinusi. Maskva, pajutusi, kokį priešiškumą Vakaruos sudarė tas uždraudimas vykti į Ukrainą, atsiuntė specialų kvietimą Ukrainą vis dėlto aplankyti.
■ Sovietų Sąjungoje, kaip skelbia jų religinių reikalų taryba, praeitais metais įregistruota 1.610 naujų parapijų, grąžinta tikintiesiems 937 pastatai, duota 143 leidimai statyti bažnyčias.
■ Pasaulio krikščionių enciklopedijos redaktorius Dovydas Barret paskelbė, kad kasmet visame pasaulyje nužudoma 325.000 krikščionių. Nuo Kristaus laikų pasaulyje buvę nukankinta 40 mil. krikščionių.
■ Vatikano laikraštis per metus duoda nuostolio 5 mil dol.
■ A.a. prel Jonas Balkūnas mirė 1989 m. gegužės 31 d. Matulaičio namuose, Putname. Palaidotas birž. 5 d. iš Maspetho Atsimainymo par. bažnyčios prie mirusios motinos ir sesers kapo. Buvo gimęs 1902 m. Kunigu įšventintas 1926 m. Veiklus visuomenininkas daugelyje patriotinių organizacijų. Vienas iš Amerikos Lietuvių Tarybos steigėjų bei Lietuvių Bendruomenės organizatorių. Bendradarbiavo spaudoje. Geras pamokslininkas, radijo kalbėtojas.
■ Paryžiuje, Notre Dame katedroje, kard. Lustinger birželio 4 d. laikė šv. mišias už Lietuvą, koncelebruojant Prancūzijos liet. katalikų misijos vadovui kun. J. Petrošiui. Giedojo Kauno valstybinis choras. Dalyvavo ir daugelis ten vykstančios tarptautinės konferencijos narių, jų tarpe ir Didžiosios Britanijos ambasadorius Sir Anthony Williams. Pamoksle kardinolas maloniai prisiminė savo lankymąsi Lietuvoje šį pavasarį.
■ Telšiuose, Rainių miškelyje, pagerbiant atminimą ten komunistų nukankintų lietuvių, nutarta pastatyti medinę koplyčią. Pasiryžta iš Žemaitijos laukų suvežti akmenis koplyčios pamatams. Šį sumanymą remia Telšių vyskupas A. Vaičius. Talkina architektas A. Žebrauskas.
■ Kazakstane apie 20 m. gyvena lietuvis kunigas Albinas Dumbliauskas. Dirba greitosios pagalbos šoferiu. Gyvena Karagandos mieste, kur, gavęs leidimą, pastatė bažnyčią. Religinius patarnavimus teikia vakarais ir šventadieniais.
■ JAV-se kelios lietuvių parapijos švenčia jubiliejus: Šv. Kryžiaus parapija Daytone — 75 m., Šv. Kazimiero parapija Racine, Wise., pernai atšventė 75 m., Šv. Juozapo parapija Binghamtone, N.Y., — 75 m.
■ Prienų bažnyčioje sausio 27 d. buvo dvasiniam susikaupime pagerbtas prof. dr. A. Maceina, prisimenant šį stiprų krikščioniškosios filosofijos atstovą.
■ Kaune, Karmelitų bažnyčioje, praeitų metų gruodžio 2 d. suruoštas vieno iš žymiausių Lietuvos katalikų mokslininkų prof. Prano Dovydaičio 101 metinių minėjimas. Pamokslininkas nušvietė jo didelį įnašą į Lietuvos mokslą ir jo nuopelnus katalikų Bažnyčiai.
■ JAV savo nauju ambasadoriumi prie Vatikano paskyrė Tomą Melany. Jis yra buvęs JAV ambasadoriumi Ugandoje, taipgi yra buvęs Švč. Širdies universiteto prezidentu Bridgeporte, Conn.
■ Jonas Paulius II dar šiais metais planuoja vykti į Indoneziją, Pietų Korėją, Hong Kongą ir Macao.
■ Vatikano valstybės finansams tvarkyti pakviesti pasauliečiai. Pakviesta po vieną finansininką iš Amerikos, Italijos, Ispanijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Jie, išsirinkę savo tarybos direktorių ir jo pavaduotoją, tvarkys finansinius reikalus savarankiškai. Ligšiolinis Vatikano finansų tvarkytojas arkiv. P. Marcinkus pasilieka Vatikano valstybės gubernatorium.
■ Centrinėje Amerikoje, Salvadore, birželio mėnesį iš pravažiuojančio sunkvežimio buvo peršauta gailestingoji seselė, vienuolė Mary MacKey, 73 m., Įsikūnijusio Žodžio šaričių vienuolyno narė. Ji tose misijose globojo našlaičius prieglaudoje. Peršauta jos galva. Gydytojai mano, kad ji išgijusi turbūt neteks kairės^ akies. Dvi kitos su ja sunkvežimėlyje važiavusios seselės liko nesužeistos.
Juoz. Pr.