■ Ukrainiečių katalikų, paskelbusių bado streiką, grupę Arbato mieste išsklaidė milicija, sumušdama dvi moteris. Apie tai birž. 5 d. paskelbė antikomunistinių rusų JAV-se leidžiamas laikraštis “Novoje Russkaje slovo”.
■ JAV vyskupų konferencija East Orange, N.J., birželio 17 d. priėmė nutarimą paskatinti JAV vyriausybę pagerinti santykius su Vietnamu, bet drauge pareikalavo siekti, kad Vietname būtų gerbiamos žmogaus teisės, taipgi pareikalavo veikti, kad Kambodija užbaigtų Vietnamo okupaciją, — kad būtų palengvintas perskirtų šeimų susijungimas. Konferencija taipgi priėmė nuostatus, kad būtų sklandesni santykiai tarp teologų ir vyskupų JAV-se.
■ JAV kadinolas Timothy Manning, 79 m., mirė birželio 23 d. Būdamas Los Angeles arkivyskupas, pasižymėjo ekumenine dvasia. Kunigu išbuvo 55 metus.
■ Vilniuje birželio 13 d. prie Centro komiteto rūmų įvyko žurnalo “Katalikų pasaulis” taiki demonstracija. Redaktorius kun. V. Aliulis savo kalboje priminė reikalą, kad žurnalas gautų daugiau popieriaus ir būtų galimybė jį prenumeruoti. Atvykęs spaudos komiteto atstovas Pr. Damijonaitis pažymėjo, kad Lietuva jau pagamina dvigubai daugiau popieriaus, negu sunaudoja. Reiškė geresnių vilčių žurnalo ateičiai.
■ Kun. dr. Alfonsas Savickas išvyko į Naująją Gvinėją dėstyti moralinės teologijos Port Moresby seminarijoje, kur numato išbūti pusantrų metų.
■ Estijoje įkurta Krikščionių demokratų partija. Kadrinoje, Estijoje, įvyko Estijos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos Krikščionių demokratų partijos pasitarimas apie ateities bendradarbiavimą.
■ Ispanijoje, Barcelonoje, gegužės 18 d. vyko Europos krikščionių demokratų tarptautinės komisijos posėdžiai. Centro komiteto pirmininkas inž. A. Venskus painformavo apie atsikūrusius Lietuvos krikščionis demokratus. Inž. A. Venskus, gyvenantis Paryžiuje, yra ir krikščionių demokratų tarptautinės komisijos narys.
■ Austrijoje, Vienoje, gegužės 23-27 d. vyko Pasaulio krikščionių demokratų internacionalo seminaras tema: “Krikščioniškoji demokratija Centro ir Rytų Europoje”. Dalyvavo delegatai iš Lenkijos, Vengrijos ir Rusijos. Buvo kviestas ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Viktoras Petkus, bet kvietimas jo nepasiekė. Lietuviams krikščionims demokratams atstovavo inž. A. Venskus, kuris plačiai painformavo apie lietuvius krikščionis demokratus.
■ Vilniaus arkikatedroje birželio 14 d. buvo šv. mišios už Vladimiro kalėjime nužudytą arkiv. M. Reinį. Negalint surasti jo palaikų, buvo atvežta žemės iš Vladimiro kalėjimo kapinių ir iškilmingai patalpinta arkikatedroje.
■ Čekoslovakijoje tūkstančiai žmonių sveikino kardinolą Frantisek Tomasek, sulaukusį 90 m. amžiaus. Kardinolas savo kalboje pabrėžė reikalą laikytis žmogaus teisių, priimtų Helsinkio susitarime.
■ Maskvoje įsteigta krikščionių demokratų partija. Jos steigėjai Osipovas ir Ogurkovas lankėsi Paryžiuje ir užmezgė ryšius su Prancūzijos krikščionimis demokratais.
■ Vašingtone birželio 29 d. JAV viceprezidentas Quayle įteikė laisvės žymenį buvusiam sąžinės kaliniui kun. Alfonsui Svarinskui, kuris yra Tikinčiųjų laisvei ginti komiteto narys-steigėjas. Tas laisvės žymuo yra įsteigtas Pueblos instituto, kuris yra katalikų pasauliečių organizacija, ginanti tikinčiųjų teises. Pirmas šios organizacijos įsteigtasis žymuo buvo įteiktas lietuviui kunigui. Kun. Svarinksas Sovietų kalėjimuose išlaikytas 21 metus. Dabar jį Vašingtone sveikino kongresmenai, amerikiečiai vyskupai, Lietuvos atstovas St. Lozoraitis. Sveikinimus kun. Svarinskui atsiuntė ir trys JAV kardinolai. Žymenį įteikdamas viceprezidentas Quayle pažymėjo, kad pasaulis stebisi lietuvių tautos atgimimu.
■ Detroito vyskupui paskelbus, kad bus uždaryta daug parapijų, iš kurių yra išsikėlę tikintieji, net 14 parapijų apeliavo į Vatikaną, tačiau sprendimas ir čia nebuvo pakeistas.
■ Ukrainiečiai birželio 18 d. buvo paskelbę tarptautinę maldos dieną, kad būtų suteikta laisvė veikti katalikų Bažnyčiai Ukrainoje. Tai maldos dienai vadovavo kardinolas Myroslav Ivan Lugachivski. Pačioje Ukrainoje toje maldos dienoje dalyvavo apie 150.000 ukrainiečių.
■ Lietuvoje balandžio 29-30 d. įvyko skautų atkuriamasis suvažiavimas. Dalyvavo skautai iš Klaipėdos, Kauno, Varėnos, Alytaus, Šiaulių, Telšių. Buvo atvykusių net iš Estijos ir Latvijos bei iš JAV. Priimtas statutas, pabrėžiant ištikimybę Dievui, Tėvynei, Artimui. Brolijos vyriausiu skautininku išrinktas Rimantas Ulevičius (Klaipėda). Vyr. skautininke Seserijai išrinkta Alina Dvoreckienė.
■ Maskvoje liepos 17 d. pirmą kartą buvo viešos pamaldos už 1918 m. išžudytą caro šeimą. Pamaldose Donskoj vienuolyno šventovėje dalyvavo apie 200 žmonių.
■ Vatikanas ir Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad tarp jų vėl užmegzti diplomatiniai santykiai. Per 50 metų tokių santykių nebuvo. Tai pirmas komunistinis kraštas iš Varšuvos pakto valstybių atnaujinęs diplomatinius santykius su Vatikanu. Iki šiol Vatikanas iš komunistinių valstybių diplomatinius santykius turėjo tik su Kuba ir Jugoslavija.
■ Kardinolas V. Sladkevičius Klaipėdoje, prieš išplaukiant trims jachtoms į JAV, jas pašventino.
■ Afrikoje, Kenijos valstybėje, misijų vienuolyne netoli Wemos piktadarys nušovė pranciškietę seselę Agnietę Reinkemeyer ir sužeidė kitą seselę misininkę — Mariją Peterman, peršaudamas jai koją. Ši yra amerikietė. Jai buvo suteikta pagalba Malmdi ligoninėje, ir ji grįžo į vienuolyną.
■ Vilniaus arkikatedros valdytojas arkiv. J. Steponavičius pakvietė muziką Praną Sližį vargonininko ir dirigento pareigoms. 1989 vasario 5 d. muz. Pr. Sližys vadovavo bažnytiniam giedojimui katedros atšventinimo iškilmėse. Jis taipgi vadovavo chorui vas. 15 d. pamaldose už žuvusius karius ir vas. 16 d. — nepriklausomybės pamaldose.
■ Aukščiausias JAV teismas Vašingtone patvirtino atskirų valstijų teisę suvaržyti negimusiųjų žudymą — abortus. Sprendimas buvo padarytas ryšium su teisiniu vertinimu Missouri nuostatų šiuo klausimu. Pagal šį sprendimą, valstijoje draudžiama naudoti iždo lėšas, skatinant moteris darytis abortą, nebent būtų reikalinga gelbėti moters gyvybę. Draudžiama valstijos tarnyboje esančiam gydytojui ar gail, seselei dalyvauti aborto operacijoje, nebent būtų reikalas gelbėti moters gyvybę. Driaudžiama naudoti valstybinę ligoninę aborto darymui, išskyrus atvejus, kai gelbstima motinos gyvybė. Nustatoma, kad gemalas, bent 20 savaičių senumo, gali gyventi už motinos įsčių. Kovotojai prieš negimusiųjų žudymą palankiai priėmė tuos suvaržymus, bet yra pasiryžę toliau tęsti kovą, saugant negimusiųjų gyvybę.
■ Didžiosios Britanijos Ukrainiečių unitų katalikų eksarchu popiežius Jonas Paulius II paskyrė JAV ukrainiečių katalikų vyskupą Michael Kuchmiak, ligi šiol buvusį JAV ukrainiečių metropolito augziliaru.
■ JAV-se netoli Baltimorės esanti katalikų John Caroll mokykla Bel Air mieste buvo trims savaitėms pasikvietusi grupę lietuvių moksleivių iš Vilniaus Salomėjos Neries gimnazijos. Mainais įvyko moksleivių pasikeitimas su ta amerikiečių vidurine mokykla. Lietuviai moksleiviai patyrė daug prielankumo iš apylinkės verslininkų, parėmusių jų lankymąsi apylinkių žymesnėse vietose.
■ Vatikano auklėjimo kongregacija birželio 28 d. paskelbė dokumentą apie socialinę Bažnyčios doktriną, kuri turės būti dėstoma klierikams seminarijose. Pirmuose penkiuose skyriuose nusakoma Bažnyčios socialinis mokymas istorinėje, teorinėje ir praktinėje apimtyje. Nurodomi pastovūs principai, nušviečiamos direktyvos, kurių reikia laikytis praktinėje veikloje. Paskutiniame, šeštame, skyriuje duodami nurodymai, kaip kandidatai į kunigus turi būti paruošiami socialinėje doktrinoje, kad vėliau galėtų vadovauti Bažnyčios socialinėje veikloje.
■ JAV Atstovų Rūmai nusprendė, kad Ukrainos katalikai ir stačiatikiai yra persekiojami. Tai palengvins jiems imigraciją į JAV: nebereikės kiekvienam iš jų atskirai įrodinėti, kad jis yra persekiojamas. Pasiūlymą priimti šį nuostatą buvo padarę kongresmenas W. Lipinski (dem., IL) ir kongresmenas Chr. Cox (resp., Calif.). Nutarimas priimtas 358 balsais prieš 44.
Juoz. Pr.