Alė Rūta
ITALIJOS BALSAI. Antologija. Sudarė ir išvertė Povilas Gaučys. Redegavo Stasys Santvaras. Išleido “Rūta” Čikagoje 1989 m. Viršelis dail. V. K. Jonyno.
Kelių puslapių įvadinis žodis, Povilo Gaučio parašytas, kondensuotai ir išsamiai supažindina su italų poezijos, prasidedančios nuo Pranciškaus Asyžiečio (1182-1226), raida ir pobūdžiu. Iškiliausi viduramžių poetai — Dantė ir Petrarka. Jie italų kalbą įtvirtino visuose literatūros žanruose, taip pat išryškino konfliktą tarp dvasinės ir kūniškos meilės.
Šio leidinio turiny — jau mūsų amžiaus italų poetų vertimai: Gabriele D’Annunzio, mirusio 1938 m., ir dar 25-kių poetų rinktiniai kūriniai. Povilas Gaučys, žinomas vertėjas, atliko savo darbą kruopščiai. Jis daugiausia yra vertęs iš Pietų Amerikos literatūros, taip pat anglų, prancūzų, o dabar — italų. Sunku būtų įvertinti šio leidinio vertimo darbą, neturint po ranka originalų ir nemokant itališkai. Bet ši verstinė poezija lengvos formos, skambi, maloni skaityti. Ir ne tik įvadinis žodis apie italų poeziją, bet ir čia paduotos poetų biografijos informuoja, praplatina skaitytojo akiratį. Niekas neapsivils, paėmęs knygą į rankas ir atsivertęs...
Viršelio piešinys — profesionalus, skoningas, knygos formatas taip pat dailus. Būtų meniška dovana kiekvienam (deja, kaina nepažymėta). Gaunama M. Morkūno spaustuvėje, 3001 W. 59 th St., Chicago IL 60629
Aurelija Balašaitienė. SKEVELDROS. Romanas. Išleido “Viltis”, 6116 St. Clair Ave., Cleveland, OH 44103. Mecenatas — Marcelinas Žitkus. Kaina 10 dol. Gaunama leidykloje ir pas platintojus.
Nors šis romanas išleistas 1987 m., bet spaudoje dar mažai minėtas, o yra aktualus ir vertas dėmesio. Tai realūs įvykiai ir vaizdūs Sangailių šeimos charakteriai Lietuvos laisvės netekty ir klajonėse už tėvynės ribų. Autorė įsijaunčia į kiekvieną čia aprašytą sielą, taip pat su žinojimu aprašo dvaro ir ūkių problemas bei tikras nelaimes, Sovietams smurtiškai užėmus mūsų šalį. Aurelijos Balašaitienės, produktyvios žurnalistinės ir beletristės (yra išleidusi novelių knygą) stilius lengvas, paskaitomas, neapkrautas (kaip ir turi būti realistiniame romane) bereikalingomis puošmenomis ar ilgais gamtos aprašinėjimais. Gera skaityba ir jaunimui.
Vincas Trumpa. LIETUVA XIX AMŽIUJE. Redagavo Liūtas Mockūnas. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1989 m. Čikagoje. Tiražas — 900, kaina 12 dol.
Dailiai atrodanti istorinė knyga, vertinga dėl įvairių straipsnių: Metmenys 19-ojo amž. istorijai, Kultūros veikėjų biografinės apybraižos (Simano Daukanto, vysk. M. Valančiaus, kan. J. Tumo-Vaižganto...).
Įžanginiame straipsnyje įdomūs autoriaus pasisakymai apie istoriją: “Istoriko darbas nėra vien tik naujų faktų pagal naujus šaltinius atskleidimas, istoriko darbas yra taip kiek galima teisinga tų faktų interpretacija ir jų sujungimas į tam tikrą visumą”. “Tam tikra prasme tarp istoriko ir rašytojo nėra didelio skirtumo, tik pirmasis daugiau rūpinasi tuo, kaip iš tikrųjų buvo, antrajam galbūt svarbiau, kaip galėtų arba turėtų būti” (12 psl.) '
Kaip iš tikrųjų buvo... Bet jei istoriko darbas kiek galima teisinga faktų interpretacija, tai ar išvengiama subjektyvumo? Galima paabejoti. Ir ta prasme istorikas tikrai priartėja prie rašytojo.
Kai kurie autoriaus vartojami žodžiai kelia abejonių pvz.: “Tokiu būdu, Vasario 16 d. nutarimas pasidarė nepriklausomos Lietuvos valstybės deklaracija. Tačiau tai toli gražu nebuvo savaime suprantamas daiktas.Tokių daiktųistorijoje iš viso nėra” (129 psl.).
Gal “Laiškų lietuviams” redaktorius kun. J. Vaišnys skyriuje “Kalba” pasisakytų: dalykasar daiktasšiuo ir kitais atvejais?
V. Trumpos naujoji istorinių straipsnių knyga įdomi, naudinga ir lengvai skaitoma dėl šių dalykų: kelis istorinio Lietuvos gyvenimo atvejus savotiškai, kitaip nei anksčiau, interpretuoja; praplečia mūsų žinojimą naujais ir tiksliniais šaltiniais; stebina aiškia kalba, ne moksliniu, bet daugiau literatūriniu stiliumi.
Redaktoriaus pastaba.Šios recenzijos autorė prašo paaiškinti apie dalykoir daiktovartoseną. Tai buvo jau ne kartą “Laiškuose lietuviams” parašyta. Apie tai yra ir mano knygoje “Praktinė lietuvių kalbos vartosena”(p. 75, 76). Knygą galima gauti “Drauge”, jei kas jos dar neturi.
Atsiųsta paminėti
Bronys Raila. KRYŽKELĖS. Radijo prakalbos į Lietuvą 1986-1988 metais. Ketvirtas rinkinys. Išleido Liet. knygos klubas 1989 m. Čikagoje. Aplankas dail. Vytauto O. Virkau. 480 psl., kaina 10 dol.
LITUANUS. Vol. 35, No. 3. Šį numerį redegavo dr. Violeta Kelertienė. Redakcijos ir administracijos adresas: Lituanus, 6621 S. Troy St., Chicago, IL 60629 — 2913.
■ Lietuvos ateitininkų žygis į Žemaičių Kalvariją baigėsi liepos 2 d. Nueita 350 kilometrų. Pakeliui buvo pašventinta daugiau kaip 50 kryžių. Žygio šūkis buvo: “Atnaujinti Lietuvai kryžių šalies vardą”.
■ Vengrijos vyriausybė nusprendė peržiūrėti mirusio kard. Mindszenty bylą. Pasitraukęs nuo komunistų priespaudos, jis net 15 metų išgyveno JAV ambasados rūmuose.
■ Prel. Stasys Žilys, Šv. Kazimiero kolegijos dvasios vadas Romoje, yra kartu ir Vatikano Rytų kongregacijos archyvaras.
■ Lietuvoje atkuriamias vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdis. Dabar Lietuvoje jau yra per 60.000 registruotų alkoholikų.
■ Lietuvos atstovui D. Britanijoje Vincui Balickui geg. 11d. suėjo 85 m. Tai sumanus, taktiškas, aukšto išsilavinimo, krikščioniškos ideologijos diplomatas. Studijuodamas Austrijoje, Vienoje, buvo ateitininkų pirmininkas.