CHIARA LUBICH
“Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi” (Gal 5, 1)
Retkarčiais šv. Paulių vis pasiekdavo žinios apie nuklystančius asmenis ar grupes iš kurios nors jo įsteigtos bendruomenės. Galima įsivaizduoti, kaip skausmingos buvo tokios žinios apaštalui. Taip buvo atsitikę ir galatams, kuriems šv. Paulius rašė šį laišką. Kai jis, pas juos pabuvojęs, išvyko, jie leidosi būti paveikiami netikrų mokytojų, apleisdami Evangeliją, kurią jis jiems skelbė.
Šv. Paulius, stengdamasis grąžinti juos į tikrąjį tikėjimą, įspėjo saugotis pavojingų klaidų, kartu primindamas ypatingas malones, kurias gavo, kai jis buvo juos apsilankęs.
Šv. Paulius jiems priminė, kad išganymas nepasiekiamas kažkokiomis žmogiškomis pastangomis, priemonėmis ar prasimanymais, kaip tie klaidingi mokytojai skelbė. Jis gaunamas tik per Jėzų, kaip jo Dvasios dovana, kurią jis mums pelnė, mirdamas ant kryžiaus. Tai yra Jėzus, kuris iš meilės transformuoja ir daro mus naujais žmonėmis. Jis padarė mus galinčius statyti naują pasaulį, kuriam jis pats davė pradžią. Jėzus mus išlaisvino iš blogio, nuodėmės, maištingų ir aistringų tendencijų. Išlaisvinti jaučiame vidinę laisvę, neapsakomą ramybę ir džiaugsmą, kurie padeda mums laikytis prieš pasaulio visokį darkymą ir leidžia net dabar patirti skonėjimąsi dangumi, kurį gauname per Jėzų.
Mes negalime vertinti išganymo lengvabūdiškai ar paviršutiniškai. Juk tai nepaprastai brangi dovana, kurią mums pelnė Jėzus. Nors toji dovana mums ateina iš jo, bet, ar būsime išganyti, tai priklauso nuo mūsų asmeniško įsipareigojimo. įsipareigojimas reikalauja iš mūsų įštikimybės Jėzui, jo žodžiams, kad toji jo dovana nebūtų mums veltui duota.
Turime būti ištikimi ypač gundymų ir bandymų valandomis, kai Viešpats leidžia, kad galėtumėm augti dvasiškai. Savo pastangose išganymo kelyje turime būti nusižeminę ir tvirtai pasiryžę po kiekvieno nupuolimo ar klaidos, nesvarbu kaip didelė ar maža ji bebūtų, visuomet pradėti iš naujo.
Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žoždius? Visai aišku, kad to mąstymo tikslas yra padėti mums geriau suprasti neįkainojamą išganymo dovaną, kurią mums pelnė Jėzus. Tas mąstymas mus skatina šią dovaną saugoti ir puoselėti.
Mus taip pat gali aplankyti sunkenybių valandos, tamsos ir netikrumo valandos, kada galime būti gundomi grįžti į buvusį gyvenimo būdą, į klaidingą pasaulišką laisvę. Tokiose aplinkose, mylėdami Jėzų ir būdami jam ištikimi, mes turime kovoti visomis jėgomis. Mums reikia prisiminti ir vykdyti Jėzaus mokymą, kaip pasitikti tokias aplinkybes. Jei taip darysime, pajusime tikrą laisvę, viltį ir džiaugsmą ir galėsime pasiryžti visuomet tuo būdu veikti. Net jei pasiliovę gundymai grįžtų, patirtos pergalės mus padrąsins visuomet vėl daryti tai, ko Dievas nori.
Jei Dievas leis sukenybėms mus varginti, jos negalės nuslopinti mūsų ryžtingumo. Priešingai, pastebėsime, kad prieš tai turėti bandymai mus tik sustiprino krikščioniškame gyvenime.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius