Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
ESTRADINĖS DAINOS IR MUZIKOS KONKURSAS
Konkursas pavadintas "Vilniaus bokštų" vardu ir vyksta jau eilę metų sostinėje. Į jį suvažiuoja dainininkai ir kompazitoriai iš įvairių Lietuvos miestų. Ateityje numatoma kviesti ir kaimynus latvius bei estus. Pirmąją vietą 1970 m. laimėjo jauna dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė. Konkursui buvo atsiųstos 35 lietuvių kompozitorių estradinės muzikos dainos.
(Kult. Barai, Nr. 5, 1970)
’’GINTARINĖ PORA” KAUNE
Kasmetiniai pramoginių šokių konkursai vyksta Kaime. 1970-tų m. konkurse dalyvavo 20 porų iš aštuonių pasaulio kraštų, įskaitant net japonų šokėjus. Konkursas vyko dvi dienas. Klasikinių pramoginių šokių grupėje pirmą vietą laimėjo vokiečių pora iš Hamburgo, II-ją — kauniečiai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, III-je vietoje buvo japonai. Lietuvių dalyvavo trys poros, visos iš Kauno, kurios laimėjo prizus, bet nė vienos pirmosios vietos.
(Kult. Barai Nr. 6, 1970)
DAINUOJANČIOS “LIEPAITĖS”
Kai įvairiose Europos ir Amerikos vietose sėkmingai veikia jaunų berniukų chorai, Lietuvoje yra suorganizuotas apie pustrečio šimto mergaičių (maždaug iki 15 m. amž.) choras, pavadintas "Liepaitėmis", kuriam vadovauja chorvedžiai Liucija Palinauskaitė ir Petras Vailionis. Choras šiemet atžymi penkerių gyvavimo metų sukaktį. Jo koncertai susilaukia didelio dėmesio lietuviškoje visuomenėje. "Liepaitės" dainuoja ne tik paprastas, vaikiškas dainas, bet taip pat klasikinius veikalus, kaip pvz. S. Moniuškos Mišios g-moll, Verdi kūrinius, V. d'Indy ir t. t. Choras yra dainavęs su pilnu simfoniniu orchestru ir neseniai atlikęs, specialiai "Liepaitėms" sukurtą, V. Budrevičiaus kantatą "Daina gimtajai žemei" (K. Lukėno žodžiai).
(Kultūros Barai, Nr. 5, 1970)
EILINĮ LIETUVĮ TEBESPAUDZIA KASDIENINĖS BĖDOS...
Jeigu sostinėje Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose lietuviai visomis išgalėmis stengiasi pasiekti įvairių kultūrinių laimėjimų net ir labai nepalankiose, okupanto varžomose, sąlygose, paprastam, eiliniam lietuviui sunku išbristi iš visokių kasdieninių bėdų. Čia paduosime kelias ištraukas iš laiškų, rašytų paskutinių dviejų mėn. laikotarpyje "Tiesos" redakcijai:
— Skaudi nelaimė ištiko mūsų šeimą — mirė motina. Norėdami ją gražiai palaidoti, susidūrėm su dideliais sunkumais. Nė vienoje parduotuvėje nerandame tinkamos medžiagos drabužiams ir reikalingų batų...
— Klaipėdos notarinė kontora įsikūrusi miesto užkampyje. Pastatėlis suiręs, kiemas virtęs vandenynu, o viduje taip ankšta, nėra nė kur apsisukti. Kontora turi kopijavimo mašiną, bet ji dėžėje supakuota, nes nėra atskiro kambario. Įstaigoje lankosi daugybė žmonių, o nėra nė pagrindinių patogumų ar privatumo...
— Praėjusių metų pabaigoje įsivedėm elektrą. Praėjus 9 mėn., elektrą be jokių priežasčių išjungė. Kreipėmės į Rokiškio elektros tinklų viršininką, į tarybinio ūkio direktorių, bet nieko nepadėjo. Dabar mūsų radijo aparatai ir televizoriai ilsisi, o mokiniai ruošia pamokas prie aprūkusių lempų...
— Jau treji metai gyvename naujame Dainavos rajone, tačiau jį pasiekti — tikri kryžiaus keliai. Dėl baisiausio purvo ne visur gali pravažiuoti ir autobusai. Ypač kenčia tie, kurie toli gyvena. Naujų statybų arti nėra, tai kas kliudo miesto statybininkams sutvarkyti gatves?
TRŪKSTA NET AKMENŲ
"Akmuo Lietuvoje (rašo Tiesa Nr. 274) tampa vis brangesne, tiesiog deficitine statybine medžiaga. Daugelyje respublikos rajonų akmenų jau trūksta, nes baigiami išvalyti visi laukai". Melioratoriai, sausindami laukus, yra įpareigoti iš sausinamų plotų kruopščiai išrinkti akmenis, sukrauti juos į krūvas, kad būtų galima pavartoti statybai. Per 1970 metus buvo nustatyta realizuoti apie 300 tūkstančių kubinių metrų akmens, ir "Tiesa" skaudžiai bara melioratorius, kad "ši norma toli gražu neišpildyta, ir akmenų rinkimas vykdomas labai neapsukriai.
PIRMASIS NACIONALINIS PARKAS
Pirmasis Lietuvoje nacionalinis parkas atidarytas Ginučių apylinkėse, Ignalinos rajone, Rytų Aukštaitijoje. Šiame krašte gausu miškų, ežerų ir šiaip gamta labai graži. Ateityje numatoma parkui suteikti ir etnografinį turinį, atkuriant senąsias lietuviškas sodybas su visais įrankiais, padargais, baldais, atmosfera. Taip pat bus pavaizduota medžioklės, žuvininkystės, bitininkystės amatai, kuriais vertėsi šio krašto gyventojai.
(Kultūros Barai, Nr. 7, 1970)
KRAŠTOTYROS PARODA
Trečioje kraštotyros darbų parodoje šiais metais dalyvavo keturiasdešimt dviejų rajonų ir šešių miestų atstovai iš visos Lietuvos. Buvo suvežta įvairios kraštotyros medžiagos, kurią daugiausia sutelkę mokytojai. Pažymėtini kai kurie vertingi darbai: V. Statkevičiaus ir A. Baublienės (Šilalė) vietovardžių rinkinys ir aprašas; N. Liatukienės liaudies kraičio pavyzdžiai; A. Žilinio (Antalieptė) darbas "Po ežerų kraštą"; J. Tarvydo darbas "Vakarų žemaičių liaudies medicina" ir kt. Viso buvo skirtos 42 premijos.
(Kultūros Barai Nr. 7, 1970)
JUOSTŲ LOBYNAS
Naujas "Lietuvių liaudies meno" tomas apie juostas išleistas Vilniuje 1969 m. pabaigoje. Leidinį paruošė muziejininkė Akvilė Mikėnaitė ir dailininkas J. Balčikonis. Jame, be išsamaus straipsnio, supažindinančio su lietuvių liaudies juostų audimo istorija, yra pateikta 390 iliustracijų; kai kurios spalvotos.
(Kultūros Barai, Nr. 3, 1970)
