GRAŽINA TULAUSKAITĖ
|
SLENKSTIS
Juodas angelas atėjo —
Žodžių jau prasmė nerūpi,
O tenai tai jau tikrai |
AUKSINIS VORAS
Ateities mįslę spėji
Kai meilės tinklą mezga
Ir Paukščių Taku leki, |
LAIMĖ, MEILĖ IR MALDA *
Mūsų laimė — lyg linas kuodelyje:
Jei kada verpėja užsnūs,
Tuoj sutraukyti giją ji gali
Ar daryti pikčiausius mazgus.
Mūsų meilė — graži ir trapi —
Tartum žydintys drugio sparnai.
Laivų laukti vis uoste lieki,
Nors, gal būt, jie paskendę seniai.
Ar tiki, kad gali širdis
Dainoje ir daina tik gyventi?
Žvaigždes barsto naktis, ir jos kris
Į rankas tavo, maldai iškeltas.
ŠVENTA TYLA
Šventos tylos, nakties tylos,
Pilna širdis taurė auksinė.
Dangun iškėlus ją, klaupiuos,
Kolei neprikelia aušrinė.
Tylios maldos, slaptos raudos
Taurė pilniausia.
Širdis giedoti nenustos
Ir kelio grįžt neklausia.
Širdies žaizda žydės aušra —
Apšvies man kelią.
Lig saulės prarajos nėra —
Širdis paklyst negali.
LAUKINĖS MINTYS
Piktos mintys nesėtos užauga —
Kaip laukinė žolė.
Jos geriausią tau atima draugą
Ir tavęs niekada negailės.
Šiurkščios mintys — laukinės, nesėtos —
Vagia tavo ramybę ir miegą.
Širdy džiaugsmas neranda sau vietos,
Ir sapnai gražiausi pabėga.
O kad taip — šventoji ugnis —
Kaip miško didžiulis gaisras?
Gal tiesa nemirtinga nušvis,
Ir kančią beprasmiška baigsis.
Nei lietaus neprašo žolės nesėtos,
Nei kaitros nebijo laukinės.
Liūdnam angelui tavo norėtųs
Vėl išgirst, kaip ilgiesi tėvynės.
NEGALIU
Negaliu pastatyt tau paminklo
Nei kapuos pasodinti gėlės;
Bet kaip žvaigždę šviesiausią atminsiu,
Tavo vardas širdy man žydės.
Negaliu vis atbėgt vakare
Su tavim sukalbėti maldos;
Bet širdis nuolatos pas tave,
Su tavim ir prieš Viešpatį stos.