Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.
Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
ATSTOVAUTI KAM, O NE KĄ
Daugelis yra įpratę taip sakyti: Suvažiavime jis atstovavo mūsų organizaciją. Neatvykus pirmininkui, jį atstovavo vicepirmininkas. Tai yra netaisyklingi pasakymai, nes veiksmažodis atstovauti yra vartojamas ne su galininku, o su naudininku. Taip nurodo lietuvių kalbos žodynai, taip mokė ir J. Jablonskis, pateikdamas tokius pavyzdžius: Vienas atstovauja meilei, o kitas — kerštui. Jų sūnelis atstovauja geriausiam mūsų jaunimo sluoksniui. Kaip ilgai jis jiems tarnavo, atstovavo? (Žr. J. Jablonskis, Raštai, V t., Kaunas, 1936 m., 7, 28 p.). Tad ir aukščiau minėti sakiniai taip taisytini: Suvažiavime jis atstovavo mūsų organizacijai. Neatvykus pirmininkui, jam atstovavo vicepirmininkas.
PRIELINKSNIO S U VARTOJIMAS
Prielinksnis su lietuvių kalboje vartojamas su įnagininku. Čia reikia skirti du šios konstrukcijos vartojimo būdus; draugės įnagininką ir priemonės įnagininką. Bet pirmiausia reikia prisiminti, kad seniau tiek draugės, tiek priemonės įnagininkas buvo vartojamas be prielinksnio. Pr. Skardžius sako, kad "daugumas dabartinių prielinksnių senų senovėj buvo vartojami visai kitam reikalui, ir su tais daiktavardžiais, su kuriais jie dabar siejami, tuomet nieko bendro neturėjo: atskiri daiktavardžių linksniai galėjo ir be jų visai aiškiai žymėti reikiamus santykius sakiniuose. Pvz. dar ir dabar mūsų kalboj pagrindas arba priežastis kartais reiškiama vienu įnagininku: žmonės miršta badu; medžių šakos obuoliais lūžta; visi leipsta juokais; jis negalėjo kalbėti verksmu; širdis gailesčiu plyšo; miežis tankumu neturi kur dėtis; jis tinginiu nepaeina, ji piktumu nesitveria ir kt. O senoviniuose raštuose dar randame ir tokių pavyzdžių: vanduo ir žemė karščiu ištirps (Bretkūno Post.); kas kardą ima, tasai kardu prapuls (t. p.) ir kt. Dabar jau daug kur pasakome: žmonės miršta nuo bado (iš bodo); visi leipsta iš juoko (nuo juoko); jis negalėjo kalbėti iš verksmo (plg. iš džiaugsmo); širdis iš gailesčio (nuo gailesčio) plyšo; jis iš senumo nepaeina; kas su kardu kariauja, tas nuo kardo ir žus, ir t.t. (Gimt. K., 1960 m., 49-50 p.).
Tą pat galima pasakyti ir apie prielinksnį su. Seniau buvę neprielinksniniai draugės ir priemonės įnagininkai ilgainiui buvo pradėti vartoti su prielinksniu su. Pirmiausia ėmė virsti prielinksnine konstrukcija draugės įnagininkas. J. Bretkūnas savo raštuose dar vartoja draugės įnagininką be prielinksnio: Jis atėjo Jeruzoleman didžiu pulku. Tu ateisi manęsp kardu, ragotine ir skydu. Dabar jau, tur būt, niekas taip nepasakytų. Šiuos sakinius dabar jau mes vartotume su prielinksniu: Jis atėjo Jeruzoliman su didžiu pulku. Tu ateisi pas mane su kardu, ragotine (=ietimi) ir skydu. Šiandien draugės įnagininko neprielinksninė vartosena yra beveik išnykusi, išskiriant tik vieną kitą retai tevartojamą išsireiškimą, pvz.: Ėjo žąsimis geninas, lazda nešinas ir pan.
Priemonės įnagininkas taip pat seniau buvo vartojamas tik be prielinksnio, bet dabar jau kartais pradedama vartoti ir su prielinksniu. Vis dėlto bendrinėje kalboje dar yra linkstama jį vartoti be prielinksnio. Paprastai mes sakome: atvažiuoti traukiniu, rašyti plunksna, kirsti kirviu, piauti dalgiu. Tačiau jau kai kurie kalbininkai nelaiko klaida pasakyti: atvažiuoti su traukiniu, rašyti su plunksna, kirsti su kirviu, piauti su dalgiu. Nors kalboje yra tendencija pereiti prie prielinksninių konstrukcijų, bet neatrodo, kad priemonės įnagininke jos visur įsigalėtų. Neprielinksninės konstrukcijos paprasčiau išreiškia norimą mintį ir apsaugoja nuo neaiškios dviprasmiškos reikšmės. Juk tikrai galima dviprasmiškai suprasti tokius sakinius: Jis atvažiavo su arkliu ir Jis atvažiavo su broliu. Tad bendrinėje kalboje yra labiau rekomenduotinas priemonės įnagininkas be prielinksnio su.
KAI KURIE NETAISYKLINGAI RAŠOMI ŽODŽIAI
Čia suminėsime kai kuriuos labai dažnai spaudoje netaisyklingai rašomus žodžius. Netaisyklingas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis, o taisyklingas — mažosiomis.
KELETĄ — keletas. Būtų netaisyklinga sakyti: Po keletos dienų, po keletos minučių. Reikia sakyti: Po keleto dienų, po keleto minučių.
ABIEMS — abiem. Čia yra dviskaita, todėl naudininko linksnyje nėra s.
KŪBINIS — kubinis.
BŪRIUOTI — buriuoti.
LIŪDYMAS — liudijimas.
LIŪDYTI — liudyti.
APIBUDINTI — apibūdinti.
NERŪDYJANTIS — nerūdijantis.
SUTRŪNYJUSI — sutrūnijusi
TRYSE — trise.
MŪGĖ — mugė.
SUŽIŪRO — sužiuro.
DUOSNUS — dosnus.
SENIAI AR SENAI?
Mes taip rašome: Seniai, labai seniai gyveno diedukas ir bobutė. Jau labai seniai jis išvažiavo. Pasitaiko nemaža žmonių, kurie mano, kad čia reikia rašyti senai. Bet šis žodis visai ką kita reiškia. Galima jį vartoti tokiuose sakiniuose: Jis labai senai atrodo. Vaikas senai (kaip senis) nukalbėjo. Tad matome, kad šie du žodžiai turi skirtingas reikšmes.
KAI KURIOS SKAITVARDŽIŲ PROBLEMOS
Daugeliui vis dar sunku atsiminti, kad kiekiniai skaitvardžiai nuo vienuolikos iki devyniolikos galininko linksnyje neturi vadinamosios nosinės. Tad reikia rašyti: Metai turi dvylika (ne: dvyliką) mėnesių. Aš jam daviau penkiolika (ne: penkioliką) dolerių.
Bet kai kurie mano, kad taip rašomas ir žodis pora. Tai klaidingas manymas. Pora galininke rašomas su "nosine", pvz. Jis man pateikė porą klausimų.
Savo esme filosofija ir poezija yra tas pats dalykas. Iš jų abiejų gema esmės pasauliai, tikresni ui bet kurią neesmine realybe. Jeigu būtį kūrybiškai pavadinsime, pasigaudami v a i z d i n i o prado žodyje — turėsime p o e z i j ą. Jeigu tą pačią būtį kūrybiškai pavadinsime, pasigaudami s ą v o k i n i o prado žodyje, gausime filosofiją. Poezija ir filosofija yra dvi to paties dalyko pusės. Surištos savo pagrindu ir savo esme, jos persiskiria tik išviršiniuose objektyviniuose savo pavidaluose.
Rilkės pergyvenimas virsta skambiais eilėraščiais, o Heideggerio — sunkiai skaitomu filosofiniu veikalu.
A. Maceina