Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
TURIZMAS LIETUVOJE
Vasaros atostogų metu per Lietuvą keliauja šimtai tūkstančių turistų, tiek lietuvių, tiek iš kitų "broliškų respublikų" atvykusių. Jų skaičius kasmet didėja, tačiau tik dabar pradedama rimčiau nuogąstauti ir rūpintis, kad kraštas visai nepasiruošęs turizmo antplūdžiui, kuris, vietoj ekonominės paspirties, atneša neatitaisomų nuostolių.
1970 m. gale Respublikinė turizmo ir ekskursijų taryba, Lietuvos Gamtos apsaugos draugija, Kraštotyros ir paminklų apsaugos draugijos taryba bendrai posėdžiavo, o iš tų posėdžių aprašymo (Kult. Barai, 1970, 9 nr.) galima susidaryti tokį Lietuvos turizmo vaizdą:
Turistams nakvynių ar stovyklaviečių beveik nėra. Valgyklos ir parduotuvės nepajėgia keleivių aptarnauti. Maždaug 1000 gyventojų tenka tik 1,3 viešbučio vietos, o stovyklavietės — 0,71. Jeigu kur yra įrengta turistams poilsiavimo vietos (pvz. Švenčionių, Ignalinos rajonuose), į jas nėra jokių rodyklių, parašų ar kelio nurodymų. Taip pat nėra jokios literatūros, brošiūrų, kuriomis galėtų pasinaudoti keleiviai.
Neturėdami tinkamų patogumų, turistai buriasi bet kurioje pakrūmėje, žaloja, teršia gamtą, naikina istorinius ir kultūrinius paminklus. Vietiniai gyventojai jų nemėgsta, atsisako padėti. Ypač dideli nuostoliai gamtai ir apylinkėms pastebimi žymesnėse vasarvietėse — Kuršių Neringoje, Birštone ir kt.
Minėtas susirinkimas diskutavo įvairias turizmo neigiamybes, tačiau jokių konkrečių, praktiškų išvadų nepasiekė. Siūlyta turistą prie tvarkos pratinti jau mokyklos suole, įdiegiant meilę gamtai ir pagarbą kultūriniams krašto paminklams. Daug naudingiau būtų buvę pasirūpinti greitesne viešbučių, valgyklų, poilsiavimo vietų turistams statyba, bet niekas nenori imtis atsakomybės, o ir gražiausi sumanymai nuskęsta svetimo biurokratizmo liūne.
BE KOMENTARŲ
Besklaidant Kultūros Barų 8 nr. (1970 m.), akin krito straipsnelis, kuriam jokių komentarų nereikia — kiekvienas skaitytojas susidarys teisingą išvadą.
Rukainiuose (Vilniaus rajone) stovi senas, akmeninis svirnas, statytas baudžiavos laikais. Tokių svirnų buvo galima aptikti prie didelių dvarų įvairiose Lietuvos vietovėse. Į svirnus apylinkių valstiečiai turėjo pilti grūdus, kurie tada buvo visiškoje dvarininkų valdžioje. Tie dvarininkai visaip savivaliaudavo ir skriausdavo valstiečius.
Šis istorinis pastatas — svirnas Rukainiuose tarnauja ir mūsų dienomis. Rukainių tarybinis ūkis į jį pila savo javus.
LIETUVIŠKŲ BALDŲ KŪRĖJAS
Šiuo metu pagarsėjęs Lietuvoje yra lietuviškais motyvais baldų kūrėjas dail. J. Prapuolenis, 1970 m. sulaukęs 70 m. amžiaus. Jo sukurtuose balduose atsispindi lietuvių liaudies meno savybės ir kartu lengvos, modernios linijos. J. Prapuolenis kuria taip pat ir meniškus papuošalus, suvenyrus, antkapius ir pan. Visi kūriniai — grynai lietuviški, išstudijuoti ir paremti liaudies meno pagrindais.
(Kult. Barai, 1970, 9 nr.)
TARYBINĖS SANTVARKOS “ĮDOMYBĖS”
Kartais tenka išgirsti priekaištų, kad kai kurie mūsų laikraščiai, perduodami žinutes iš Lietuvos, pateikia per daug neigiamybių, tarsi būtų norima įtikinti skaitytoją, kad ten gyvenimas tikrai nepakenčiamas. Tačiau, šalia nesiliaujančios bolševikinės propagandos srovės, tos neigiamybės, beskaitant okupuotos Lietuvos spaudą, daugiausia bado akis. Kartais mums, gyvenantiems visko pertekusiame krašte, jos atrodo neįmanomos, net juokingos. Bet štai, pavarčius tik vieną "Tiesos" numerį (1970. XII. 23), galima užtikti nusiskundimų, kad žmonėms trūksta pačių pagrindinių, reikalingiausių prekių apylinkės krautuvėse; didesniuose miestuose nėra vietų automašinoms pastatyti, nebėra rodyklių ir eismo taisyklių prie kelių, o kai kam net smulkmenos virsta problemomis — nebegaunama vantų pirtims, nes, pagal numatytą planą, jų per mažai gaminama.
Įdomiausi nuotykiai pasitaiko su statybomis. Pakruojyje numatyta statyti nauja vidurinioji mokylda. Senąją tuoj nugriovė, o tik tada pradėjo dairytis, kas paruoš statybos dokumentaciją ir kas statys. Jau treji metai vaikai mokosi susigrūdę koridoriuose ankštame priestate, o naujosios mokyklos dar nė planai neparuošti.
Šiauliuose namų valdybos Nr. 1 darbuotojai, sužinoję apie vyriausybinį potvarkį dėl kolektyvinių televizijos antenų, užuot jas pirma įrengę, nukarpė nuo stogų senąsias antenas. Žmonės liko aptemdytais aparatais, nes naujas antenas galės įrengti tik po metų.
Molėtų miesto gyventojai tempia būtiniausias prekes daugiau kaip pusantro kilometro iš centrinių miesto krautuvių, nes kaimynystėje buvusį maisto pardavimo kioskelį nuvežė, kai pažadėjo statyti produktų parduotuvę. Statybos pradžios nematyti, o žmonės jau senokai vargsta.
RAŠYTOJŲ PRIEAUGLIS
Gruodžio pabaigoje Vilniuje įvyko "Pirmosios knygos" autorių vakaras, kuriame buvo pagerbti pirmąsias knygas 1970 m. išleidę autoriai: A. Puišytė, A. Marionis, A. Alionis, B. Radzevičius, R. Šavelis ir V. Brazauskas.
MAČERNIO POEZIJA
Vytauto Mačernio poezjos knygą "Žmogaus apnuoginta širdis", apimančią beveik visą jo kūrybinį palikimą, išleido "Vagos" leidykla 1970 m.
LIETUVOS OPEROS JUBILIEJUS
Kaune 1970 m. gruodžio paskutiniąją dieną, pagal senas tradicijas, įvyko "Traviatos" spektaklis. Juo buvo pagerbta ir paminėta lietuviškosios operos 50 m sukaktis. Pirmą kartą "Traviata" buvo atlikta prieš 50 m. Pagrindines partijas dainavo Kipras Petrauskas ir Adelė Galaunienė;
1970 m. Alfredą dainavo V. Noreika, o Violetą — A. Vasiliauskaitė.