Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.
Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
AUTOMOBILIS AR MAŠINA?
Nors ir automobilis, ir mašina yra nelietuviškos kilmės žodžiai, bet visai be reikalo mašina beveik baigia išstumti iš kasdieninės vartosenos automobilį. Taip yra išeivijoje, taip ir Lietuvoje. Štai kaip apie tai rašoma Kalbos Kultūros 8numeryje:
"Kartais geri, įprastiniai tarptautiniai terminai be jokio reikalo pakeičiami kitais, mažiau tinkamais arba net visiškai nevykusiais. Yra vienas tarptautinis terminas, kuris pastaruoju metu pradėtas pernelyg plačiai vartoti. Tai garsioji mašina (dargi kartais klaidingai kirčiuojama mãšina). Dabar tas terminas kažkodėl pakeitė įprastinį automobilį. O pastarasis terminas buvo ir, mūsų nuomone, tebėra visiškai tinkamas. Tikrai, ar nekeista, kad dabar, XX amžiuje, kosminių skridimų amžiuje, atominiame amžiuje, kada žmonės atrado, sukūrė ir naudoja tūkstančių tūkstančius įvairiausių mašinų, staiga visiškai konkreti mašina (automobilis) pradėta vadinti bendriniu žodžiu mašina. Jeigu tai buvo leistina senovėje gyvenusiam žmogui (seniau mašina buvo vadinamas traukinys!), kuris į kiekvieną mechanizmą žiūrėjo, kaip į kažkokį stebuklą ir neturėjo žodžių jam apibūdinti, tai jau mūsų epochos išsilavinusiam žmogui vadinti automobilį mašina, atrodo, netikslinga. Juo labiau, kad toji sąvoka kartais esti labai neapibrėžta. Pavyzdžiui, į klausimą: 'Kuo jis atvažiavo?' išgirsi atsakymą: 'Mašina!' Dabar ir įspėk, žmogau, kuo jis atvažiavo: automobiliu, autobusu, troleibusu? Juk tai vis transporto mašinos. O ar lėktuvai, laivai taip pat ne mašinos? Taigi, atrodo, nereikėtų keisti automobilio į nieko nepasakančią mašiną".
KĄ REIŠKIA TAMPRUS?
Žmones labai greitai paveikia kitų pavyzdys, ypač blogas. Tai galima lengvai pastebėti ir kalboje. Žiūrėk, kas nors klaidingai pavartos kokį nors žodį ar posakį, ypač spaudoje, ir tuoj jo vartojimas paplinta visuomenėje. Tur būt, tokiu būdu paplito ir žodžio tamprus klaidingas vartojimas. Labai dažnai spaudoje tenka skaityti tokius sakinius: Tarp jų šeimos narių yra labai tamprūs (—glaudūs) ryšiai; Amerika su Kanada labai tampriai (=glaudžiai) bendradarbiauja. Šiuose sakiniuose prieveiksmis tampriai yra nevykusiai vartojamas vietoje prieveiksmio glaudžiai, artimai.
Ką reiškia tamprus? Jis, be abejo, yra susijęs su veiksmažodžiu tempti. Tamprus angliškai reiškia elastic, springy, resilient. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas šį žodį taip aiškina: atsparus, stangus, elastingas. Duodami tokie pavyzdžiai: Šitas lankas labai tamprus; Tamprus arklys, negalima atsukti; Tamprus (elastingas) diržas.
ĮVAIRIAU išreiškime laiką
Nors laikui reikšti mes turime galininką, vietininką ir prielinksnį per su daiktavardžiu, bet daug kas dabar yra labai įpratę šiam tikslui vartoti žodį metu. Pvz.: Tai buvo karo metu; Pamokų metu reikia ramiai sėdėti; Aš ten buvau praėjusios vasaros metu. Žinoma, šitie sakiniai yra visiškai teisingi, bet juos galima ir kitaip išreikšti: Tai buvo per karą; Per pamokas reikia ramiai sėdėti; Aš ten buvau praėjusią vasarą. Tad nors tos konstrukcijos su žodžiu metu yra taisyklingos, bet jas reikia vartoti su saiku, kad iš mūsų bendrinės kalbos nebūtų išstumta daug kitų, gyvesnių, aiškesnių ir trumpesnių pasakymų.
Laiko trukmei išreikšti kartais klaidingai pavartojamas vietininkas laike, pvz.: Pasistenk šį darbą atlikti laike trijų dienų; Visas jo turtas sudegė laike gaisro. Šitokių konstrukcijų neleido vartoti nei Jablonskis, nei Balčikonis. Minėtus sakinius galima labai paprastai pataisyti, vartojant prielinksnį per: Pasistenk šį darbą atlikti per tris dienas; Visas jo turtas sudegė per gaisrą.
Taip pat nevartotini išsireiškimai būtų ir su vietininku bėgyje, pvz. metų bėgyje, dviejų savaičių bėgyje. Ir čia reikia sakyti per metus, per dvi savaites.
Šie čia suminėti netaisyklingi išsireiškimai yra vertimai iš rusų kalbos. Jie mums visiškai nereikalingi, nes turime savus, lietuviškus atitikmenis.
AR VARTOTINI ŽODŽIAI ŠUTVĖ IR C H E B R A ?
Šie abudu žodžiai yra hebrajų kilmės. Gal ne visiems lietuviams jie yra pažįstami, ypač antrasis. Žodis šutvė jau nuo seniau Lietuvoje yra įsipilietinęs. Jį randame ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne. Ten pažymėta, kad jis vartojamas šnekamojoje kalboje "būrio, kompanijos" reikšme, pvz.: Visa šutvė (vyrų) suėjo; Mūsų šutvės niekas nesuardys. Pasitaiko ir iš jo sudarytas šutvininkas — "šutvės dalyvis". Kaip rodo akademinio lietuvių kalbos žodyno kartoteka, šie žodžiai gana plačiai vartojami ir tarmėse. Tarmėse pasitaiko ir daugiau iš jo išvestinių formų. Jo reikšmė tarmėse daugiau įvairuoja, negu bendrinėje kalboje. Šutvė — "būrys, kompanija" (Marijampolė, Vilkaviškis, Kudirkos Naumiestis, Šakiai, Tauragė, Vilkija), šutvė — "girtavimas, išgėrimas, pasilinksminimas" (Alytus, Lazdijai, Šiluva), šutvės — "vakaruškos" (Jūžintai), šutviauti — "draugauti" (Lukšiai, Šakiai), šutvininkas — "šutvės dalyvis" (Barzdai, Šakiai, Zapyškis), šutvanas — "apgavikas" (Gižai).
Atrodo, kad šutvė į lietuvių kalbą pateko iš jidiš kalbos, vadinamojo lietuviškojo jos dialekto. Šutvė veikiausiai kilo iš tarminės jidiš formos šutvės — "bendrystė, bendrininkavimas" (ši forma ir buvo plačiausiai vartojama Lietuvos žydų tarpe), pastaroji toliau sietina su jidiš šútef — "bendrininkas, kompanionas". Šútef savo ruožtu yra senas hebrajiškos kilmės žodis šuthaf.
Surinkti iš įvairių Lietuvos vietovių pavyzdžiai rodo, kad šis žodis pirmiausia pradėtas vartoti Suvalkijoje, o vėliau pateko į bendrinę kalbą ir kitas tarmes (plg. A. Sabaliauskas, Baltistica VI(2), 217 psl.).
Žodį chebra vartoja jaunimas tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje, pvz.: Na, chebra, išgerkime! Chebra, einam namo! Daugelis suaugusiųjų šio žodžio dar nepažįsta, jis dar nėra pakankamai paplitęs ir į bendrinę kalbą neįėjęs. Kalbininkai ir nenori, kad jis paplistų. Jo vietoj siūlo vartoti vyručiai, vyrai, būrys ir pan. (žr. Kalbos Kultūra, 19 nr., 103 psl.).
Patyrinėjus šio žodžio kilmę, paaiškėja, kad jis į mūsų kalbą pateko iš rytų kraštų. Senovės hebrajų kalboje habar reiškia "būti susietam, sujungtam". Iš šio žodžio kilo hebrajų haber — "draugas, bičiulis", hebra — "draugija, sąjunga, bendruomenė". Iš čia jis pateko ir į kitas rytų kalbas (turkų, rumunų, bulgarų, serbų). Iš hebrajų kalbos kilęs yra ir jidiš kalbos atitikmuo chawer, kuris taip pat reiškia "draugas, bičiulis". Lenkai taip pat turi tos pačios kilmės žodžius chawres — "dalyvis, bendrininkas", chabrusa, chawrus — "gauja, susitarimas, sąmokslas". Greičiausiai chebra pas mus ir pateko iš lenkų kalbos.