KUN. S. GAIDELIS, S. J.
Gal niekad pasaulis nebuvo taip reikalingas organizuotos maldos ir moralinio ramsčio, kaip mūsų gyvenamuoju laikotarpiu. Šiandien labiau negu bet kada įvairūs režimai, revoliucinės organizacijos ir visokios destruktyvios jėgos nuožmiai ir įmantriai siekia nukrikščioninti pasaulį, nudvasinti, sumaterialinti ir subedievinti ne tik atskirus žmones, bet ir ištisas minias. Tam tikslui siekti jie panaudoja gerai paruoštą propagandą, nesigailėdami nei pastangų, nei lėšų.
Prisiminę minėtus faktus, galime save klausti: ką mes darome, kad užkirstume kelią ateistinei propagandai, kad pasipriešintume toms destruktyvioms pastangoms, stumiančioms pasaulį į netikėjimo prarają, žlugdančioms daugelio moralę, skiepijančioms į jaunas širdis pragaištingas idėjas? Stebėdami pavojus, į kuriuos šiandien yra patekęs mūsų artimas ir visa krikščionija, norom nenorom turime jausti didelę atsakomybę ir mes patys. Mes negalime pasakyti: kas man darbo, jei kam gresia pavojus, jei ateistinis Hanibalas jau priartėjo prie pačių krikščionybės vartų! Tai būtų kietaširdis Kaino pasiteisinimas, kuris ciniškai pareiškė: "Bene aš esu savo brolio sargas ?"
Norėdami būti tikrais Kristaus mokytiniais ir jo mokslo sekėjais, mes negalime nesisieloti dėl tikėjimui žūstančių savo brolių ir seserų, kurių net sielos išganymas yra pavojuje. Žmogus nusideda, ne vien pikta darydamas, bet ir gera apleisdamas. Mūsų širdyse turi nuolat liepsnoti ne tik Dievo garbės, bet ir artimo meilės ugnelė. Turime stengtis mums prieinamu būdu plėtoti Dievo karalystę žemėje ir dirbti savo artimo dvasinei gerovei. Tai reiškia — negalime atsisakyti pareigos būti apaštalais bent pačia siauriausia šio žodžio prasme.
Maldos Apaštalavimas, su kuriuo čia norime skaitytojus supažindinti, kaip tik ir yra pati lengviausia apaštalavimo forma. Labai suglaustai čia pateiksime šio sąjūdžio nuostatus, sekdami II Vatikano susirinkimo mintis.
I. KAS YRA MALDOS APAŠTALAVIMAS?
Maldos Apaštalavimas (MA) — tai apaštališkas gyvenimo būdas. Krikšto ir sutvirtinimo sakramentais pats Išganytojas visiems tikintiesiems patikėjo apaštalavimo pareigą. Mūsų pašaukimas yra visus supažindinti su Kristaus įsteigtąja Bažnyčia ir jos vaidmeniu įvairiose vietose ir aplinkybėse, kur ji turi tapti "žemės druska ir pasaulio šviesa". Šio visuotinio pašaukimo ribose MA nariai sudaro sąjungą, t. y. dvasinę tikinčiųjų bendruomenę, kurie aukoja ir save, ir savo dienos darbus, rūpesčius, kentėjimus, vargus ir džiaugsmus, drauge su eucharistine auka, visos žmonijos išganymui. Juk ir Kristus aukojo save ir savo gyvenimą dangiškajam Tėvui. Jis meldėsi už žmones ir savo išganytojišką darbą užantspaudavo mirtimi ir prisikėlimu. Prisikėlęs, jis tęsia amžinąją kunigystę, kad mus užtartų (Žyd. 7, 25).
Maldos Apaštalavimas — tai pašaukimas mylėti. Šv. Povilas taip apibrėžia apaštališkąjį gyvenimo būdą: "Kad Kristus tikėjimu gyventų jūsų širdyse ir kad jūs būtumėte įsišakniję ir sutvirtėję meilėje'' (Ef. 3, 17). Tad MA nariams pavyzdžiu yra mylinti Kristaus širdis, nes jis parodė heroišką meilę, mirdamas už žmoniją.
II. KAIP SAVYJE UGDYTI APAŠTALIŠKĄJĮ PAŠAUKIMĄ?
MA nariai, būdami Kristaus kunigystės dalininkai, visą savo gyvenimą koncentruoja į mišių aukos atnašavimą ir išgyvenimą, nes ir II Vatikano susirinkimas sako, kad "liturgija — tai šventas veiksmas, viršijantis visus kitus. Nėra jam lygaus efektingumo kito veiksmo mūsų Bažnyčioje. Liturgija yra viršūnė, į kurią krypsta Bažnyčios veikla, ir kartu šaltinis, iš kurio plaukia visa jo galia" (Lit. konst. 1, 10). Tad labai natūralu ir svarbu, kad MA nariai, kurie sielojasi žmonių išganymu ir Dievo garbe, dažnai aktyviai dalyvautų eucharistinėje aukoje. Taip dalyvauti yra visų krikščionių teisė ir pareiga, nes krikštu jie yra tapę išrinktąja gimine, karališkąja kunigyste, šventąja tauta (Lit. konst. 1, 14). Ir pats esminis aukoje dalyvavimo dalykas yra savęs paaukojimas. "Bažnyčia rimtai rūpinasi, kad žmonės, aukodami skaisčiąją atnašą, ne vien kunigo rankomis, bet ir jie patys drauge su kunigu išmoktų aukoti save pačius" (Lit. konst. 1, 48). Idealiausiai toks savęs paaukojimas vyksta kasdienėse mišiose, bet tie MA nariai, kurie negali kasdien asmeniškai mišiose dalyvauti, save paaukoja mintimis, jungdamiesi su mišių auka.
II Vatikano susirinkimas šio kasdieninio pasiaukojimo reikšmę pabrėžia labai įspūdingais žodžiais: "Ką Kristus glaudžiai sujungia su savo gyvenimu ir uždaviniu, tam taip pat suteikia dalį savo kunigystės pareigų, įgalindamas dvasiniu kultu garbinti Dievą ir gelbėti žmones. Todėl pasauliečiai, būdami pasišventę Kristui ir sustiprinti Šventosios Dvasios, yra įstabiu būdu šaukiami ir ruošiami nešti vis gausesnių jos vaisių. Juk visi jų darbai, maldos ir apaštalavimo pastangos, vedybinis ir šeimyninis gyvenimas, kasdieninis triūsas ir sielos bei kūno poilsis, jei tik tai atliekama Dvasioje, net kantriai pakeliami gyvenimo sunkumai, per Jėzų Kristų tampa Dievui patinkamomis dvasinėmis atnašomis (plg. 1 Petr. 2, 5). Eucharistinės aukos metu drauge su Viešpaties kūnu karštu pamaldumu jos įteikiamos Tėvui. Tokiu būdu ir pasauliečiai, kaip visur šventai veikią garbintojai, patį pasaulį pašvenčia Dievui" (Bažn. dogm. konst. IV, 34).
MA nariai stengiasi kuo dažniausiai, jei galima, net kasdien, priimti Šv. Komuniją, nes "Eucharistijoje atnaujintoji Viešpaties sandora su žmonėmis žadina ir uždega tikinčiuosiuose karštą meilę Kristui" (Lit. konst. 1, 5). įsigilinę į Kristaus meilės paslaptį, MA nariai ypatingai garbina tos meilės simbolį — Kristaus Širdį. Jie stengiasi atsiteisti už save ir kitus, atsilyginti tai Širdžiai už visus įžeidimus. Šį Bažnyčios pagirtą pamaldumą jie skleidžia ir savo aplinkoje. Maldos apaštalas — tai Kristaus Širdies apaštalas.
MA nariai yra ištikimi Bažnyčiai. Jie ugdo vienybę ir meldžiasi, kad netrukus visi žmonės būtų surinkti į vieną avidę prie vieno ganytojo. Jie kasdien meldžiasi Kristaus Vietininko paskirtomis intencijomis.
MA nariai stengiasi nuolat savyje ugdyti dvasinį gyvenimą, skaitydami Šv. Raštą, mąstydami, dalyvaudami rekolekcijose ir kitokiose dvasinėse pratybose. Ir Marijai jie skiria savo gyvenime tą vietą, kokią pataria II Vatikano susirinkimas: "Tobulas tokio dvasinio ir apaštališko gyvenimo pavyzdys yra švenčiausioji Mergelė Marija, Apaštalų Karalienė. Nors žemiškas jos gyvenimas buvo toks pat, kaip ir visų kitų, pilnas šeimos rūpesčių ir darbų, bet ji visuomet buvo glaudžioje vienybėje su savo Sūnumi ir visiškai ypatingu būdu talkininkavo Išganytojo darbui. O dabar, paimta į dangų, motiniškos meilės vedama, ji rūpinasi savo Sūnaus broliais, kurie dar tebekeliauja savo žemišką kelionę, pavojų ir vargų supami, iki pasieks laimingąją tėviškę. Pamaldžiai tegerbia ją visi ir jos motiniškai globai tepaveda savo gyvenimą bei apaštalavimą" (Pasaul. apštal. dekr. 1, 4).
MALDOS APAŠTALAVIMAS — EFEKTINGAS PASTORACIJOS RAMSTIS
Maldos apaštalavimas pastoracijai yra tuo efektyvus, kad jis leidžia pilnai išnaudoti kasdieninio gyvenimo vertybes ir jo narius padaro sąmoningais vienijančios Kristaus meilės dalininkais. MA yra veiklioji malda. Malda, įjungta į kasdieninį rytmetinį aukojimą, turi išprašomąją ir aukojančiąją galią. Šis būdas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp maldos ir veiklos, tarp darbo ir pamaldumo, tarp liturgijos ir paslaugos artimui. Šis apaštalavimas turėtų būti kiekvieno apaštališko bei organizacinio užsimojimo dvasinis ramstis.
MA nariai stengiasi šią apaštalavimo formą skleisti tarp kitų tikinčiųjų, šiam tikslui panaudodami visokias susižinojimo priemones: radiją, televiziją, spaudą. Jie stengiasi tobulinti pasaulį, taip pat prisimindami ir II Vat. susirinkimo žodžius: "Pasauliečiams reikia imtis to žemiškosios santvarkos atnaujinimo kaip savo uždavinio" (Pasaul. dekr. 2. 7). Šis sąjūdis yra toks paprastas, kad jis tinka visiems. Popiežius Pijus XI susirinkusiems MA direktoriams kalbėjo: "Jūsų apaštalavimas yra lengvas ir kadangi jis visiems prieinamas, tai pati pareiga skatina jo imtis pirm visų kitų apaštalavmio rūšių. Jam turėtų priklausyti visi tikintieji. Jūsų uždavinys nebus įvykdytas ir darbas galutinai neatliktas, kol dar liks bent viena prie šio apaštalavimo neprijungta siela".
Norintieji priklausyti šiam sąjūdžiui gali kreiptis į bet kurį tėvą jėzuitą, nes jiems yra pavesta tuo rūpintis, bet gali padėti ir kiti kunigai. Dabar šiam sąjūdžiui priklauso apie 45 milijonai aktyvių narių.