Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.
Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
MĖGIAMAS AR MĖGSTAMAS?
Labai dažnai tenka išgirsti pasakymus: Jis visų labai mėgiamas; Mano mėgiamiausias poetas yra Putinas; Sportas yra jo mėgiamiausias užsiėmimas. Ar šiuose sakiniuose žodžiai mėgiamas ir mėgiamiausias yra teisingai pavartoti? Ne visai. Vietoj jų reikėtų sakyti mėgstamas ir mėgstamiausias. Dėl ko?
Mat, forma mėgiamas yra esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis. Į bendrinę kalbą tas dalyvis, tur būt, yra atklydęs iš tų lietuvių tarmių, kuriose veiksmažodžio mėgti esamasis laikas taip asmenuojamas: aš mėgiu, tu mėgi, jis mėgia. Tačiau bendrinei kalbai toks asmenavimas nepriimtinas. Lietuvių kalbos žodynai taip pat tokios formos neteikia. Juose paprastai pateikiama tik forma mėgsta, o ne mėgia. Tad ir dalyvis turi būti daromas ne iš formos mėgia, bet iš mėgsta. Juk mes žinome, kaip yra sudaromi dalyviai. Jų visų daryba yra vienoda. Pavyzdžiui, pirmosios asmenuotės veiksmažodžių (toks yra ir veiksmažodis mėgsta) neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai yra daromi su priesaga — (i)am — iš asmenuojamosios formos esamojo laiko kamieno. Kadangi bendrinėje kalboje tas esamojo laiko kamienas yra mėgst-, tai prie jo ir reikia segti dalyvio priesagą. Taip ir gaunamas dalyvis mėgstamas. Tad aukščiau minėtus sakinius taip reikėtų pataisyti: Jis visų labai mėgstamas; Mano mėgstamiausias poetas yra Putinas; Sportas yra jo mėgstamiausias užsiėmimas.
Bet kai kas gal galėtų pasakyti, kad nėra ko baidytis ir tarmybių. Dėl ko jų negalima įvesti į bendrinę kalbą? Juk bendrinėje kalboje mes turime nemaža ir iš įvairių tarmių paimtų žodžių. Jie mūsų kalbą tik praturtina. Pvz. šalia plačiau vartojamo žodžio kiškis mes turime ir kitą jo sinonimą zuikis. Jie abu yra vartotini. Tad dėl ko šalia mėgstamas negalėtume vartoti ir mėgiamas? Į tai reikia atsakyti, kad atskirus žodžius mes galime imti iš tarmių, bet morfologinės tarmybės bendrinei kalbai nėra nei reikalingos, nei priimtinos. Mūsų bendrinė kalba turi pastovią formų darybos sistemą, jos ir turime laikytis. Visokių rūšių tarmybės gali būti toleruojamos tik poetinėje kalboje.
AR VARTOTINI VEIKSMAŽODŽIAI A P J U N G T I, A T Ž Y M Ė T I, U Ž G I R T I?
Veikiant svetimoms kalboms, mūsų laikraščiuose dažnai pasitaiko nevartotinų išsireiškimų. Spaudoje vis tenka užtikti tokių sakinių: Ši organizacija apjungia visų srovių žmones; Geriausi darbai buvo atžymėti diplomais; Šis projektas buvo valdybos užgirtas. Tai yra nevartotini išsireiškimai. Veiksmažodžiai jungti, žymėti, girti yra nieku dėti, bet juos minėtuose sakiniuose sugadina nevykusiai prikergti priešdėliai.
Jau praėjusiais metais šiame skyriuje (355 psl.) esame rašę, kad veiksmažodis apjungti nėra vartotinas, nes ir Lietuvoje išleistame akademiniame lietuvių kalbos žodyne veiksmažodį jungti randame su priešdėliais at-, į-, nu-, pa-, per-, pri-, su-, už-, bet nerandame su priešdėliu ap-, o nerandame dėl to, kad nei mūsų gyvojoje kalboje, nei ankstesniuose raštuose tokios vartosenos visiškai neužtinkame. Apjungti yra rusiškojo objedinit' vertinys. Tad yra taisytini tokie pasakymai: Ši organizacija apjungia (— sujungia) visų srovių žmones; Lietuvių Žurnalistų Sąjunga apjungia (— jungia, sujungia) visus lietuvius žurnalistus; Vytautas Didysis daugelį kraštų apjungė (— sujungė) į vieną valstybę.
Tą pat galima pasakyti apie veiksmažodžius atžymėti ir užgirti. Mūsų kalboje veiksmažodis žymėti minėta prasme nevartojamas ir nevartotinas su priešdėliu at-, o girti nevartotinas su priešdėliu už-. Tad užuot sakius: Geriausi darbai buvo atžymėti diplomais, galima pasakyti: Už geriausius darbus buvo duoti diplomai. O vietoj nevartotino užgirti, galima dažnai pasakyti pagirti arba patvirtinti. Pvz.: Šis projektas buvo valdybos patvirtintas (arba: pagirtas).
KAI KURIŲ ŽODŽIŲ RAŠYMAS IR SKYRYBA
Čia prisiminsime keletą žodžių, kurie daugelio yra klaidingai rašomi. Gal būt ir tur būt pagal tebegaliojančią jablonskinę rašybą yra rašomi atskirai ir išskiriami kableliais, pvz.: Šiandien, gal būt, lis; Jis, tur būt, jau neateis. Šiuos žodžius rašo drauge ir neišskiria kableliais net kai kurie mūsų kalbininkai, bet, kol mes tebesilaikome jablonskinės rašybos, taip nederėtų daryti. Lietuvoje jie taip pat teberašomi atskirai ir išskiriami kableliais.
Žodį perdaug kartais reikia rašyti drauge, o kartais atskirai. Su būdvardžiais ir prieveiksmiais jis yra rašomas drauge, o su veiksmažodžiais atskirai. Dar visi, tur būt, atsimename iš gimnazijos laikų, kai lietuvių kalbos mokytojai duodavo šią taisyklę: jeigu sakinyje žodį perdaug galima pakeisti žodžiu per, tai tas daug lyg neturi daug reikšmės, todėl rašoma drauge, pvz.: Jis perdaug geras; Tai perdaug gražiai skamba. Šiuose sakiniuose perdaug rašoma drauge, nes būtų galima ir taip pasakyti: Jis per geras; Tai per gražiai skamba. Bet yra tokių sakinių, kuriuose žodžio perdaug negalima pakeisti žodžiu per (bet galėtume pakeisti žodžiu daug), tada rašome atskirai, pvz.: Per daug nevalgyk; Jis per daug kalba. Čia negalima pasakyti: Per nevalgyk arba Jis per kalba (bet galima pasakyti: Daug nevalgyk; Jis daug kalba), užtat per daug rašome atskirai.
Įterptinis žodis pavyzdžiui yra išskiriamas kableliais, bet jeigu jis sutrumpinamas (pvz.), tai kableliais neskiriamas. Čia norime atkreipti dėmesį į šio žodžio santrumpą. Jis trumpinamas pvz., bet ne pav., nes pav. yra ne pavyzdžio, o paveikslo santrumpa.
AR GALIMA SAKYTI T R Y S D E Š I M T Y S ?
Nors dabartinėje mūsų kalboje labiau įprastos sudurtinės nekaitomos skaitvardžių formos dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt, bet lygiagrečiai su dešimt vartojama ir nesutrumpėjusi forma dešimtis. Su jos daugiskaita ir sudaromi samplaikiniai skaitvardžiai dvi dešimtys, trys dešimtys, keturios dešimtys ir t.t.
KADA VARTOTI R E I Š K I A ?
Kai kurie žodį reiškia klaidingai vartoja vietoje įterptinio žodžio vadinasi, pvz.: Reiškia (— Vadinasi), tu nenori su manimi draugauti; Reiškia (= Vadinasi), jis šiandien neateis. Žodis reiškia turi visai kitą prasmę. Jis yra teisingai pavartotas tokiuose sakiniuose: Prietaringi žmonės mano, kad juoda katė reiškia nelaimę; Amerikietis Amerikos žmogų tereiškia (J. Jablonskis).