(Palyginant vyresniąją ir jaunesniąją lietuvių išeivių kartą)
KĘSTUTIS TRIMAKAS, S. J.
Sakoma, kad "obuolys netoli krenta nuo obels" ir kad "kokie tėvai, tokie ir vaikai". Ar tikrai?... O kaip su "generacijų plyšiu"? Čia, rodos, jaunimas tiek imasi skirtis nuo tėvų, kad net nebegali susikalbėti nei vieni kitų suprasti. Tokių ir panašių minčių ir patirčių skatinamas, ryžausi moksliniu būdu patikrinti, kuo mūsų jaunimas skiriasi nuo vyresniosios kartos ir kuo yra panašus.
ANKETĄ UŽPILDŽIUSIEJI
Visad liksiu dėkingas anketą užpildžiusiems — tiek studentams, tiek jų tėvams. Telieka jiems dėkinga ir visuomenė. Be bendradarbiavimo juk negalim nė kaip reikiant pasižiūrėti į save, kokie mes esam. Vieni turi parodyti veidrodį, kiti turi į jį pasižiūrėti ir užfiksuoti savo atvaizdą.
Šios studijos dalyviai yra lietuviai studentai, lanką JAV kolegijas ir universitetus, ir jų tėvai, imigravę į JAV po antrojo pasaulinio karo. 51 anketa buvo užpildyta studentų ateitininkų vasaros stovykloje. Kitos 29 anketos buvo pasiųstos paštu arba asmeniškai įteiktos įvairioms organizacijoms priklausantiems ar nepriklausantiems studentams. Iš jų 21 buvo užpildyta ir grąžinta paštu. Iš 80 anketų, tėvams pasiųstų paštu ar įteiktų asmeniškai, 54 buvo užpildytos ir grąžintos. Iš jų 2 anketos buvo netinkamai užpildytos. Galutinai 52 tėvų ir 72 studentų anketos buvo panaudotos apskaičiavimams.
Studentai. Jų amžius svyravo nuo 17 iki 24 m.; vidurkis 19.6 m. Anketą užpildė 37 studentai ir 35 studentės. 41 gimęs JAV, o 31 kituose kraštuose: 21 Vokietijoj, 4 Kanadoj, 2 Austrijoj ir po 1 Anglijoj, Argentinoj, Lenkijoj ir Šveicarijoj. Visi užaugę ir dabar studijuoją JAV. 30 gyvena Čikagoj, 8 Cleve-lande, 7 Ciceroj, Ill., 4 Detroite, 4 Wiscon-sine, 3 Bostone, 3 likusioj Illinois, 3 Niujorke, 2 Philadelphijoj, 2 New Jersey ir po 1 Los Angeles, Rochester, N. Y., Atlanta, Ga„ Washington, D. C., Ohio ir Worcester, Mass. Visi, išskyrus 5, pažymėjo JAV kaip savo pilietybę. Du nurodė Lietuvos pilietybę, vienas Kanados, vienas Anglijos ir vienas Lenkijos.
Tėvai. Į anketą atsakė 27 tėvai ir 25 motinos. Jų amžius — nuo 40 iki 70 metų; vidurkis — 52.6 m. Visi, išskyrus 7, yra gimę Lietuvoj: 5 gimė Rusijoj, 1 Italijoj ir 1 nepažymėjo. Visi, išskyrus 6, yra tapę JAV piliečiais. 4 pasiliko Lietuvos piliečiais ir 2 priėmė Kanados pilietybę. 27 gyvena Čikagoj, 6 Clevelande, 6 Ciceroj, Ill., 2 Los Angeles, 2 Niujorke ir po 1 Detroite, Rochester, N. Y., Atlanta, Ga., Bostone, Worcester, Mass., Philadelphia, Pa., Washington, D. C., ir New Jersey (be to, vienas nepažymėjo). Anketos užpildymo metu jų tarpe buvo 16 profesionalų (30.8%), 3 administratoriai (5.8%), 9 valdininkai (17.3%), 7 specialistai-darbininkai (13.3%), 4 pusiau specialistai-darbininkai (7.7%, 12 namų šeimininkių (23.1%) ir 1 pensininkas (1.9%). Iš jų Lietuvoj buvo 19 profesionalų (36.5%), 2 administratoriai (3.83%), 7 valdininkai (13.5%), 1 specialistas-darbininkas (1.9%), 2 namų šeimininkės (3.85%), 9 universiteto studentai (17.3%) ir 11 gimnazistų (21.2%; be to, vienas nepažymėjo).
UŽDARUMAS - ATVIRUMAS ĮSITIKINIMUOSE
Jau eilę metų man knieti uždarumo-atvirumo klausimas (žr. pvz. mano straipsnį "Atviroji dvasia ir krikščionybė" "Laiškuose Lietuviams", 1963, 1 nr., 2 psl.). Šiuo protiniu nusistatymu priimami, atmetami ar persijojami įstikinimai.
Šioj anketoj pasinaudojau psichologo Rokeach dogmatizmo sąvoka ir jo sudaryta skale tai savybei apskaičiuoti. Pagal Rokeach, dogmatiškumas, "(a) palyginant uždarą teigiančių ir neigiančių įsitikinimų sistemą apie tikrovę, (b) organizuotą aplink centrinį tikėjimų setą apie absoliutų autoritetą, kurie (c) pateikia rėmus netolerantiškumui ir sąlyginei kitų tolerancijai". Kuo didesnis uždarumas, tuo didesnė izoliacija tarp savų įstikinimų (nes tiki, vis daugiau remdamasis autoritetu, ne įžvalga), tuo menkesnis pažinimas skirtumų, esančių tarp idėjų ir tikėjimų, ypač tų, kuriems jis nepritaria (pvz. viskas yra vienodai juoda, su kuo jis nesutinka), tuo labiau autoritetas laikomas absoliučiu, tuo labiau žmonės priimami ar atmetami pagal tai, kaip jie sutinka ar nesutinka su tuo autoritetu, tuo labiau pasaulis ir situacijos juntamos kaip grėsmingos ir tuo siauresnė yra žvilgsnio apimtis į laiką. Įvairiais tyrinėjimais buvo rasta, kad dogmatiškesni, protiniai uždaresni asmenys yra konservatyvesni, priešingi pakeitimams, nelankstūs, besivaržą, daugiau besijaudiną ir pasiduodą daugumos įtakai.
Šiame apklausinėjime buvo naudojama Dogmatizmo skalė su 40 teiginių, su kuriais atsakantysis gali visiškai, gerokai ar šiek tiek sutikti ar nesutikti. Didžiausias uždarumas parodomas 280 taškų, didžiausias atvirumas — 40.
Anketą užpildžiusių lietuvių išeivių tėvų dogmatizmo vidurkis buvo 177.75, o jų vaikų-studentų 148.21. Taigi skirtumas didelis ir reikšmingas. Viena svarbiausių to skirtumo priežasčių, be abejo, yra amžiaus skirtumas. Prisideda ir tėvų imigracinė būklė ir ypač studentų lankymas amerikiečių kolegijas.
Tai iš dalies parodo, kodėl tėvai ir jų vaikai - studentai turi skirtingas pažiūras į daugelį dalykų, kodėl jų įsitikinimai kitokie, kodėl vyresnioji karta laikosi "principų" daugiau negu jaunesnioji, kodėl jaunesnieji lankstesni ir gal net kodėl jie mažiau užsiangažuoja: kai nėr ko be kompromiso tvirtai laikytis, tai gal nėra nė dėl ko pasišvęsti. Be abejo, tai parodo ir vyresniųjų konservatyvumo polinkį, ir jaunesniųjų lankstesnį nusistatymą priimti naujoves.
Reikšminga buvo ir tai, kad motinos buvo gerokai dogmatiškesnės už tėvus. Motinų vidurkis buvo 188.04, o tėvų — 168.22. Studentės nuo studentų reikšmingai nesiskyrė. Jųjų vidurkis buvo netgi truputį mažesnis negu studentų (145.89, palyginant su 150.41). Tai iliustruoja, kad didžiausias generacijų plyšys gali būti tarp motinų ir jų dukrų.
ATSTUMAS NUO KITU
Ar įsileisti kitataučius į savo tarpą, į savo draugų būrelį? Ar leisti dukrai draugauti su amerikiečiu? O kas bus jei ims ir užsinorės už jo tekėti? Amerikiečiai man giminės?...
Tokie ir panašūs klausimai savo tikrove ima vis dažniau belstis į mūsų duris. Lietuvybės išlaikymas, rodos, taip artimai rišosi su grynom, lietuviškom šeimom. Ką apie kitataučius ir net kitarasius galvoja vyresnioji lietuvių išeivių karta, ir ką — jaunesnioji?
Nusistatymą kitataučių ir kitarasių atžvilgiu pamatuoti buvo naudojama Etninio Nuotolio skalė. Etninis nuotolis — tai tarpas, kurį pasirenka asmuo tarp savęs ir kitos tautybės ar rasės žmonių. Anketą užpildantis asmuo nurodo, kaip arti prie savęs jis prisileistų kitų tautybių ar rasių žmones — artimon giminystėn, kaimynystėn, darbovietėn, pilietybėn, tik lankytojais savo krašte ar net iš viso neįsileistų į savo kraštą. Šioj studijoj buvo atsiklausiama dėl lietuvių, amerikiečių, anglų, italų, japonų, lenkų, negrų, rusų, vokiečių ir žydų.
Tėvai pasirodė žymiai labiau atsiriboję nuo kitų tautybių ir rasių, negu jų vaikai-studentai. Jų pusė, bendrai paėmus, prisileistų kitų tautybių žmones būti bičiuliais, o kita pusė — tik kaimynais. Studentų gi trečdalis yra linkęs kitų tautybių ir rasių žmones priimti į artimą giminystę, o du trečdaliai — bent į bičiulystę. Neigiamas nusistatymas ypač tėvų tarpe jaučiamas prieš negrus ir žydus, šiek tiek ir prieš lenkus.
JAUSMAI AMERIKOS VIDAUS KRAŠTO POLITIKOS ATŽVILGIU
O kaip vyresnieji ir jaunesnieji jaučiasi Amerikos viešojo gyvenimo atžvilgiu? Žinoma, sritis čia labai plati. Šioj anketoj apsiribota tik viena jos dalim — vidaus krašto politika. Politinio Svetimumo skale mėginta sužinoti, kaip svetima dar jiems buvo ši sritis.
Amerikos vidaus politikos atžvilgiu tėvai jautė ir didelį nepasitenkinimą, ir didelį bejėgiškumą ką nors padaryti. Studentai gi nejautė tokio didelio bejėgiškumo, bet buvo beveik tiek pat nepatenkinti Amerikos vidaus krašto politika kaip ir jų tėvai. Skaičiuojant procentais, 59.6% tėvų jaučia nepajėgumą, o net 78.8% — nepasitenkinimą. Tuo tarpu 36.1% studentų jaučia nepajėgumą ir 54.7% — nepasitenkinimą.
Tėvai jaučiasi tik šiek tiek daugiau nepatenkinti, negu nepajėgūs. Studentai gi jaučiasi kur kas daugiau nepatenkinti, negu nepajėgūs. Galimas dalykas, kad šis skirtumas yra dėl to, kad 1) lietuviai studentai yra persiėmę dideliu nepasitenkinimu dabartine Amerikos vidaus krašto politika iš amerikiečių universitetų ir 2) vis dėl to auklėjimu ir pritapimu prie Amerikos gyvenimo jie jau jaučiasi pajėgūs dalyvauti Amerikos politiniam gyvenime. Tuo tarpu jų imigrantams tėvams Amerikos politinis gyvenimas tebelieka svetima žemė.
Įdomu pastebėti tai, kad motinos kur kas labiau jautėsi svetimos politikos atžvilgiu, negu tėvai. Tai išaiškinama tuo, kad jųjų rūpestis ir dėmesys krypsta daugiau į namus, negu į viešąjį gyvenimą. Panašūs polinkiai yra pastebimi ir amerikiečių moterų tarpe, tik jie nėra tokie ryškūs, kaip lietuvių motinų.
PRESTIŽO - STATUSO IEŠKOJIMAS
Daugelis amerikiečių ieško prestižo ir statuso. Apie tai liudija patirtis ir visa eilė knygų, kaip pvz. Vance Packard "The Status Seekers", "The Pyramid Climbers" ir kt. Kyla klausimas, ar lietuviai išeiviai ima užsikrėsti šia dvasia ir ar tuo atžvilgiu yra koks skirtumas tarp jaunesniosios ir vyresniosios kartos.
Šioj anketoj buvo pasinaudota Statuso Rūpesčio skale. Atsakymai į ją parodė, kad tėvai labiau rūpinasi statusu, negu jų vaikai-studentai. Tai savaime suprantama. Tėvai, besirūpindami šeimos medžiaginiais reikalais, labiau patiria materialinės gerovės ir prestižo reikalą. Studentų gi interesai dar kur kitur. Vėliau gal jie tėvus pralenks, o šiuo metu dar nėra labai užsikrėtę prestižo medžiojimo dvasia.
LIETUVA AR AMERIKA
Už jūrių-marių liko Lietuva, tėvynė. Vaikščiojame Amerikos žeme, kuri mus maitina ir iš kurios visokių gėrybių semiamės. Kas dabar labiau išeivių vertinama — Lietuva ar Amerika?
Anketos užpildytojai buvo paprašyti atsakyti, ar jie labiau vertina Lietuvą, ar Ameriką, ar abu kraštu lygiai. Du trečdaliai tėvų (34; t. y. 66.4%) pasisakė labiau vertiną Lietuvą negu Ameriką, o likusieji (18, t. y. 33.6%) vertino abu kraštus vienodai. Nė vienas nepasisakė vertinąs Ameriką labiau už Lietuvą. Tuo tarpu pusė studentų (36; t. y. 50%) abu kraštus vertino lygiai, trečdalis (25, t. y. 34.7% vertino Lietuvą labiau, o likusieji (11, t. y. 15.3%) vertino labiau Ameriką.
AR GRĮŠ Į LIETUVA
Taip pat buvo paklausta, ar grįš į Lietuvą, jei ji taps nepriklausoma. Iš tėvų tik maždaug vienas iš 10 (6, t. y. 11.54%) pasisakė liksią Amerikoj, nors Lietuva taptų laisva. Likusieji dalinos į dvi lygias dalis (po 23, t. y. po 44.23%): vieni buvo pasiryžę grįžti į Lietuvą, o kiti šiuo metu neapsisprendę. Iš studentų daugiau kaip pusė (40, t. y. 55.6% nėra apsisprendę; ketvirtadalis (18, t. y. 25%) grįžtų Lietuvon, o likusieji (14, t. y. 19.4%) liktų Amerikoj.
Palyginti nemažas skaičius studentų, labiau vertinančių Lietuvą ir apsisprendusių grįžti Lietuvon, yra gal kiek nesitikėtas. Didele dalimi tai išaiškinama tuo, kad didelis procentas (70.1%) anketą užpildžiusių studentų ne tik priklausė lietuvių studentų organizacijai, bet ir dalyvavo vasaros stovykloj. Palyginus nestovyklavusius su stovyklavusiais anketos užpildytojais, buvo rasta, kad, nors šiaip kitais atžvilgiais jie nesiskyrė, tačiau stovyklavusieji buvo kur kas patriotiškesni. Jų patriotiškumas atsispindėjo jų didesniu Lietuvos vertinimu ir apsisprendimu grįžti Lietuvon.
KARTŲ PASITAIKANČIOS SAVYBĖS
Analizuojant davinius, buvo pastebėta, kad kai kurios savybės dažniau pasitaiko pas tuos pačius asmenis.
Tėvai. Rasta, kad dogmatiškesni tėvai labiau rūpinasi prestižu, laikosi didesnio atstumo nuo kitų tautų ir rasių žmonių, jaučiasi labiau nepatenkinti krašto politika ir nepajėgūs politikoj. Didesnis Lietuvos vertinimas ir apsisprendimas jon grįžti nesiderino su tėvų dogmatiškumu. Tai lyg rodė, kad tėvai nebuvo patriotai vien iš konservatyvumo ar tradicijos. Nuo kitų tautybių ir rasių žmonių nutolę tėvai taip pat labiau rūpinosi statusu ir buvo labiau nepatenkinti politika. Politiškai labiau vertiną Lietuvą buvo labiau apsisprendę į ją grįžti.
Studentai. Dogmatiškesni studentai buvo labiau linkę rūpintis statusu ir labiau jausti savo nepajėgumą politikoj. Politika nepatenkinti jautėsi daugiau nepajėgūs joje ir vertino Lietuvą daugiau negu JAV. Lietuvą labiau vertinantieji buvo daugiau pasiryžę į ją grįžti. Gi politika nepatenkinti studentai mažiau rūpinosi savo prestižu.
GYVENIMO VERTYBĖS
Prie anketos buvo prijungtas užklausimas apie svarbiąsias gyvenimo vertybes ir būdo bruožus. Iš pateiktų 18 tikslų-vertybių kiekvienas užpildytoj as atrinko penkias savo gyvenime svarbiausias ir tris mažiausiai svarbias.
Tėvams svarbiausios vertybės buvo: 1) išganymas, 2) šeimos saugumas, 3) laisvė, 4) išmintis ir 5) taika pasauly. Studentams svarbiausia gyvenime yra: 1) išmintis, 2) taika pasauly, 3) vidinė harmonija, 4) laisvė ir 5) išganymas. Mažiausiai svarbios vertybės tėvams ir studentams sutapo: 16) patogus gyvenmas, 17) malonumas ir 18) pripažinimas kitų tarpe.
Tėvai ir studentai labiausiai skyrėsi, rinkdamiesi šeimos saugumą. Tėvams jis buvo antroj vietoj, studentams — vienuoliktoj. Be to, išganymas tėvams buvo pirmoj vietoj, studentams — penktoj. Subrendusi meilė tėvams — dešimtoj, studentams — šeštoj. Studentams išmintis — pati svarbiausia, o tėvams ketvirta svarbumu. Taikingo pasaulio studentai siekia kaip antrosios svarbumu vertybės, o tėvai — penktosios. Vidinė harmonija studentams rūpi trečioj vietoj, o tėvams — šeštoj.
BŪDO BRUOŽAI
Iš pateiktų 18 būdo bruožų anketos užpildytojai atrinko penkis jiems svarbiausius ir tris mažiausiai svarbius.
Kaip svarbiausius tėvai rinkos: 1) sąžiningumą, 2) išmintingumą, 3) atsakingumą, 4) mylėjimą ir 5) drąsą. Studentai gi rinkos: 1) sąžiningumą, 2) mylėjimą, 3) plačias pažiūras, 4) išmintingumą ir 5) atlaidumą. Mažiausiai svarbios savybės sutapo: 16) paklusnumas, 17) mandagumas ir 18) švarumas.
Abi grupės rinkos sąžiningumą kaip visų svarbiausią būdo bruožą. Mylėjimas, plačios pažiūros, išmintingumas, drąsa ir pagelbingumas abiejų kartų buvo išskaičiuojami septynių svarbiųjų savybių tarpe. Tėvai ir studentai labiausiai skyrėsi, pasirinkdami atsakingumą (tėvai trečioj vietoj, studentai 7-8 vietoj) ir atlaidumą (studentai penktoj, o tėvai devintoj).
TĖVU IR STUDENTU ATVAIZDAS
Anketa yra veidrodis, kuriame, nors netobulai, bet vis dėlto atsispindi ją užpildžiusiųjų atvaizdas. Šioj anketoj atsispindi gerokai skirtingi tėvų ir jų studijuojančių vaikų paveikslai. Protiniu atvirumu-uždarumu tėvai pasirodė gerokai dogmatiškesni, studentai ne tiek dogmatiški. Tėvai stiprokai tolinasi nuo kitataučių ir kitarasių; studentai, nors atsargiai, juos priima artimesniam bendravimui. Tėvai ir studentai sutaria, nepasitenkindami Amerikos vidaus politika; tačiau studentai jaučiasi pajėgūs kaip nors tą politiką paveikti, o tėvai jaučiasi bejėgiai. Tėvai labiau ieško prestižo-statuso, negu jų studijuojantieji vaikai. Du trečdaliai tėvų ir vienas trečdalis studentų Lietuvą vertina labiau už Ameriką. Pusė studentų ir trečdalis tėvų vertina abu kraštus vienodai. Jei Lietuva taptų laisva, devyni iš 20 tėvų ir kas ketvirtas studentas dar grįžtų Lietuvon. Kas dešimtas tėvas ir kas penktas studentas liktų Amerikoj, nors Lietuva taptų nepriklausoma. Studentai sakosi savo gyvenime labiausiai siekią išminties, taikos pasauly ir vidinės harmonijos, o tėvai — išganymo, šeimos saugumo ir laisvės. Tėvai labiausiai vertina sąžiningumą, išmintingumą ir atsakingumą, o studentai — sąžiningumą, mylėjimą ir plačias pažiūras.
Išvada aiški: tarp daugelio skirtumų sublykstelia kai kurie panašumai. Aplamai imant, Amerikoj studijuojantis lietuvių jaunimas gerokai skiriasi nuo savo tėvų, tiek pagrindiniu protiniu nusistatymu, tiek pažiūrom, tiek vertybėm.