Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
LIETUVOS PRAMONĖ IR EKSPORTAS
"Gimtasis Kraštas" rugp. 5 d. laidoje rašo, kad Lietuvos pramonės gaminių prekyba su užsienio valstybėmis plečiama ir lietuviškos prekės garsėja pasaulyje. Stambiausiu prekių eksportu yra mėsos ir pieno pramonė, bet taip pat padidėjo mašinų statybos, chemijos ir žuvies produkcija.
1970 m. mėsos ir pieno produktai buvo eksportuojami į 16 šalių, tarp jų net į aštuonias "broliškas" respublikas. Tais pačiais metais išvežamų mašinų ir metalo apdirbimo produkcijos taip pat daugiausia eksportuota į "socialistines šalis", o tik likučiai į kitas valstybes, net į Afriką ir Aziją. Iš Lietuvos buvo siunčiami įvairūs įrengimai ir aparatūra į Jungtinėje Arabų Respublikoje sovietų pinigais statomą užtvanką. Taigi, nors netiesioginiai, Lietuvos pramonės gaminiai vis tiek eina per dabartinių jos šeimininkų rankas ir tarnauja jų naudai. Nors komunistinė Lietuvos spauda džiugiai didžiuojasi taip plečiama Lietuvos pramone, tačiau visai nutyli tikslus, kuriais ta pramonė didinama.
SAUSA VASARA LIETUVOJE
Šių metų vasara Lietuvoje itin buvo sausa. Kilo daug sunkiai užgesinamų miško gaisrų, bet kolūkių šeimininkai džiaugiasi sausa rugiapiūte ir šienapiūte, nes geresnės javų nuvalymo sąlygos užtikrins tinkamą "duoklių" atidavimą.
SUPAŽINDINO SU D. SADŪNAITĖS KŪRYBA
"Gimtojo Krašto" 32 nr. supažindina skaitytojus su mūsų poete Danguole Sadūnaite, pateikdamas trumpą jos biografijos apybraižą ir eilėraščių ištraukas iš ciklo "Tetos ir Dėdės". Viskas perspausdinta iš lietuviškosios išeivijos spaudos.
STENGIASI APSAUGOTI LIETUVOS VERTYBES
Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija jau ketvirti metai renka lėšas iš kooperatinių profsąjunginių ir kitų organizacijų bei pavienių asmenų kultūros paminklams apsaugoti, restauruoti arba jų aplinkai sutvarkyti. Šiuo metu yra paskelbti keturi objektai: Vilniaus Kreivosios pilies kalno šlaitų sutvirtinimas, D. Poškos Baublio apdengimas (jau įvykdytas), buvusios Dimitravo politinių kalinių stovyklos sutvarkymas ir vertingų liaudies architektūros paminklų mokslinis inventorizavimas.
Džiugu, kad tautinio susipratimo sąjūdis ir patriotizmo ženklai okupuotos Lietuvos jaunesniosios kartos inteligentijoje pasireiškia regimais tėvynės meilės ženklais — kraštotyra, pagarba tautos kultūriniams paminklams, noras ir pastangos juos išsaugoti ateičiai.
GERAI, KAD DAR NORS MUZIEJUS
Buvusi šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje netrukus taps istorijos - etnografijos muziejaus skyriumi. Yra kaupiamos senos graviūros, brėžiniai, planai, statybinių medžiagų pavyzdžiai ir t. t. Jau pradėta ruošti pirmoji paroda, "pasakojanti apie didžius architektūros pasiekimus tarybų valdžios metais" (Tiesa, 158 nr.). Tai dar viena bažnyčia, neva norint apsaugoti XVII amžiaus statybos paminklą, paversta muziejumi. Gerai dar, kad ne kokiu sandėliu ar pramogų sale, kaip yra atsitikę su kitomis Lietuvos bažnyčiomis.
LINELIUS ROVIAU NE VIENA...
Taip romantiškai dainavo lietuvaitė, raudama linus, bet dabar viskas pasikeitę. Štai Šakių rajone linarūtės metu laukuose dirba 49 kombainai. Per 10 dienų jie nurovė 2000 ha linų. Ir kituose rajonuose, kituose kolūkiuose raunami linai be dainų ir be lietuvaitės rankų.
UŽTVENKIAMA ŠEŠUPĖ
Marijampolės (Kapsuko) rajone, ties Kvietiškiu, užtvenkta Šešupė. Prie užtvankos susidarys apie 90 ha Kapsuko marios. Vanduo bus panaudojamas aplinkinės pramonės reikalams, o vietovė — poilsiautojų malonumui.
PARODĖLĖ PEDAGOGO PRISIMINIMUI
Kauno Pedagoginiame muziejuje atidaryta parodėlė, minint šimtąsias metines nuo lietuvių švietėjo ir pedagogo Juozo Damijonaičio gimimo. Parodėlėje išstatyta jo laiškai, ypač kalbininkui J. Jablonskiui, nuotraukos, asmeniniai daiktai, vadovėliai, rankraščiai.
AUKSO MEDALIS LIETUVIUI SPORTININKUI
Lengvaatletas Kęstutis Čapka buvo apdovanotas aukso medaliu už šuolį į aukštį Europos žemyno čempionate, šešias dienas šią vasarą vykusiame Helsinkyje, Suomijoje. Čapka tapo Europos čempionu, peršokdamas 2 m. ir 2 cm. aukštį. Lietuvos spauda vertai džiaugiasi tokiu lietuvio sportininko laimėjimu, nes paskutinis aukščiausias apdovanojimas sidabro medaliu buvęs 1958 m. Jį laimėjo už ieties metimą Birutė Kalėdienė Stokholme įvykusiose varžybose. Tik visa bėda, kad ne savo tėvynės vardą išgarsino šie mūsų iškilieji sportininkai. Jų laimėjimus pasisavino Tarybų Sąjungos komanda, palikdama lietuviams sportininkams tik asmeninį džiaugsmą už pasiektus rezultatus.
NEGALI UŽGNIAUŽTI RELIGIJOS
Tur būt, pati skaudžiausia rakštis komunizmo akyje yra tvirtai įsišaknijęs tikėjimas lietuvių širdyse, kurio nepajėgia išrauti nei stiprus ateistinis auklėjimas, nei propaganda, nei persekiojimai. Tai galima matyti iš dejavimų spaudos puslapiuose, kad tarybinio žmogaus pasaulėžiūra vis dar persunkta "religiniais prietarais". Tai galėjome aiškiai matyti ir iš mūsų tautos didvyrio Simo Kudirkos viešo pareiškimo teisme: "Aš esu tvirtas katalikas!"
Dabar, artėjant mokslo metų pradžiai, vėl "Tiesoje" (perspausdintame iš "Pravdos" straipsnyje) duodama eilė nurodymų, kaip sėkmingiau kovoti su tikėjimu ir skleisti ateizmą. Šiai kovai norima sutelkti visa galima talka: spauda, rašytojo plunksna, menininko teptukas, o ypač ateistinio auklėjimo sustiprinimas mokyklose. Negalėdami palaužti tvirto tikėjimo suaugusiųjų lietuvių širdyse, komunistai mėgina išrauti jo daigus iš vaikų sielų. Nepavyko jiems to padaryti anksčiau, nepavyks nė ateityje.