Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

DAR VIS TURIME VILTIES...

    Praėjusį kartą rašėme, kad vis dėlto dar turime vilties, kad mūsų rašytojai ir laikraštininkai atkreips dėmesį į kai kurias nuolat jų kartojamas kalbos klaidas, apie kurias jau esame rašę šiame skyriuje. Ten pakartojome pačias pagrindines klaidas, stambiomis raidėmis išspausdinome kai kuriuos tikrai nevartotinus žodžius ir posakius.

    Šiame numeryje tęsiame tą pradėtą darbą.

    TAMPRUS. Šis žodis yra susijęs su veiksmažodžiu tempti. Jis reiškia atsparus, stangus, elastingas. Šis žodis netinka tokiuose sakiniuose: Tarp jų šeimos narių yra labai tamprūs (— glaudūs) ryšiai. Amerika ir Kanada labai tampriai (=. glaudžiai, artimai) bendradarbiauja.

    NEDATEKLIUS, NEDASAKYTI, NEDAEI-TI. Šie veiksmažodžiai yra nevartotini, nes jų priešdėlis da yra ne lietuviškas, o slaviškas. Nedateklius = nepriteklius; nedasakyti — nepasakyti iki galo, šį tą nutylėti; nedaeitineprieiti ir t. t.

    SEKANTIS. J. Jablonskis taisydavo posakius: sekantį kartą, sekančią dieną, sekančiais metais. Vietoje sekančio jis siūlė šiais atvejais vartoti ateinantį arba kitą. Daugumas kalbininkų dabar jau leidžia čia vartoti ir sekantį. Vis dėlto yra atvejų, kur joks kalbininkas neleis vartoti sekančio. Kartais gali pamatyti mūsų spaudoje tokių sakinių: Valdybos nariai pareigomis pasiskirstė sekančiai. Pas mus buvo atėję sekantys asmenys. Buvo paskirta sekančios sudėties komisija. Šie sakiniai yra nevartotini, juos galima taip pataisyti: Valdybos nariai taip pasiskirstė pareigomis. Pas mus buvo atėję šie asmenys. Buvo paskirta tokios sudėties komisija.

    SAVISTOVUS yra nevartotinas žodis, jo vieton reikia sakyti savarankiškas.

    PILNAI. Šis žodis dažnai neteisingai vartojamas vietoj visai, visiškai, pvz.: Juo galima pilnai (— visai, visiškai) pasitikėti. Jis jau yra pilnai (— visai, visiškai) subrendęs.

    RADIO ar RADIJAS? Kai šis žodis vartojamas savarankiškai, nesujungtas su kitu, tai sakoma radijas, pvz. aš klausau radijo, girdėjau per radiją, bet kai jis yra tik pirmasis sudurtinio žodžio dėmuo, tai sakoma radio, pvz. radioaktyvumas, radiofizika, radiochemija ir pan.

    ŽINOTI. Šis žodis kai kurių yra klaidingai vartojamas vietoj mokėti arba pažinti. Štai keli pavyzdžiai: Jisai žinojo (užmokėjo) penkias kalbas. Aš jį labai gerai žinau (— pažįstu). Mokinys nežinojo (— nemokėjo) pamokos. Minėtais atvejais jokiu būdu negalima vartoti žodžio žinoti, nes jis vartojamas tik tada, kai žinoma apie kokį nors įvykį, apie jo buvimą, pvz.: Aš žinau, kad jis moka penkias kalbas. Tu žinai, kad aš jį pažįstu. Mokytojas žinojo, kad mokinys nemokėjo pamokos.

    LAIDOTUVĖS. Šis žodis labai dažnai vartojamas, ypač radijo mirties pranešimuose, bet kaip keistai ir neteisingai jis kirčiuojamas! Vieni pranešėjai jį kirčiuoja antrame skiemenyje, kiti trečiame ir t. t., bet jis visuose linksniuose, be jokios išimties, kirčiuojamas pirmame skiemenyje (dešininis kirtis, tvirtapradė priegaidė). Tad išmokime pagaliau šį taip paprastai kirčiuojamą žodį teisingai tarti!

    TIKSLU. Kartais tenka išgirsti ar spaudoje skaityti tokius sakinius: Jis tai pasakė tikslu mane įžeisti. Jis keliauja tikslu geriau pažinti savo šalį. Tai yra labai gremėzdiški sakiniai. Čia to "tikslu" visai nereikia. Minėtuosius sakinius taip būtų galima pataisyti: Jis tai pasakė, norėdamas mane įžeisti (arba: kad mane įžeistų). Jis keliauja, norėdamas geriau pažinti savo šalį (arba: kad geriau pažintų savo šalį).

    APYSTOVOS. Tai yra pažodinis vertinys iš rusų kalbos. Vietoj jo mes turime grynai lietuvišką žodį aplinkybės.

    NUDUOTI. Tai vertinys iš lenkų kalbos (udač). Vietoj jo mes galime vartoti dėtis, apsimesti. Tad nuduoti neteisingai pavartotas tokiuose sakiniuose: Jis nuduoda to nežinąs. Vaikas nuduoda ligonį. Juos galima taip pataisyti: Jis dedasi (arba: apsimeta) to nežinąs. Vaikas apsimeta ligoniu.

    DIENOTVARKĖ. Šis žodis dažnai yra susirinkimuose vartojamas vietoj darbotvarkės. Dienotvarkė reikštų visos dienos tvarką, o kai kalbama tik apie kelių valandų susirinkimą, tai vartotinas žodis darbotvarkė.

    NETEISINGAS VIETININKO VARTOJIMAS. Labai esame įpratę vartoti vietininko linksnį ten, kur jis visai netinka. Štai keli dažnai spaudoje užtinkami pavyzdžiai: Solistė pasirodė scenoje visoje savo didybėje. Rašinys parašytas gražiame stiliuje. Ši knyga yra išėjusi anglų kalboje. Linkiu daug laimės naujuose metuose. Melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandoje. Vakaras praėjo liūdesio ženkle. Čia vietininkai yra panaudoti, nusižiūrėjus į svetimų kalbų sakinio konstrukcijas, daug lietuviškiau šie sakiniai skambėtų, taip juos parašius: Solistė pasirodė scenoje visa savo didybe. Rašinys parašytas gražiu stiliumi. Ši knyga yra išėjusi anglų kalba. Linkiu daug laimės naujaisiais metais. Melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Vakaras praėjo labai liūdnai.

ok AntiZ�>s� ��7�='font-size: 10.0pt'>     —    Ne, Birute.

 

 

     —    Tai tu manęs nemyli, — užsigavusi pasakiau.

     —    Ne, Birute, — kalbėjo jis, — negalėčiau mirti dėl tavęs, nes mano meilė tau yra nemirtinga!

     Mylėjomės taip, kaip Romeo ir Julija arba kaip Tristanas ir Izolda. Baigėsi metai, baigėme ir mokyklą. Po išleidimo iškilmių atsisveikinome ir pasižadėjome vienus kitą amžinai mylėti. Aš grįžau namo. Jis išvažiavo kažkur toli į vakarus studijuoti. Šiek tiek susirašinėjom. Pagaliau laiškai pradėjo retėti. Išgirdau, kad jis jau vaikščioja su kita mergaite. Kodėl tie berniukai tokie neištikimi? Kodėl Dievas juos tokius sutvėrė? O gal Dievas jų tokių netvėrė, gal jie patys tokie pasidarė, o gal mergaitės yra tokios, kad viena paveržia berniuką nuo kitos?

     Atsirado kitas vyriškis. Girdėjau, kad yra turtingas, turi gerą vietą, gerai uždirba. Nei jis buvo Romeo, nei aš Julija, bet, šiek tiek padraugavus, jis pasisiūlė vesti, ir aš sutikau. Motina mane ramino, sakydama, kad taip atsitinka labai dažnai — ne visuomet mergaitė išteka už savo pirmosios meilės. Mamytė man davė įvairių patarimų, ką aš turinti daryti, kad vyras mane mylėtų. Ji sakė, kad, jeigu vyras mane mylės, tai aš būsiu laiminga. Bet man buvo neaišku. kaip aš galiu įsakyti, kad vyras mane mylėtų, tai priklauso nuo jo. Aš nežinau, ar visi vyrai yra tokie, kaip manasis. Jis yra toks, kaip toje dainoje — kada noriu, myliu, kada noriu — ne. Moterystės pradžioje viskas buvo nauja. Aš tik gailėjaus, kad neklausiau mamytės ir neišmokau geriau virti. Vyras nupirko virimo knygą. Ak, ta virimo knyga! Manau, kad daugiau kiaušinių supyliau ant tos knygos, negu ant keptuvės. Pirkome baldus. Man patiko, kad vyras paliko pasirinkti baldų rūšį mano skoniui. Kambariai atrodė labai estetiškai, vyrui tai patiko. Mano vyras kolegijoje buvo didelis sporto mėgėjas. Tada man tai patiko, bet kai dabar, gimus pirmajam vaikui, jis laksto su savo draugais po sporto aikštes ir valandų valandas namie žiūri sporto programas televizijoje, numetęs nešvarius batus ir kojines ant švarių kilimų, tai man nepatinka. Taip pat labai godžiai žiūri į tas televizijos programas, kur yra daug gražių merginų. Kartais net išgirstu, kaip jis stebisi kai kuriomis jų kūno dalimis. Tada man atrodo, kad jis mane užmiršo, kad jis manęs neįvertina, kad jis žavisi tik kitomis.

     Prisipažįstu, kad ir aš esu padariusi klaidų. Kartą paskambino man vienas vyriškis. Tai buvo mano pirmojo mylimojo balsas. Jis, važiuodamas kažkur tarnybos reikalais, sustojęs čia ir labai norįs mane pamatyti. Pasiūlė susitikti viename restorane. Mane tas balsas ir seni jaunystės prisiminimai, kaip magnetas traukė. Nuėjau. Susitikome. Kaip buvo gražu! Jis puikus vyras, turtingas, vaišingas. Kalbėjome ir kalbėjome, atrodė, kad kalboms nė galo nėra. Jau buvo vėloka. Maloniai atsisveikinome, pasibučiavome ir net "una furtiva lacrima" nuriedėjo. Parėjau namo. Vyras šaltai paklausė, kur buvusi. Pasakiau, kad buvau parapijos salėje lošti bingo. Pamačiau, kad jis buvo nepatenkintas. Vėliau žmonių liežuviai pranešė, kad mane matė restorane. Mano vyras kariškis, bet geras katalikas, šeimoje net vyskupą dėdę turįs, labai įšėlo ir pasakė, kad jei nebūtų katalikas, tai pavartotų revolverį. Nuėjo pas vieną jėzuitą, pas kurį, dar gimnazistu būdamas, buvo atlikęs rekolekcijas. Jėzuitas paprašęs, kad ir aš ateičiau. Kunigas pasakė, kad aš labai kvailai pasielgusi. Aiškino, kad reikėjo tai pasakyti vyrui, pakviesti tą seną mokyklos draugą pas save, drauge pavakarieniauti ir pasikalbėti. Ir aš supratau, kad kvailai pasielgiau. Iš vyro galima visko gauti, tik reikia paprašyti. Aš labai norėjau turėti kailių paltą. Prašydavau ir prašydavau, kol pagaliau nupirko.

     Dar pastebėjau, kad vyrui patinka, jeigu gražiau pasirėdau. Jis tada į kitas mažiau žiūri. Man bedirbant įstaigoje, vienas vyras pradėjo mane labai vilioti. Pasklido ir kalbos, plepalai. Jis pradėjo kitiems girtis, kad jau mane suviliojęs. Įpykusi jį pavadinau niekšu ir pasakiau, kad savo purvinais batais nemindžiotų mano širdies. Aš esu ištekėjusi moteris ir noriu tokia pasilikti iki gyvos galvos".