Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIŲ ŽODŽIŲ RAŠYBA IR VARTOSENA
Vienas mūsų bendradarbis atsiuntė sąrašą įvairių žodžių, kurių rašyba ar vartosena daugeliui kelia abejonių. Nutarėme tą jo atsiųstą sąrašą dar praplėsti ir paaiškinti, pasinaudojant 1939 m. Lietuvoje išleistu "Kalbos patarėju”, kuris yra perspausdintas A. Salio raštų I tome (269-454 psl.), o taip pat ir 1976 m. Lietuvoje išleista knygele "Kalbos praktikos patarimai”.
Pirmiausia praretintais spaudmenimis duosime vadinamuosius antraštinius žodžius. Jeigu kuris iš jų klaidingas ar nevartotinas, tai po jo dėsime brūkšnį, o po brūkšnio pateiksime jo vartotiną atitikmenį. Jeigu kuris žodis yra vartotinas, bet bendrinei kalbai labiau teiktinas kitas, tai po to antraštinio žodžio rašysime kablelį, o po kablelio duosime tą teiktinesnį žodį. Jei kurie žodžiai bus tolygiai geri ir vartotini, tai tarp jų dėsime lygybės ženklą. Po svetimybių skliausteliuose pažymėsime, iš kurios kalbos jie yra kilę. Kai kuriuos žodžius ir jų vartoseną plačiau paaiškinsime, duodami vieną kitą pavyzdį.
Galbūt tokių žodžių aiškinimas tęsis per kelis numerius, todėl skaitytojams patariame šių įvadinių pastabų nenumesti, kad, reikalui esant, būtų galima pasižiūrėti ir pasitikrinti.
a b u o j a s. Šio žodžio reikšmė yra: piktas, nedoras, blogas, įkyrus. Tad jis nevartotinas vietoj žodžio abejingas. Abuojumas nėra abejingumas, bet piktumas, nedorumas ir t.t.
a č i ū (gud. aciu) = dėkui (gud. diakuj). Apie šiuos du sinonimus yra rašęs V. Urbutis savo straipsnyje "Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai” (Baltistica, V/1/, p. 49). Jisai sako, kad dėkui yra atkeliavęs iš gudų, bet ačiū gudai galėjo pasiskolinti iš lietuvių.
a e r o d r o m a s ir a e r o u o s t a s. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne duodamos šitokios šių žodžių prasmės: aerodromas — vieta lėktuvams pakilti ir nusileisti; aerouostas — aerodromas su visais įrenginiais ir specialiomis tarnybomis. Kai kurie siūlo šiuos žodžius sulietuvinti ir sakyti ora-uostis. Bet dabar dar toks žodis nėra plačiau vartojamas,
a p i b u d i n t i — apibūdinti, antrašas, adresas,
a p i k a k l ė , apykaklė,
a p i r a n k ė , apyrankė,
a p v e i z d a — apvaizda,
a t y d u s — atidus.
a t s p a u s d i n t i reikia skirti nuo išspausdinti. Atspausdiname jau išspausdintą dalyką, o išspausdiname tai, kas dar nespausdinta.
a t s t o v a u t i ką — atstovauti kam: jis atstovavo mūsų draugijai (ne draugiją!).
a u k š t a i gerbiamas — didžiai gerbiamas,
b e z d ž i o n ė — beždžionė,
b l ū d y t i (gud. bludyt’) — kliedėti, pamišusiam būti, kvailioti,
b r i t v o n a s (lenk. brytwana) — keptuvas.
b u j o t i (lenk. bujac) — augti, klestėti, vešėti.
b ū t e n y b ė — būtinybė,
c i b u k a s (gud. cybuk) — pypkiakotis.
c i b u l i s (šen. lenk. cybula) — svogūnas,
d a i l y d ė — dailidė,
d a i n o r ė l i s — dainynėlis,
e l g ė s y s — elgesys.
e s m ė j e, e s m i n i a i — iš esmės, esme: Pvz.: Šie du dalykai iš esmės, savo esme (ne esmėje ar esminiai!) skirtingi,
f a r š i r u o t i (lenk. farszyroivac, rus. farširovat’) — kimšti. Pvz.: kimšta žuvis, kimšti pomidorai,
f i z i n i a i (priev.) — fiziškai.
f r a n t a s (lenk., rus. frantu — dabita, puošeika, puošeiva.
g a i l e s y s = gailestis.
g a l i m a i — kaip galima, kiek galint, kiek galėdams. Pvz.: Padaryk kaip galima, kiek galint, kaip galėdamas (ne galimai!) greičiau.
g a l u t i n a s — galutinis. Bet priev. galutinai.
g a l v o s ū k i s = galvosūkis, garbanuoti — garbanoti,
g ą z d i n t i — gąsdinti,
g e g u ž i n ė — pasilinksminimas, gegužynė yra vieta, kur yra daug gegužių.
g e g u ž i s gegužė (mėnuo). Poezijoje galima sakyti ir gegužis.
g e l ž k e l i s, geležinkelis,
g e r b ū v i s (plg. lenk. dobrobyt, vok. Wohlsein) — gerovė,
g e r ė t i s — gėrėtis.
g r ę s i a, grąsinimas — gresia, grasinimas.
g r i a u ž t i, graužti,
g r i u v ė s i a i — griuvėsiai,
i d e j a — idėja,
į d o m a u t i s — domėtis,
į g a l i a v i m a s — įgaliojimas
į g a l i u o t i — įgalioti,
į k a i n u o t i — įkainoti,
i l g ė s y s — ilgesys.
į p a č, į p a t i n g a s — ypač, ypatingas,
y s č i u s — įsčios,
į s i m y l ė t i į k ą — įsimylėti ką.
i š k a l n o (lenk. z gory) iš anksto,
į ž u l u s — įžūlus.
j o m ar kas (lenk. jarmark, rus. jarmarka, vok. Jahrmarkt) — prekymetis,
j u d ė s y s — judesys,
j u m o r a s (rus. jumor) — humoras,
(b.d.)