Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

SKLANDYTUVAS “LIETUVA”

     Prienų bandomoje sportinės aviacijos įmonėje pagamintas sklandytuvas LAK-12 "Lietuva”. Antanas Rūkas sklandytuvu nuskrido 300 km. Skrido 125 km per valandą greičiu. A. Rūkas pasiekė toliausią skridimo rodiklį: trikampiniu skridimu ir laužyta trasa nuskrido 766 km.

     Liepos pradžioje Prienų padangėje pasirodė visai naujas ir skirtingas nuo kitų sklandytuvas "Nida”. Juo skraidyti teks tik lakūnams bandytojams S. Naujaliui ir V. Šliumbai, nes sklandytuvas atiduotas valstybinių bandymų skyriui. Jo sudarytojas buvo Jonas Bankauskas, kuris "Nidos” sklandytuvo skrydžio laukė penkerius metus. Su juo dirbo jauniausi Lietuvos sklandytuvų sudarytojai: V. Gerlickas, K. Leonavičius, J. Montvila ir J. Paplauskaitė.

     Sklandytuvo sukūrėjas buvo Balys Karvelis. Su juo kartu dirbo Jonas Bankauskas ir Janina Paplauskaitė.

KAUNO KAVINĖS

     Laisvės alėjoje šiandien yra keturios gatvės kavinės: prie "Tulpės” ir "Pasakos”, prie ketvirtosios saldumynų parduotuvės ir kavinė "Laumė”. Kavinės įsteigtos, atnaujinant Laisvės alėją, kuri dabar skirta tik pėstiesiems. Kai geras oras, kavinės gausiai lankomos. Gaila, kad veikiančios gatvės kavinės ne visai patogios. Padavėjos nešioja patiekalus pro tas pačias duris, pro kurias į kavinių patalpas įeina lankytojai. Kavinėse patiekalų pasirinkimas neįvairus: ledai, kava ir vaisių sultys.

LIETUVĖS DAUGIAVAIKĖS MOTINOS

     Šiais metais Lietuvoje ordinais ir medaliais apdovanotos 202 daugiavaikės motinos. "Motinos šlovės” pirmo laipsnio žymeniu apdovanota 10 motinų, pagimdžiusių ir išauginusių devynis vaikus. "Motinos šlovės” antro laipsnio žymeniu apdovanota 30 motinų, pagimdžiusių ir išauginusių aštuonis vaikus. "Motinystės medaliu” pirmo laipsnio apdovanotos 36 motinos ir "Motinystės medaliu” antro laipsnio apdovanotos 126 motinos.

LAISVĖS ALĖJOS KONCERTAI

     Praėjusią vasarą pirmą kartą buvo koncertuojama Kauno Laisvės alėjoje. Beveik kiekvieną vasaros sekmadienį koncertuodavo Kauno miesto "Ąžuolyno” pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas J. Kučiausko. Orkestrui pritardavo būgnininkių grupė, vadovaujama R. Jasevičienės. Tai buvo praėjusios vasaros naujiena Laisvės alėjoje.

LIETUVOS MIŠKUOSE NYKSTA BARAVYKAI

     "Tiesoje” skundžiamasi, kad Lietuvoje kasmet grybų dygsta vis mažiau. Vien tik rudeniniai baltikai dar pradžiugina grybautojus. Taurieji grybai, tikriniai baravykai, jau labai retai užtinkami. Rašoma, kad grybai Lietuvos miškuose mažėja dėl nemokšiško ir gobšaus grybavimo. Ieškant grybų išdrąskoma miško paklotė. Siūloma įvesti apsaugą. Medžioti ir žvejoti neleidžiama be draugijos nario kortelės. Grybautojai taip pat turėtų priklausyti Lietuvos gamtos apsaugos draugijai, ir grybauti galėtų tik turintys draugijos korteles. Miškus, kuriuose galima atkurti grybų augimo vietas, reikia paskelbti draustiniais, bent laikinai, kol juose bus atkurta nualinta grybiena.

MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ PARODA

     Gamtos apsaugos ir jos grožio puoselėjimu besirūpinančių draugijų pastangomis Pasvalyje ištisą mėnesį vyko paroda. Pasvaliečiai lig šiol neturėjo progos parodyti saviškiams laimėtų žymenų. Iš Pabaltijo parodų, olimpinės parodos Maskvoje ir pasaulinės parodos Bulgarijoje, pasvaliečiai turi parsivežę septynis aukso, šešiolika sidabro ir dvylika bronzos žymenų. Medžioklės žymenų parodoje išstatyta apie du šimtai daiktų. Elnių, briedžių ir stirnų ragai. Šernų iltys. Įvairių žvėrių ir paukščių iškamšos. Pastarosios įkurdintos tarsi natūralioje jų aplinkoje: miško, papievių ir balų kampeliuose. Paroda panaši į mažą zoologijos muziejų.

     Parodą ruošti padėjo Lietuvos sodininkystės draugijos Pasvalio skyriaus gėlininkai su vasaros gėlių žiedų puokštėmis. Įeinant į gėlių skyrių, ant durų užrašyti žodžiai: "Kas aš be medžio, be žolės, be paukščio?” Gėlių salėje didžiulės baltų ramunių ir jazminų puokštės, raudonos rožės ir nusvirusios liūtpėdės su gelsvais baltais žiedeliais.

TAURAGĖJE MIŠKININKŲ SUVAŽIAVIMAS

     Bandomajame miško pramonės ūkyje surengtas pirmasis Lietuvoje miškininkų ir jaunųjų žinovų apie miškus suvažiavimas. Jame dalyvavo beveik šimtas jaunuolių ir merginų iš Lietuvos miškų ūkio įmonių ir draugijų. Jie dalijosi darbo patirtimi ir sunkumais, kuriuos sutinka miškininkas, paskirtas į tarnybos vietą. Suvažiavime padarė pranešimą Lietuvos miško pramonės ir miškų ūkio ministras V. Lukaševičius. ("Laikas ir įvykiai”)

SKULPTORIAUS SUKAKTIS

     Skulptorius Bronius Pundzius atšventė 75 metų amžiaus sukaktį. Skulptūros mokytis jis pradėjo Kauno meno mokykloje 1933-38 m. Paryžiuje lankė aukštąją dekoratyvinės dailės mokyklą. Septyni B. Pundziaus darbai saugomi šios mokyklos muziejuje. Paryžiuje skulptorius apdovanotas pirmojo ir antrojo laipsnio žymenimis. Grįžęs į Lietuvą, dėsto meno mokyklose. Žymiausias B. Pundziaus darbas — S. Dariaus ir S. Girėno atvaizdai, kuriuos jis iškalė ant Puntuko akmens.

LITERATŪRINĖS VIETOS

     Garsus savo literatūrinėmis vietomis Vilkaviškio rajonas. Iš šio rajono kilę daug rašytojų. Žiūrų-Gudelių kaimas — V. Pietario tėviškė. Juodupėnuose gimė B. Pranskus-Žalionis. Rūdos kaimas — K. Kubilinsko gimtinė. Kiršai — Salomėjos Nėries tėviškė. Paežeriuose — Y. Kudirkos gimtoji sodyba. Čia pat ir A. Kriščiukaičio-Aišbės tėviškė. Rajone saugomas jų atminimas, prižiūrimos išlikusios sodybos. Įsteigti visuomeniniai muziejai. Pastatyti paminkliniai akmenys.

KĖDAINIŲ RAJONO KOLŪKIS — ARISTAVA

     Aristavos kolūkis laikomas vienu iš gražiausių respublikoje. Soduose skendi dešimtys namų. Juose yra visi patogumai. Nutiesta plačios asfaltuotos gatvės. Gyvenvietėje yra erdvus prekybos centras. Naujai pastatytas vaiky darželis, mokykla ir kiti kultūrai skirti pastatai.

VILNIUJE GAMINAMI ELEKTROS VARIKLIAI

     Šiomis dienomis nuo Vilniaus elektrotechnikos gamyklos "Elfos” bėgamųjų diržų nuimtas 50-milijonasis elektros variklis. Šie varikliai su įmonės ženklu parduodami 40-čiai pasaulio šalių. Jie panaudojami šaldytuvams, skalbimo mašinoms, muzikos aparatams.

NAUJAS MUZIEJUS

     Šiauliuose, pėsčiųjų bulvare, Vilniaus gatvėje atidarytas pirmasis respublikoje visuomeninis radijo ir televizijos muziejus. Jame daug senų ir naujų radijo ir televizijos aparatų bei įvairių įrengimų. Šiauliečiai dideli radijo ir televizijos mėgėjai. 1918 m. pirmasis Lietuvoje radiju pradėjo domėtis šiaulietis B. Tolutis. 1932 m. jis pirmasis gavo Lietuvoje radijo mėgėjo leidimą.

PAMINKLAI ANTANUI VIENUOLIUI

     A. Vienuolio vardu pavadinta Anykščių miesto 2-oji Vidurinė mokykla. Ant Šventosios upės kranto iškilmingai atidengtas paminklas A. Vienuoliui. Paminklo autoriai — Lietuvos valstybinės premijos laimėtojas skulptorius P. Aleksandravičius ir respublikos nusipelnęs architektas V. Gabriūnas. Rašytojo 100-ųjų gimimo metinių išvakarėse buvo atidarytos durys į naujai atremontuotą namą-muziejų su nauja, dar nematyta paroda.

KOMUNISTŲ MOKYKLA

     Kaune jau septyneri metai "Aušros” buities tarnybos įmonių ir draugijų susivienijime veikia jaunųjų komunistų mokykla. Jai vadovauja susivienijimo partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas A. Stuokus. Praėjusiais mokslo metais šią mokyklą lankė 39 klausytojai.

75 METŲ SUKAKTUVĖS KANKLIŲ ANSAMBLIUI

     Prienų rajone, Skriaudžiuose, prieš 75-erius metus įvyko pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblio koncertas. Tada ansambliui vadovavo Pranas Puskunigis. Šiandien ansambliui vadovauja Antanas Degutis, Prano Puskunigio mokinys.

ISPANIJOS MENININKAI LANKĖSI LIETUVOJE

     Ispanijos dienos Lietuvoje buvo spalio mėn. Vilniaus ir Kauno muziejuose buvo Ispanijos taikomosios dailės, tapybos ir turistinių plakatų parodos. Vilniaus koncertų salėse koncertavo Madrido tautinis ansamblis.

JUOZO GRUODŽIO GYVENIMAS IR KŪRYBA

     A. Ambrazas parašė ir išspausdino monografiją apie Juozą Gruodį. Ona Narbutienė savo straipsnyje "Ilgamečio darbo vaisiai” sako, kad tai stambiausia lietuvių muzikologijos monografija ir bene vienintelė, kurioje skiriama labai daug vietos muzikinės kalbos elementų bei jų visumos mokslinei analizei. Knyga turi 374 puslapius. Ši monografija šiandien labai svarbi, artėjant J. Gruodžio šimtosioms gimimo metinėms.

MOKSLO METŲ PRADŽIA

     Lietuvoje mokslo metus pradėjo per 12 tūkstančių moksleivių. Tebestatomos 23 naujos mokyklos, kurios bus baigtos, jau mokslo metams prasidėjus. Daugiausia mokyklų statoma Vilniuje, Kaune, Utenoje ir kituose miestuose.

METRAŠČIAI IR MONOGRAFIJOS

     Neseniai pasirodė knyga — Lietuvos teatro draugijos straipsnių rinkinys "Teatras”. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga. Ji skirta teatro renginių sunkumams išspręsti. Mokslui žengiant pirmyn, kasmet pasirodo ir naujų mokslo darbų rinkinių, metraščių bei almanachų. Šiandien Lietuvoje tokio pobūdžio knygų leidžiama apie septyniasdešimt pavadinimų. Daugumą jų ruošia aukštosios mokyklos. Kauno politechnikos institutas išleido "Fizinės elektronikos” pirmąją knygą. Ruošiama antroji knyga "Automatizuotas techninis projektavimas”. Mokslo pasaulyje gerai žinomos Lietuvos Mokslų akademijos Fizikinių techninių energetikos sunkumų instituto leidžiamos monografijos "Šiluminė fizika”.

APIE LIETUVĄ

     Vengrijos laikraštis "Naplo” išspausdino eilę straipsnių apie Lietuvą. Jų autorė žurnalistė Julija Balodi pasakoja apie Lietuvos sostinę Vilnių, Kauną, pajūrį. Straipsnių autorė supažindina skaitytojus su Lietuvos istorija ir šių dienų gyvenimu.

LIETUVOS GAMINIAI Į SUOMIJĄ

     Iš Lietuvos į Suomiją siunčiamos kai kurios statybinės medžiagos, įrankiai, audiniai, žaislai ir kiti įvairūs gaminiai. Iš Suomijos įsivežama medicinos įrankiai ir aparatai, įvairūs mechaniniai pjūklai ir plataus vartojimo prekės.

KUKURŪZAI LIETUVOJE

     Gerus kukurūzus moka užauginti Kapsuko rajono Bagotosios kolūkio žemdirbiai. Mechanizatoriai Antanas Kraujalis ir Justinas Vilkaitis pripažinti kukurūzų augintojais. Jie kasmet juos sėja ir augina. Šie metai buvo nelabai palankūs kukurūzų auginimui, bet jų sukaupta patirtis leido pasiekti neblogų vaisių. Susmulkintus kukurūzus maišant su šiaudais, pagaminamas geras silosas.

LIETUVOS GEOLOGŲ PASIEKIMAI

     Gerų rezultatų pasiekė Lietuvos geologai. Valdybos vienetas pilnai įvykdė geologines užduotis. Perduota užsakovams 101 artezinis gręžinys. Vienuolikoje Lietuvos miestų vykdomos gėlo požeminio vandens paieškos. Pramonei perduota vienuolika smėlio ir žvyro telkinių.

ĮVAIRIOS ŽINIOS

* Kretingos ir aplinkiniuose rajonuose kasmet pasodinama apie 700 ha miškų.

*    Gamtinės dujos pirmą kartą panaudotos Vilniuje 1956 m. rugpjūčio 21 d. Čiurlionio gatvėje Nr. 17. 1961 m. rugpjūčio 13 d. gamtinės dujos pasiekė Vingio parką. Šiandien gamtinės dujos 700 km ilgio požeminiais vamzdžiais aptarnauja ne tik Vilniaus miestą, bet ir apylinkes.

*    Vilniaus "Lėlės” teatras savo naująją darbo metų dalį pradėjo rugsėjo 5 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje. Teatro vyriausia vadovė — Laima Lankauskaitė. Lėlių teatro vyriausias dailininkas — V. Mozūras.

*    Lietuvoje šiemet neužderėjo grybai, o taip pat spanguolės ir bruknės. Užtat, kaip seniai nematyta, apkibo kekėmis šermukšniai. Žmonės puolė kuo greičiau ir kuo pilnesnius maišus prisikimšti uogų, nesvarbu kokiu būdu. Daug gražių šermukšnių medžių liko vien stagarai be šakų ir lapų. Atsirado tokių uogautojų, kurie su kirviu rankoje kirto pakely šermukšnių šakas. Nuo nukirstų šakų plėšė uogų kekes ir kimšo į plačiai atidarytą automobilio bagažinę. Jei atsigaus kada nors aplaužyti ir apkapoti medeliai, praeis daug metų, kol jie sužydės ir užaugins ugniaspalves uogas.

*    Kauno miesto centre ties Mickevičiaus ir Donelaičio gatvių sankryža pradėta statyti svetingumo rūmai. Jie bus devynių aukštų ir turės 330 kambarių kelionių mėgėjams.

•    Čilėje paskutinių ketverių metų laikotarpy klierikų skaičius didžiosiose seminarijose paaugo iš 127 iki 300, taigi daugiau negu dvigubai. Tikinčiuosius dabar aptarnauja daugiau negu du tūkstančiai kunigų. Vyrų vienuolių yra apie 900, o seselių 4800. Čilėje yra 11 milijonų gyventojų, iš kurių 10 mil. katalikai.

•    JAV-se 1981 metų pabaigoje kalėjimuose buvo 364.000    kriminalistų. Dar 1.423.800 buvo paleistų už užstatą ar policijos priežiūron. Iš 83 JAV gyventojų vienas buvo kalėjime ar policijos priežiūroje.

•    Popiežių bandęs nužudyti Mehmet Ali Agca buvo komunistinės Bulgarijos slaptosios policijos, veikiančios Maskvos KGB žiinoje, tarnyboje. Jis buvo gausiai finansuojamas. Kelionėms lėktuvais ir prabangiems viešbučiams jis buvo išleidęs apie 50.000    dol. Žinias apie tai “Reader’s Digest” žurnale paskelbė laikraštininke Claire Sterling.