PRANAS PUSDEŠRIS
(Kun. Albinui Spurgiui 50 m. kunigystės jubiliejaus proga)
Sukakties gaudime sušvinta veidai
Ir daugel žvakių— altoriuj ir ant puotos stalo,
Tarp jų šviesiausioji šiandien —
Tai kunigas, tai žvakė tamsioje sutanos žvakidėje,
Kurios šviesa naikina sielų sutemas,
Kurios liepsna sutirpdo širdis,
Ir Dievo žodis Jordano balandžiu
Įskrenda žmogaus sielon.
Kiekvieną, atėjusį iš nežinios į Žemę,
Tu pasitinki krikštyklos prieblandoj
Ir žvakės šviesoje parodai kelią
Į amžinas padangtes Danguje.
Savo burnose ir šiandien jaučiam druskos skoni,
Kaip perspėjimą, kad ta kelionė
Nebus saldi.
Tu mums įteiki Pirmos Komunijos žvakę
Pasišviest labirintų kelyje,
Tu, žvakėms mirgant, palaimini mūsų žemišką meilę,
Ir tavo rankų prakartėlėje žvakių šviesoje
Gimsta Kristus šventose Mišiose.
Kada mirty užgęsta saulė ir visos Žemės šviesos,
Tik tu mums uždegi vilties žvakes,
Ir palydint paskutinėje kelionėj,
Kai mūsų lupos užspaustos tylos antspaudu,
Mes tavo lūpomis meldžiamės
— Viešpatie, pasigailėk.
Kunige, tu esi tamsioje sutanos žvakidėje
Deganti žvakė,
Šviečianti ir šildanti Žemės žvarbiam kely,
Jos liepsnoje sudega ir tavo metai,
Bet Abelio aukos dūmais jie pasiekia Dangų,
Jie amžinos prasmės žvakėmis šviečia
Kiekvieno tikinčiojo širdy.
