Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIŲ ŽODŽIŲ RAŠYBA IR VARTOSENA
Tęsiame sąrašą kai kurių žodžių ir posakių, kurių rašyba ar vartosena kai kam kelia neaiškumų. Įžanginės pastabos buvo praėjusiame numeryje, bet manome, kad čia bus naudinga pakartoti, kokios tvarkos laikomės, apie tai rašydami.
Pirmiausia praretintais rašmenimis duodame vadinamuosius antraštinius žodžius. Jeigu kuris iš jų klaidingas ar nevartotinas, tai po jo dedame brūkšnį, o po brūkšnio pateikiame jo vartotiną atitikmenį. Jeigu kuris žodis yra vartotinas, bet bendrinei kalbai labiau teiktinas kitas, tai po to antraštinio žodžio rašome kablelį, o po kablelio duodame tą teiktinesnį žodį. Jei kurie žodžiai yra tolygiai geri ir vartotini, tai tarp jų dedame lygybės ženklą. Kai kur po svetimybių skliausteliuose pažymime, iš kurios kalbos jie yra kilę.
k a d a i s i a — kadaise,
k a i n a r a š t i s — kainoraštis,
k a i n u o t i — kainoti (nustatyti kainą).
K a i š i a d o r i a i — Kaišiadorys,
k a š t u o t i (vok.) — kainuoti, atsieiti (turėti vertę),
k e d ė — kėdė.
k e l e t ą — keletas,
k n a t a s (gud., lenk.) — dagtis, -ies.
k o n s t r u k t u o t i — konstruoti.
K ū b a — Kuba.
k ū b i n i s — kubinis,
k u d l o s , k u d l o t a s (gud., lenk.) — gaurai, gauruotas,
k u r i n y s, k u r y b a — kūrinys, kūryba,
l a b ą r y t ą (d i e n ą, v a k a r ą) = labas rytas, laba diena, labas vakaras,
l a p k r i t y s — lapkritis (vienuoliktas metų mėnuo),
l i ū d ė s y s — liūdesys,
l i ū d y t i, l i ū d y m a s, l i ū d i n i n k a s — liudyti, liudijimas, liudininkas,
l o š t i. Lošia kortomis, šachmatais; žaidžia futbolą, tenisą, krepšinį; vaidina dramą, komediją,
m a r ė s — marios,
m a r i n a v o t i — marinuoti,
m a s t y t i — mąstyti,
m a š t a b a s (rus., vok.) — mastas,
m ė l s v a s — melsvas,
m e t a s ir m e t a i. Metas reiškia "laikas”. Pvz.: Jau metas namo eiti. Metai yra dvylikos mėnesių laikotarpis. Tai yra daugiskaitinis daiktavardis, jis vartojamas tik su daugiskaitiniais skaitvardžiais. Pvz.: Tai įvyko prieš trejus (ne tris) metus.
m i n t i n a i — atmintinai,
m o d e r n i š k a s — modernus,
m o k ė t i skirtina nuo ž i n o t i. Pavyzdžiui, aš žinau, kad yra tokia japonų kalba, bet tai dar nereiškia, kad aš ją moku.
m o k i n t i, m o k i n t is — mokyti, mokytis. Juk sakome ne mokintojas, bet mokytojas.
m ū g ė — mugė.
m u z ė j u s — muziejus,
n a y v u s — naivus,
n a t u r a l ū s — natūralus,
n e i t r a l u s — neutralus,
n e r v u o t a s — nervingas,
n e r v u o t i s — nervintis,
n e s č i a — nėščia.
n e u ž i l g o (lenk., rus.) — netrukus, greitai, tuoj.
n i e k e n o — niekieno,
n u d u o t i (lenk.) — apsimesti, dėtis. Pvz.: Jis nuduoda kvailą (turi būti: apsimeta kvailu),
n u o t i k is — nuotykis,
n u s i m a n y t i kame — nusimanyti apie ką.
o b a l s i s (lenk.) — šūkis,
o r l a i v i s, l ė k t u v a s, a e r o p l a n a s. Štai ką apie šiuos žodžius rašo "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” (Vilnius, 1972): orlaivis — skraidomoji priemonė su dujų pripildytu balionu ir varikliais; dirižablis, lėktuvas — skraidymo mašina, turinti variklį ir nejudamus sparnus, aeroplanas — pasenęs žodis,
p a g e l b a, p a g e l b i n i n k a s — pagalba, pagalbininkas,
p a m i d o r a s — pomidoras,
p a r a p i j i e t i s, p a r a p i j i n i s, parapietis, parapinis,
p a s i l s ė t i, pailsėti,
p e i s a ž a s — peizažas,
p i j a n i n a s — pianinas,
p o p i e r i s — popierius,
p r i e t e l i s (gud.) — draugas, bičiulis,
p u s e s e r ė — pusseserė.
(b.d.)