(Dail. Magdalena Birutė Stankūnienė)
Vytautas Kasniūnas
Dailininkė Magdalena Birutė Stankūnienė yra plačių užmojų menininkė-kūrėja, ieškotoja naujų braižų, lietuviškų tautinės dvasios charakterių. Jos kūrybiniame pasaulyje pastovūs yra tik teptukas, dažai, drobė, popierius. Norėdama išsakyti savo meninį pasaulį, ji naudoja įvairius išraiškos būdus. Jeigu rašytojo stilius yra vidinės meninės jėgos prasiveržimas, tai ir jos, dailininkės, stilius yra ryškus visuose meno darbuose. Nežiūrint kokių išraiškos priemonių ji griebtųsi, tautinis charakteris pasireiškia gražiausiomis formomis. Tai matėme 1977 m. surengtoje Čiurlionio galerijos parodoje, kur buvo išstatyti jos kūriniai, vaizduoją moters darbus, tokia ji buvo ir 1982 metais "Galerijoje” surengtoje parodoje.
Lietuviškoje tematikoje ji ryški spalvingu, savu gimtosios žemės folkloru, nemariomis tradicijomis. Jos kūriniai, kurie buvo išstatyti "Galerijoje”, yra nuostabiai vaizdingi, lyg spalvų poema be žodžių. Jais dailininkė pasireiškia kaip poetė-menininkė, turtinga tautiškos dvasios reiškėją.
Ji neimituoja gamtos vaizdų, matytų tėviškėje, bet, juose radusi grožį, atskleidžia meniškai sukurtą aplinką. Tuose paveiksluose matome moterų atliekamų lauko darbų spalvingą grožį, neparašytų poezijos eilių spalvas. Rodos, atsiskleidžia tautosakos lobynas, girdi skambančias dainas drabužių plovėjų prie ežerėlio, karvių melžėjų laukuose, linų rovėjų ir plūkėjų.
Dailininkės Stankūnienės piešiniai yra tyli poezija su savo stipria talentinga individualybe. Ji yra meną studijavusi įvairiose mokyklose, pažinusi įvairių srovių meno mokytojus, bet pasiliko sava, lyg ilgesio šaukiama savo tėvynės atgarsių kūrėja. Tas mistinis ilgesys ryškus spalvose, tematikoje, savas kūrėjai, savas ir lietuviui žiūrovui. Tokią ją mato ir meno kritikai, ypač amerikiečiai.
Magdalena Stankūnienė meną studijavo Londone ir Čikagoje. Ji turėjo keturias individualines parodas, dalyvavo penkiose mišriose parodose, laimėjo nemaža premijų meno festivaliuose.