Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
NEPRIŽIŪRIMI KULTŪROS NAMAI
"Tiesoje” skaitome:: "Sakoma, kad kultūros namus ar klubą, biblioteką ar muziejų pirmiausia garsina ne langai ar stogai, o kasdieniai darbai. Tačiau ne paskutinis žodis tenka ir kultūros židinio patalpoms, aplinkai. Malonu dirbti, kai čia jauku, šilta, švaru, miela čia pabūti ir svečiui. Deja, iš Molėtų, Jonavos, Zarasų, Vilniaus ir dar kelių rajonų pasiekia žinios, kad ten yra kultūros namų, klubų, bibliotekų, muziejų, į kuriuos netraukia užeiti — jie nekūrenami, apleisti, o kai kur prie durų kabo tik spyna — pastatas uždarytas remontui, kuris nežinia kiek užsitęs. . . Tai nenormali padėtis. Kultūros — švietimo įstaigų veiklos dienotvarkėje šalia kitų neatidėliotinų klausimų turi būti ir šeimyninkiško jų materialinės technikinės bazės panaudojimo reikalai, kuriuos taip pat privalu sutvarkyti bendromis pastangomis”.
LIETUVIŲ KVARTETAS ŽAVI VOKIEČIUS
Lietuvos M. K. Čiurlionio valstybinis kvartetas lankėsi Rytų Vokietijoje ir per penkiolika dienų suruošė vienuolika koncertų. Vokiečiai labai gerai atsiliepė apie lietuvių kvartetą ir jame dalyvavusius dainininkus. Vokiečius savo balsu sužavėjo Vaclovas Daunoras, dramatiškumu pasižyminti dainininkė Stanislava Gižaitė ir virtuoziškai dainavusi Ramutė Tamuliauskaitė.
SENOVĖS LIEKANOS LIETUVOS EŽERUOSE
Pirmą kartą Lietuvoje susidomėta povandenine archeologija. 1959 m. Trakų muziejaus pastangomis buvo pasamdyti profesionalūs narai, kurie išžvalgė Galvės ežero pakrantes. Jie nieko įdomaus neužtiko, ir buvo labai nusivilta. 1976 m. vėl buvo atnaujinta žvalgyba po vandeniu. Buvo nardyta Trakų bei Vilkokšnio ežeruose. Jokių įdomių dalykų nesurasta. Praėjusių metų rudenį buvo nardyta Alytaus rajone, netoli Doškonių km. Čia buvo surinkta nemaža titnago dirbinių, pora strėlių antgalių, yla, gremžtukas ir daug kitų niekų. Dauguma radinių būdingi mezolitui, keletas — neolitui. Nustatyta, kad akmens amžiuje šiose vietose būta stovyklaviečių. Ekspedicijos surasti daiktai liudija, kad Lietuvos ežerai slepia daug įvairių pereinamųjų laikotarpių archeologinių liekanų.
SENŲ LAIKRODŽIŲ PARODA
Klaipėdoje paveikslų galerijoje įsikūrė senovinių laikrodžių paroda. Parodoje apie 280 laikrodžių, surinktų iš Lietuvos ir užsienio nuo 16 iki 20 amžiaus pradžios. Laikrodžiai daugiausia mechaniniai, bet nemaža ir saulės, elektrinių, spyruoklinių ir kitokių. Vienas iš įdomiausių, naudotas Lietuvoje 18 amžiuje, — ekvatorinis saulės laikrodis. Jis turi skalę platumui nustatyti, kuri įgalina sužinoti laiką bet kurioje geografinėje platumoje, Čia randamas puošnus sidabrinis laikrodis iš 16 a. Iš visų jo ženklų spėjama, kad jis buvo pagamintas Žygimanto Augusto dvarui. Įdomus yra 16 a. vokiškas laikrodis su astroliabija, turintis vieną valandinę rodyklę. Jo skalė suskirstyta į 24 valandas. Užčiuopiant greta valandas rodančių skaitmenų esančius rutuliukus, galima sužinoti laiką ir tamsoje.
Nemaža parodoje 17-19 a. kelionių laikrodžių. Jie būdavo įtaisomi karietose. Statomi ant grindų laikrodžiai Lietuvoje buvo gaminami gan retai. Parodoje jų yra tik keli. Juos gamino 17 a. ir 19 a. pabaigoje meistrai E. Frolando ir F. Falkenau. Ypatingai gausus rinkinys 19-20 a. kišeninių laikrodžių. Šie laikrodžiai rodo sekundes, minutes, valandas, dienas, mėnesius ir mėnulio atmainas. Labai retas yra Šveicarijoje dirbusio meistro T. Pereto pagamintas laikrodis, kuris gausiai papuoštas augaliniu ornamentu, atliktu vadinamąja Bulio technika — sidabro, žalvario įklijavimas vėžlio kaule. 19 a. pradžioje Prancūzijoje pagaminti laikrodžiai įdomūs nudailinimu ampyro stiliumi. Jie papuošti šalmais, skydais, ereliais. Figūriniai laikrodžiai papuošti grakščiomis mitologinėmis figūrėlėmis, kaspinais, gėlių girlandomis ir perliukų ornamentais.
19 a. pradžioje pradėjus masiškai gaminti laikrodžius, tarp Lietuvos žmonių paplito "Švarcvaldo” laikrodžiai su gegutėmis, gaminami iš Švarcvaldo miškų medienos. Šios rūšies laikrodžių daugiausia užtinkama vidurio ir vakarų Lietuvoje. Ypač šių laikrodžių daug parodoje.
PLEČIAMAS SUSISIEKIMAS AUTOBUSAIS
Lietuvoje numatyta gerokai išplėsti keliavimą autobusais. Pradėta nuo kurortinio miesto Druskininkų. Čia autobusų stotis per dieną gali priimti ir išleisti du šimtus autobusų. Stotis dengtais peronais turi laukiamąją salę. Iš vasarvietės prie Nemuno keleiviai autobusais be persėdimų gali nuvažiuoti į Minską, Rygą ir kitus miestus.
ČEKOSLOVAKŲ ŽURNALAS APIE LIETUVĄ
Čekoslovakijos žurnalas "Svet socializmu” vieną numerį skiria Nemuno kraštui. Numeryje spausdinami spalvotomis nuotraukomis iliustruoti straipsniai apie Kauno audinių pramonę, medalių kūrėją E. Varną, "Ąžuoliukų” chorą, čekoslovakiškus troleibusus "Škoda”, kurie rieda Vilniaus gatvėmis. Išspausdinta A. Spindžio novelė "Sargas ir filosofas”, E. Mieželaičio eilėraščių ciklas "Iš čekiško dienoraščio”. Žurnalo viršelį puošia nuotaikinga Kauno senamiesčio fotografija ir M. K. Čiurlionio paveikslo spalvota reprodukcija "Vasara”.
PAPRASTŲ ŽMONIŲ MENAS
Pirmą kartą Kaune surengtos dailės dienos. Jose buvo rodomas paprastų žmonių menas. Liaudies meno draugijos parodų salone "Saulutė” įvyko miesto ir rajono gintaro meistrų darbų paroda ir konkursas. Pirmoji vieta atiteko E. Kasiuliui už papuošalus. Penkiolikai dalyvių įteikti kelialapiai kūrybinei išvykai į Latviją. Istorijos muziejuje atidaryta žinomo paprastų žmonių meistro K. Toleikio gintaro dirbinių paroda. Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus parodų menėje su tapybos darbais pasirodė paprastų žmonių meistrė A. Velikienė.
LIETUVIAI — PRAMOGINIŲ ŠOKIŲ LAIMĖTOJAI
Kaune dvi dienas truko įprastinis pramoginių šokių konkursas "KPI taurė 81”. Jame dalyvavo šokėjai iš Leningrado. Kijevo, Minsko, Pabaltijo respublikų aukštųjų mokyklų. Konkursą laimėjo Vilniaus studentai. jie iškovojo pirmąją vietą ir KPI taurę. Poriniuose šokiuose: klasikinius ir tarybinius gražiausiai atliko vilniečiai Vytautas Duknauskas ir Audronė Mikolajūnaitė. Trečiąją kauniečiai — Žilvinas Modzeliauskas ir įneša Oksaitė. Jie geriausiai atliko Lotynų Amerikos šokius.
DAUG SNIEGO BUVO IR LIETUVOJE
Per lapkritį ir gruodį Lietuvoje gausiai pasnigo. Kai kur sniego danga pasiekė pusę metro. Miško žvėrims ir laukiniams paukščiams sunku susirasti maisto. Neužšalusiuose vandens telkiniuose pradėjo burtis antys. Pušų jaunuolynuose — briedžiai. Prie sodybų — kurapkos. Miškuose ir prie bulvienojų — šernai. Tenka apgailestauti, kad žmonės, pasinaudodami proga, stato gyvuliams kilpas ir medžioja nuvargusius nuo šalčio žvėrelius. Rajonuose suaktyvėjo gamtos apsaugos draugijų veikla, mokyklinių girininkijų darbas. Dabar Lietuvoje veikia 185 mokyklinės girininkijos, kuriose miškininkams talkininkauja beveik aštuoni tūkstančiai moksleivių. Gamtos mylėtojai įrengia paukščiams lesyklas, pamiškėse kurapkoms slėptuves. Veža į mišką pašarą zuikiams, stirnoms, šernams. Iškabina ant medžių dar vasarą paruoštas lapuočių šluoteles. Miškininkams ir medžiotojams leista nukirsti pavienes menkavertes drebules, kurias labai mėgsta zuikiai, stirnos, elniai ir briedžiai.
DRAMOS KOLEKTYVAI PANEVĖŽYJE
Per tris dienas panevėžiečiai miesto kultūros namų scenoje išvydo devynių dramos kolektyvų vaidinimus. Čia vaidino Vilniaus. Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio darbo kolektyvų meninės saviveiklos mėgėjai. Geriausiu pripažintas Vilniaus radijo dalių gamyklos dramos kolektyvo pastatymas — A. Čechovo "Jubiliejus”, vadovė I. Janulevičienė.
* Pirmą kartą Panevėžyje buvo surengta chorų šventė. Joje dalyvavo dvidešimt šeši respublikos chorai. Panevėžiečiams atstovavo devyni chorai. Šventės proga taip pat buvo surengta dešimt koncertų jaunimui miesto mokyklose ir parodų rūmuose.
* Lietuvos respublikoje spaudą pagerino ofseto spausdinimo mašinos. Jų respublikoje jau yra keturiolika. Ofseto būdu spausdinama "Kauno tiesa”, Alytaus miesto bei rajono laikraštis "Komunistinis rytojus” ir kiti laikraščiai. Didžiausias ofseto spausdinimo centras yra Šiauliuose "Titnago” spaustuvėje.
* Kauno "Raudonojo Spalio” gamykloje pradėta naudoti Antano Sniečkaus politechnikos instituto mokslininkų sukurtas padams klijuoti būdas. "Tiesa” džiaugiasi, kad pasiektas labai didelis patobulinimas batų gamyboje. Ateinančiais metais bus pagaminti beveik visiems respublikos gyventojams batai.
* Kauno senamiesčio atnaujinimo vienetas 1981 m. baigė savo darbą. Kauno senamiestyje įvyko įkurtuvės. Pradžiai įsikūrė "Gintaro” vaikų ir paauglių klubas, Mokslinės technikinės ekonominės informacijos ir technikinės ekonomijos analizės įstaiga. Vėliau persikels daugiau įvairiausių institutų ir įstaigų.
* Alytuje statomi namai žemdirbiams. Per keletą valandų ant Nemuno kranto iškilo pirmas viešbutis darbininkams. Ateityje numatoma daug vienbučių darbo žmonėms. Pirmą projektą paruošė Kolūkių statybos projektavimo institutas.
* Vilniuje lankėsi Italijos miestelio Pavijos ekskursija, vadovaujama miestelio mero pavaduotojo. Svečiai domėjosi Vilniaus kultūriniu gyvenimu. Juo buvo labai nustebinti. Sugrįžę žadėjo įgyvendinti kai kurias idėjas.
* Nuo 1977 m. Kaune įrengta dvylika tūkstančių naujų telefonų. Šiandien jų yra apie penkiolika tūkstančių. 1983 m. numatoma, kad Kauno telefonų numeriai bus žymimi jau šešiaženkliu skaičiumi.
* Skuodietis žurnalistas J. Vyšniauskas daug metų rinko medžiagą apie žemaičių liaudies dailę ir buitį. Savo tėviškės klėtyje buvo įrengęs mažą muziejų. Šis muziejus susidėjo iš šimto dvidešimt įvairių medžio drožinių. Šiomis dienomis savo muziejų padovanojo Kretingos kraštotyros muziejui.
* Praėjusio šimtmečio dainos suskambo Luokės tarybinio ūkio meno saviveiklos ansamblio naujoje programoje. Naujam gyvenimui jas prikėlė Luokės vidurinės mokyklos mokytoja Joana Misiūnienė. Saviveikliniame kolektyve šoka ir dainuoja ūkio veteranai — septynias dešimtis perkopusios Zofija Daunienė, Bronė Kaulavičienė, Zofija Kondratienė, laiškanešys Tomas Laurinavičius ir daug kitų jau vyresnio amžiaus saviveiklininkų. Viena ansamblio programa išleista atskira plokštele.
* Portretiste Danutė Danytė-Varnauskienė, Kauno muzikinio teatro fojė išstatė dailininko K. Šimonio, rašytojos I. Simonaitytės, profesoriaus Mažylio ir kitų žinomų kultūros bei mokslo veikėjų portretus.