CHIARA LUBICH
"Kad visi atrastų savo buveinę Tavyje, Viešpatie” (Ps 84). Ne visi pastebime platų religinį vystymąsi, kurs charakterizuoja mūsų laikus ir į kurį yra įsijungusios beveik visos krikščionių Bažnyčios. Kristaus išpažinėjams nusibodo susiskaldymas, kurs vyko per daugelį amžių. Dabar visi pradeda krypti į susivienijimą. Neabejotinai Šv. Dvasia skatina šį troškimą ir veržimąsi susivienyti. Ji nuolatos veikia, įkvėpdama įvairius veikimo būdus, kuriais krikščionys turėtų naudotis.
Ji kviečia mus melstis, prašyti Dievą vienybės: "Kad visi atrastų savo buveinę Tavyje, Viešpatie”, Šitie žodžiai yra įkvėpti 84 psalmės, kuri išreiškia didelį izraelitų troškimą, grįžus iš tremties, kopti į šventovę, kur jų skaudūs bandymai pasikeistų į palaimą ir išsklaidyta tauta surastų vienybę viename Dieve.
Izraelitų bėgimai ir trėmimai nėra vien tik tos tautos istoriniai įvykiai, kaip jau daugelis žino. Jie taip pat vaizduoja ir tą realybę, kuria Bažnyčia gyvena šiame pasaulyje. Iš tikrųjų krikščionys taip pat yra keleiviai. Jie keliauja ne per dykumą į naują žemę ir į medžiaginę šventovę, bet į savo tikrąją tėvynę — dangų. Tas kelias, kuris krikščionis veda į šitą tikslą, yra pats Jėzus. Kai apaštalas Tomas paklausė: "Viešpatie, mes nežinome, kur eini, tai kaip galime žinoti kelią?” Jėzus atsakė: "Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas”.
Jeigu Jėzus yra kelias mus vedęs į tikrąją tėvynę, tai mes privalome Jame ir gyventi. Tai yra galima, nes tikėjimu ir krikštu mes Jame jau ir esame. Kadangi mes, visi krikščionys, jau esame Jame, tai visi esame artimi — mes tampame broliais ir seserimis. Užtat mums būtina daryti viską, kas tik į-manoma, kad tie ryšiai, kurie mus jungia, nenutrūktų. Mes turime eiti dar toliau, stengdamiesi taikintis, lengvindami įtampas, šalindami susiskaldymus, kur praeity buvo padarytos klaidos ar įvykę nesusipratimai. Mūsų krikščioniškasis gyvenimas turi būti persunktas abipusės pagarbos ir meilės.
Jėzuje, kuris yra mūsų kelias, mes galime "eiti”, jei sekame šeimos tarpusavio ryšių pavyzdžiu, kurs palaiko vienybę. Meilė, broliškumas, susiklausymas ir vienybė, kurie charakterizuoja šeimos gyvenimą, gali padėti mums suprasti, kokie santykiai turi būti tarp Bažnyčios narių.
Šitas troškimas pilnai išsipildys tik kitame gyvenime. Ten Dievas, nepasitenkinęs turėti vien tik buveinę savo žmonėms, įsives juos į savo paties "palapinę”, t.y. į visišką intymumą su Tėvu. Dievas bus visur, ir mes galėsime Jį regėti veidas į veidą. Tačiau ir dabar mes galime patirti šią tikrovę, nors lyg ir pridengtu šydu. Jėzus yra žadėjęs, kad Jis bus ten, kur du ar trys krikščionys yra vienybėje Jo vardu. Jis iš tikrųjų yra tas Emanuelis, t.y. Dievas su mumis.
Mes galime atrasti savo buveinę Viešpatyje, jei mylėsime vienas kitą ir tokiu būdu suteiksime džiaugsmo Jėzui, kurs matys, jog mes Jį atpažįstame savo tarpe. Jei taip darysime, veikiai mūsų mažytė meilės bendruomenė taps gyvenimo šaltiniu, kurs patrauks daugelį, nes Jėzus sakė, kad, jeigu būsime viena, pasaulis įtikės.
Iš italų kalbos išvertė kun. Antanas Sabas
• Niujorke mirė anglų katalikų rašytojas Frank Sheed, 84 m. amžiaus, kuris su savo žmona Maisie Ward Anglijoje buvo įsteigęs katalikų leidyklą Sheed and Ward.
• Amerikos lietuvių katalikų federacija sudarė branduolį komiteto, kuris rūpinsis paminėti 500 m. sukaktį nuo šv. Kazimiero mirties. Sukaktis bus švenčiama 1984 m. Komiteto pirmininkas — rašytojas Vytautas Volertas.
• Didžioji Britanija ir Vatikanas, po 450 metų pertraukos, vėl užmezgė diplomatinius santykius, kurie buvo nutraukti Henriko VIII. D. Britanijos ambasadoriumi Vatikane dabar paskirtas M. E. Heath, o Vatikano nuncijumi Londone — Msgr. Br. Heim.