Audrius Polikaitis,
Kristijono Donelaičio aukštesniosios lit. mokyklos VIII kl. mokinys
Baigdami lituanistinę mokyklą, VIII-sios klasės mokiniai džiaugiasi ir nekantriai laukia "šeštadieninės laisvės”. Tačiau mokytojai, išleisdami kiekvieną abiturientų laidą, rūpinasi, kad jų buvę auklėtiniai toliau pasiliktų lietuviškoje visuomenėje ir būtų Lietuvai naudingi. Jie bijo, kad, baigę lituanistinę mokyklą, jaunuoliai nežūtų toje didelėje "amerikietiškoje jūroje”.
Toli nuo Lietuvos lietuviška mokykla atlieka didelį ir sunkų darbą. Ji saugoja jaunimą nuo nutautimo. Užaugę ir subrendę lietuviškoje mokykloje, didelė dalis baigusiųjų ir toliau lieka geri, susipratę lietuviai. Jie didžiuojasi savo kultūra, brangina savo papročius, skaito lietuvišką spaudą ir dalyvauja lietuviškose organizacijose.
Tačiau nėra paslaptis, kad dalis mokinių kažkur dingsta. Apie juos niekas nieko negirdi, nežino. Aš daug galvojau, kaip būtų galima tuos mokinius paveikti, kad lietuviški reikalai jiems visada būtų brangūs. Ar tai mokyklos, ar tėvų pareiga? Ką mes patys turime daryti, kad pasiliktume lietuviais ir būtume naudingi savo tėvų žemei?
Baigę lituanistinę mokyklą, stenkimės toliau tęsti lituanistines studijas. Lankydami Pedagoginį lituanistikos institutą, gausime daugiau žinių ir neatitrūksime nuo lietuviško kamieno. Nors jau daug išmokome, visi jaučiame, kad vos vos susipažinome su gramatika, istorija, literatūra ir t.t. Jeigu visi aštuntokai (jų šiais metais yra 23) kitais metais įstotų į Institutą, vėl mums būtų smagu susitikti šeštadieniais ir toliau bendrauti su mielais lietuviais draugais.
Didžiuokimės savo kalba ir ją naudokime šeimose bei su draugais. Branginkime lietuviškas tradicijas. Ir toliau šeimose švęskime Kūčias, Kalėdas, Velykas ir kitas šventes su lietuviškais papročiais.
Stenkimės turėti kuo daugiau lietuvių draugų, nes jų galvosena yra panašesnė į mūsų pačių. Draugų atrasime, jei dainuosime choruose ir meno ansambliuose, šoksime tautinių šokių grupėse, kurių yra didelis pasirinkimas. Visi tie vienetai puoselėja lietuvišką meną ir kultūrą.
Dalyvaukime lietuviškose organizacijose. Skautams ir ateitininkams visada trūksta energingų žmonių, kurie vadovautų. Reikia pravesti sueigas, rengti išvykas, muges, ruošti stovyklas ir joms vadovauti. Būkime aktyvūs Lietuvių Bendruomenės nariai. LB jungia visus pasaulio lietuvius.
Reiškimės politinėse grupėse. Supažindinkim valdžios pareigūnus su pavergtos Lietuvos problemomis. Dalyvaukime demonstracijose už žmonių laisvę. Rašykime laiškus laikraščių ir žurnalų redaktoriams apie komunizmo žiaurumą. Kiekviena proga visiems priminkime, kad Lietuva vėl turi būti nepriklausoma valstybė.
Remkime savo lietuvišką spaudą. Prenumeruokime lietuvišką laikraštį, žurnalus. Pirkime ir skaitykime lietuviškas knygas. Nors gyvename svetimame krašte, turime lietuviškos spaudos laisvę. Įvertinkime ją ir branginkime lietuvišką spausdintą žodį.
Su lituanistinės mokyklos vadovybės pritarimu, suorganizuokime mokyklą baigusiųjų-alumnų klubą. Tokio vieneto nariai palaikys ryšius su mokykla, mokytojais ir draugais. Kartą per metus suruoškime "Sugrįžtam į mokyklą” šeštadienio rytą. Tokiu būdu lituanistinė mokykla turės daug draugų. Vėliau, baigę studijas, galėsime mokyklą ir finansiškai paremti.
Nežinia, ar šie patarimai bus mums naudingi. Tačiau lituanistinė mokykla savo darbą su mumis baigia. Ji didžiuojasi mumis, kad sunkiai dirbome ir ištesėjome. Davusi mums tvirtą lietuvybės pagrindą, ji tikisi, kad mes jos neapvilsime. Ji tikisi, kad, baigę lituanistinę mokyklą, mes ir toliau pasiliksime lietuviškoje visuomenėje ir būsime naudingi Lietuvai, mūsų tėvų brangiai žemei.