(“Eglutės” dešimtmečio proga)
“Tėvų sodybos žiburėlis
Te amžių amžiais neužges”
(Bernardas Brazdžionis)
ŪSŲ spaudoje skaitome daug straipsnių apie svarbiausiąją tremties pareigą — lietuvybės išlaikymą... Šalia kitų gražių minčių šiuo klausimu, būtų naudinga prisiminti lietuvių tautos ideologo Vlado Putvinskio - Putvio žodžius, rašytus dar 1928 m. nepriklausomoje Lietuvoje: "Parodykit man savo tautos vaikus ir aš pasakysiu jums, kokia jūsų tautos ateitis.... Koks bus Lietuvos vaikas, tokia bus mūsų tautos busimoji laimė.... Piliečiai! Lietuviai! Jūs dirbat, plušat, jūs kuriat Lietuvos ateitį! Nepamirškit, kad visas jūsų darbas tiek tik vertas, kiek juo sugebės pasinaudoti, kiek jį sugebės tęsti, plėsti, aukštyn kelti sveikas, galingas mūsų tautos vaikas. Lietuvos vaikas musų ateities princas, karalaitis! Bet ar jis turi sau tinkamą sostą?"
Pasižiūrėjus į tremties gyvenimą, atsakymas į šį paskutinį klausimą yra labai liūdnas. Mūsų tautos ateities laidas — mūsų vaikas jau nuo pat mažens yra apsuptas svetimos aplinkos nuodais. Dar nė gerai vaikščioti nemokėdamas, jis dažnai valandų valandas išlaikomas prie televizijos; jo pirmosios knygos nekartą būna rašytos svetima kalba, jo skaitomi laikraštėliai taip pat nelietuviški.
Tiesa, ne apie visus vaikus galima tai pasakyti. Ačiū Dievui, turime šeimų, kurios savo mažuosius labai rūpestingai lietuviškai auklėja, deda visas pastangas sukurti jiems lietuvišką aplinką, duoda jiems į rankas kaip galima daugiau lietuviškų spaudinių. Tačiau kiek yra šeimų, kurios nieko konkretaus nedaro, kad jų sūneliai ir dukrytės savo širdyse išsaugotų tolimą tėvų sodybos žiburėlį! Pasižiūrėkime į tremties statistikas, ir iš jų išrinkime vieną ypatingai liūdną faktą.
Štai, turime "EGLUTĘ", vienintelį lietuvišką vaikų laikraštėlį laisvame pasaulyje. Šiuo metu "EGLUTĖ" teturi 900 skaitytojų ir, nepaisant didelių jos Redakcijos ir Administracijos pastangų, be didesnės visuomenės paramos sunku bus išsilaikyti.
Būtų galima rasti daug gerų pateisinimų, jei turėtumėm daug vaikų laikraštėlių. Bet teturime tik v i e n ą . Ir tam vieninteliui laikraščiui neįstengiame parodyti dėmesio, jo neužsakome savo mažiesiems... Neapgaudinėkime savęs iliuzijomis: mūsų vaikai lietuvybės neišlaikys, jei pasitenkinsime tik kalbomis ir aimanavimu, jei konkrečiai nesukursime jiems lietuviškos aplinkos ir nuotaikos.
Lietuviškajai nuotaikai sukurti neužtenka vien šeimos. Šiam tikslui reikia naudoti visus ginklus. O vienas pačių galingiausių ginklų yra spauda. Be lietuviškos spaudos, be "Aušros", "Varpo", "Tėvynės Sargo", ir be knygnešių — jos platintojų nebūtumėm susilaukę tautinio atgimimo ir Lietuvos laisvės. Be savo spaudos ir šiandien neišlaikysime lietuviškumo ugnelės, neperduosime jos jaunajai kartai, nemirsime ramūs, matydami, kad jaunieji sugeba tęsti mūsų darbą TĖVYNEI LIETUVAI.
Neduodami savo sūneliui ar dukrytei į rankas lietuviško vaikų laikraščio ir lietuviškos knygos, mes jau iš anksto savo mažą įpėdinį paliekame beginklį svetimos įtakos akivaizdoje. Todėl paremkime vienintelį mūsų dar turimą lietuvišką vaikų laikraštėlį — "EGLUTĘ" savo prenumeratomis ir aukomis. Tuo išlaikysime didelį ginklą mūsų kasdieninėje kovoje už jaunosios kartos lietuviškumą.
EGLUTĖS adresas:
EGLUTĖ IMMACULATE CONCEPTION CONVENT R. F. D. 2, Putnam, Connecticut
Visos šio numerio nuotraukos (išskiriant pirmąja) yra Alg. Kezio, S. J.