Juozas Vaišnys, S. J.
SLEEPING BEAUTY
Kai kam gali atrodyti, kad nėra proporcijos tarp šio net pilnai pusantros valandos nesitęsiančio filmo ir septynerių metų darbo bei šešių milijonų išleistų dolerių. Bet Walt Disney, imdamasis tokio ilgo darbo ir leisdamas milijoną po milijono, žinojo, kad tas darbas jam bus atlygintas ir išleisti milijonai griš su kaupų. Kas gi čia ypatingo — tai tik Brolių Grimų pasaka apie miegančią karalaitę, atvaizduota judančiais piešiniais ir parodyta dideliame Cinemascope ekrane. Bet šio filmo pasirodymas yra sveikintinas. Tai yra tikrai graži dovana Amerikos ir kitų šalių vaikams, kurie dažnai yra verčiami tenkintis tik kaubojiškais televizijos filmais. Šios pasakos turinys yra labai paprastas, bet vaikui gal įstrigs į jauną širdukę mintis, kad vis dėlto pasaulyje laimi gėris, jeigu tik žmogus to nori.
Nuostabiai didingi yra šios paprastos pasakos filme parodyti vaizdai, bet įspūdinga yra ir muzika, parašyta pagal Čaikovskio “Miegančios Karalaitės baletą”.
Prie šio filmo yra rodomas įdomus priedas — “The Grand Canyon”. Pro žiūrovo akis vienas po kito pralekia majestotiški gražiausio Amerikos slėnio vaizdai, be jokių žodžių, be jokių aiškinimų, palydėti tik nuotaikingos ir originalios muzikos. Šie du filmai apie miegančią karalaitę ir apie mieganti karalių — didingą Grand Canyon slėnį — sudaro harmoningą vienetą ir seka mums nuostabią pasaką — pasaką žmogaus ir gamtos.
THE BLACK ORCHID
Tai yra gana įdomi ir simpatinga dviejų jaunų našlių istorija. Tarp jųdviejų buvo kažkoks panašumas, kuris gal taip juodu vienas prie kito ir traukė. Našlio (Anthony Quinn) žmona, pagimdžiusi dukterį, prarado protą ir jo neatgavo iki mirties. Našlės (Sophia Loren) vyras buvo valkata ir tapo nužudytas savo sėbro. Ji labai liūdėjo ir krimtosi dėl vyro tragiškos mirties, nes manė, jog ji pati savo charakteriu pastūmė vyrą nueiti tais keliais. Jis turėjo jau besirengiančią tekėti dukterį (Ina Balin), o ji — dar nedidelį sūnų (Jimmie Baird), mažą nusikaltėlį, kuris buvo išsiųstas i tokiems berniukams skirtą ūkį, nes buvo sugautas, kai vogė centus iš gatvėse esančių automobiliams pastatyti automatų.
Abudu vaikai, išgirdę apie planuojamas tėvų vedybas, nebuvo patenkinti. Ypač našlio duktė taip jaudinosi, kad protesto ženklan užsirakino savo kambaryje Ir Išeidavo tik tada, kai reikėdavo valgyti. “Argi tu imsi tą moterį, valkatos žmoną?” — buvo jos priekaištingi žodžiai. Bet pagaliau, kaip paprastai būna filmuose, viskas taip susidėstė, kad jie visi susitaikė, ir tą liūdinčią našlę —- juodąją orchidėją pamilo net ir našlio užsispyrusi duktė.
Vaidyba labai gera ir natūrali. Filmas patariamas visiems.
AUNTIE MAME
Čikagos priemiestyje Evanstone gimęs ir augęs Patrick Dennis, grįžęs iš antrojo pasaulinio karo, pradėjo rašyti knygas. Labiausiai jo vardą po Ameriką ir po pasaulį išgarsino knyga, vardu “Auntie Mame”, kurios 1955 m. buvo išparduota apie pustrečio milijono egzempliorių. Knygoje atsiminimų forma buvo autoriaus fantazijos sukurta ekscentriška ir labai turtinga teta, kuri jį išauginusi nuo dešimt iki dvidešimt metų.
Pagal šią knygą tuoj buvo parašyta komedija ir pradėta vaidinti Broadway teatruose. Iš viso buvę virš šešių šimtų vaidinimų įvairiuose Amerikos miestuose, o taip pat ir užsienyje. Po tokio didelio pasisekimo scenoje, ir filmų pramonininkai nesnaudė — pritaikė šią komediją ekranui ir dabar rodo perpildytose kino salėse.
Teatro scenose tetos Mame vaidmenyje žiūrovams teko matyti Įvairias artistes, bet daugiausia ovacijų yra susilaukusi Rosalind Russell, kuriai teko šis vaidmuo ir filme. Ši nepaprastų vaidybinių gabumų moteris, judri ir gyva kaip gyvasis sidabras, yra viso filmo centras, nors jos vaidyba ir labai ekscentriška. Filmas kaip tik daugiausia ir imponuoja tuo išoriniu neįprastu ekscentriškumu, kuris dažnai nuslopina ir mintį ir kai kuriuos moralinius principus. Viską susumavus, vis dėlto filmas yra gana įdomus, bet suaugusiųjų lygio.
SOME CAME RUNNING
Kai koks nors nelabai švarus romanas užkariauja tokia skaityba bemintančių amerikiečių knygų rinką, filmų pramonininkai tuoj pasiryžta “padaryti biznį”, statydami tuos veikalus ekrane. Bet kadangi Amerikoje filmų cenzūra kai kuriais, kartais gal ir ne visai esmingais, atžvilgiais yra gana griežta, tai daug kas išmetama, iškerpama, išvaloma, ir pagaliau beveik nieko nelieka. Gal panašiai atsitiko ir su James Jones romanu, iš kurio filme teliko vienas kitas spontanišką juoką sukeliąs posakis ir įdomus aktorės Shirley MacLaine sukurtas smuklėse bei menkos vertės kabaretuose savo jaunystę praleidusios mergaitės tipas.
Šis filmas tikriausiai nebus pasiūlytas konkursui, kai bus renkami geriausi šių metų filmai, bet MacLaine gali būti ir pasiūlyta ir išrinkta geriausia artiste. Jos vaidyba labai originali, nors ir vaidmuo gana dėkingas. Kai kam patinka ir Frank Sinatra, bet daugeliui jis nepatinka. Šiame filme jis vaidina prasigėrusį rašytoją. Girtuoklio vaidmeniui jis labai tinka, bet rašytojo — gal netiek.
RALLY ROUND THE FLAG, BOYS!
“Chicago Tribune” apie šį filmą trumpai parašė: “Silly but funny”. Tai gal ir viskas, ką apie jį galima pasakyti. Joanne Woodward vaidyboje pasitaiko neblogų momentų, bet keista, kad jos vaidyba yra vienokia, kai ji užsideda akinius skaitymui, ir visai kitokia — kai nusiima. Nežinia, ar tyčia ar ne, ji čia sukuria du visai skirtingus tipus. Joan Collins — tikras gašlumo ir koketės įkūnijimas. Gal vienintelė naudinga šio filmo mintis yra ši: kai motina dalyvauja visuose miestelio komitetuose, o tėvas retai namie, tai vaikai auga ir auklėjasi tik prie televizijos, todėl visai nenuostabu, kad jie daugiau panašūs ne į vaikus, bet į mažus žvėriukus ir savo tėvams nejaučia jokios pagarbos.
PERFECT FURLOUGH
Visa “didžioji” filmo istorija sukasi apie tai, kaip kareivis (Tony Curtis), beatostogaudamas ir beišdykaudamas Paryžiuje, tampa nelegalių dviejų vaikų tėvu. Labai lėkštas filmas tiek savo turiniu, tiek vaidyba, tiek pastatymu. Niekam nepatariame leisti laiko veltui ir eiti jo žiūrėti. Tikėkite — tikrai neįdomu.