Sonė Tomarienė
Kankinys prieš mirtį prakalbėjo šviesiai
Replėm, laužo liepsnai, kardo ašmenim:
Palieku jums kūną, kruviną ir vėsu, —
Mirdamas nešuosi sielą su savim.
Palieku jums lūpas, akmeniu užkeiktas,
Ant liežuvio šviną, gerklėje šarmas, —
Pasiimsiu arfas, vargonus ir fleitas,
Odes, kantatas, himnus ir poemas.
Palieku jums šaltus laužo pelenynus,
Geležų rūdis ir kaulu pelėsius, —
Aš gi susirinksiu nuo skliautu žvaigždynus
Ir žiemių pašvaistės blizgesius šviesius.
Mūs keliai ši rytą mirtimi atskirti:
Jūs nakty sustojat, o išaušta man.
Aštrūs ir įnirtę skubat jūs i mirtį,
Aš — aušrų taku einu gyveniman!