SONĖ TOMARIENĖ
Praeina jis punktualiai
Kas rytas tuoj po devynių,
Mus apdalydamas žvaliai
Baltais sparnais jaunų žinių.
Apsukdamas gatve elipsę,
Kiekvieną rytą lyg žvaigždė
Prie durų kiekvienų sužybsi.
Nebesužibo tik šiandie ...
Nešiojo laiškus jis dailius
Kas dieną į kiekvieną namą,
Kol atsiuntė ir jam dangus
Šįryt ankstyvą telegramą.
Juodnagis pirštas jau nubrėžė
Devintą jo ciferblate:
Palikti žemiškąją dėžę,
Nes nužymėjo kitame rate
Kitus kelius kitos orbitos
Mirties ugninė kometa —
Nešioti laiškus Dievo svitos,
Lakiot su angelais greta!