“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS
Šių metų konkurso tema: Kaip tikėjimas prarandamas ir atrandamas. Straipsnis turi būti ne ilgesnis kaip 3000 žodžių. Už geriausius rašinius skiriamos trys premijos: I — 100 dol. (mecenatai — Vincas ir Ona Kuliešiai), II — 75 dol. (mecenatė — Aldona Mažeikienė), III — 50 dol. (mecenatė — Stefanija Rudokienė). Straipsnis tini būti pasirašytas slapyvardžiu ir, įdėjus autoriaus tikrąją pavardę, adresą bei telefoną atskirame vokelyje, atsiųstas redakcijai iki 1973 m. vasario mėn. 1 dienos.
Jau sudaryta konkurso vertinimo komisija: Liuda Germanienė, Gailutė Valiulienė, Karolis Drunga, dr. Algis Norvilas ir kun. Leonas Zaremba, S.J.
Premijos bus įteiktos "Laiškų Lietuviams" metiniame parengime
1973 m. kovo mėn. 17 d. Jaunimo Centre. Meninėje dalyje bus dvi vienaveiksmės operos: "Sūnus palaidūnas" (C. A. Debussy) ir "Telefonas" (G. C. Menotti). Operose dainuoja: Praurimė Ragienė, Aušra Baronaitytė, dr. Algirdas Kriščiūnas ir Julius Savrimas. Akompanuoja Manigirdas Motekaitis.
ATSIŲSTA PAMINĖTI
SUVAŽIAVIMO DARBAI, III. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys nr. 4. Redagavo Juozas Eretas. Šiame numeryje yra įdomių straipsnių religijos, filosofijos, pedagogikos, literatūros, istorijos, teisės, sociologijos ir gamtos temomis.
Vytautas Alantas. ŠVENTARAGIS. Istorinis romanas. Pirmas tomas. Išleido Viltis 1972 m. Aplankas Telesforo Valiaus. Kieti viršeliai, 406 psl., kaina 5 dol. (kietais viršeliais — 6 dol.).
“LIETUVA” — filatelistų draugijos biuletenis, nr. 5(154). Redaguoja Juozas Žygas, 7234 S. Washtenaw Ave., Chicago, 111. 60629.
Stasys Raštikis. ĮVYKIAI IR ŽMONĖS. Autoriaus atsiminimų III tomas. Išleido Akademinės Skautijos leidykla 1972 m. Čikagoje. Redaktorius Bronius Kviklys. Korektorius Jonas Damauskas. Kieti viršeliai, 616 psl., kaina nepažymėta. Knygą galima gauti Akademinės Skautijos leidykloje, 6549 S. Albany Ave., Chicago, Ill. 60629.
REDAKCIJOS IR ADMINISTRACIJOS PRANEŠIMAS
Mūsų naujoji administratorė, tvarkydama administracijos reikalus, kartais sutinka kai kurių sunkumų. Tų sunkumų nebūtų, jeigu kiekvienas skaitytojas laiku užmokėtų prenumeratą arba praneštų, kad daugiau jau žurnalo neskaitys. Prenumerata visuomet turėtų būti mokama ne už praėjusius, bet už ateinančius metus.
Tvarkant administracijos reikalus, buvo rasta, kad kai kurie skaitytojai jau keletą metų nėra mokėję prenumeratos. Kai administratorė jiems praneša, kiek jie yra skolingi, kai kurie labai užsigauna, užpyksta, atsisako tą skolą mokėti ir prašo daugiau žurnalo nesiuntinėti. Dažnai jie prideda tokį pasiteisinimą ir adminstracijos apkaltinimą: “Jeigu aš, pasibaigus prenumeratai, jos neatnaujinau, tai reiškia, kad nenorėjau toliau jūsų žurnalo prenumeruoti. Jeigu man jį ir toliau siuntinėjote, tai jūsų kaltė”. Atrodo, kad tai būtų logiškas pasiteisinimas ir administracijos apkaltinimas, bet ne visai taip. Praeityje kartais mes mėginome taip elgtis — tuoj sustabdyti siuntinėjimą, jeigu nebuvo atnaujinta prenumerata. Tačiau vėl susilaukdavome apkaltinimų ir pasiteisinimų, kad jokia kita administracija taip nedaranti — nereikia sustabdyti siuntinėjimo, jeigu dar skaitytojas neprisirengė užmokėti prenumeratos. Sutinkame, kad gal pirmiau administracija per kantriai ir per ilgai to “prisirengimo” laukdavo ir žurnalą vis siuntinėdavo net keletą metų. Tačiau ar gali būti visiškai rami to žmogaus sąžinė, kuris ramiai žurnalą gaudavo, skaitydavo, visai negalvodamas nei apie atsilyginimą, nei apie pranešimą, kad daugiau jau nenori jo skaityti? Žinoma, kai susideda nemaža suma, tai yra sunkiau ją užmokėti. Tokiais atvejais patariame užmokėti bent už paskutinuosius metus ir mums pranešti, kad visą sumą sumokėti jums būtų per sunku. Mes tą skolą dovanosime ir žurnalą siuntinėsime toliau, jeigu to pageidausite.
Taip pat kartais per neapsižiūrėjimą administracija paragina sumokėti prenumeratą tuos skaitytojus, kurie dėl kokių nors priežasčių neturi jos mokėti, pvz. bendradrbiai, ypatingi mūsų geradariai ir pan. Tokiu atveju geriausia būtų parašyti redakcijai arba administracijai ir painformuoti apie įvykusią klaidą.