Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

PRAŠYTI KĄ AR KO?

     Kartais gali kilti abejonių, ar veiksmažodis prašyti vartojamas su galininku, ar su kilmininku; ar būtų geriau sakyti "prašau Tamstą", ar "prašau Tamstos". Geriau čia vartoti galininką, o ne kilmininką, kad lengviau galėtume atskirti prašomąjį asmenį nuo prašomojo daikto ir tuo būdu išvengti dviprasmiškumo. Pvz. sakant Ponas Jonaitis prašė direktoriaus algos, yra ne visai aišku, ar ponas Jonaitis prašė direktorių, kad jis sumokėtų jam priklausančią algą, ar jis norėjo direktoriaus gaunamosios algos. Bendrinėje kalboje yra aiškiai skiriama: ligonis prašo kunigą (t. y. jį patį ką nors padaryti) ir prašo kunigo (t. y., kad jį parvežtų).

AR VARTOTINAS ŽODIS SKAITLINGAS?

     Skaitlingas yra nevykusiai sudarytas būdvardis iš tarmiško daiktavardžio skaitlius. Bendrinėje kalboje yra vartojamas skaičius,o ne skaitlius. Tad jeigu tokiu pat būdu mėgintume iš skaičiaus pasidaryti būdvardį, kaip jis yra kažkieno susidarytas iš skaitliaus, tai gautume niekur nevartojamą žodį skaičingas, o gal skaitingas. Tad už šį keistą žodį nieku ne geresnis yra ir skaitlingas. Vietoj jo galime vartoti gausus, apstus, gausingas.

     Šį žodį visuomet taisydavo ir J. Jablonskis, bet vis dėlto labai dažnai girdime ar skaitome tokius sakinius: Susirinkimas buvo labai skaitlingas (= gausus). Visus kviečiame skaitlingai (= gausiai, gausingai) dalyvauti.

NEVARTOKIME ŠIŲ IŠSIREIŠKIMU: KAS TAI, KOKS TAI, KURIS TAI IR KT.

     Visi šie ir kiti į juos panašūs žodžiai su tuo "tai" mums yra visai nereikalingos rusybės. Vietoj jų dažnai galime išsiversti grynai lietuviškais žodžiais: kažkas, kažkoks, kažkuris. Tad yra taisytini tokie sakiniai: Man atrodo, kad kas tai (= kažkas) negera čia atsitiko. Mačiau kokį tai (= kažkokį) keistą sutvėrimą. Jis yra kurio tai (= kažkurio) mūsų kaimyno sūnus.

KAS LIEČIA, KAS DĖL, KAS LINK

     Kad Lietuvoje dabar visokie rusicizmai skverbte skverbiasi į mūsų kalbą, tai nenuostabu, bet kad ir čia, išeivijoje, jokiu būdu jų negalima išguiti net iš mūsų inteligentijos, tai labai keista. Vyresnioji karta visokiais rusicizmais yra užkrėtusi ir mūsų jaunimą. Pirmiau ėjo "Gimtoji Kalba", dabar, jai sustojus, kai kuriuose laikraščiuose ar žurnaluose yra įvesti kalbos skyriai, kur nuolat ir nuolat norima atkreipti skaitytojų dėmesį į dažniausiai pastebėtas grubias kalbos klaidas, bet atrodo, kad mūsų tautiečiai į tai beveik nekreipia dėmesio. Pavyzdžiui, jau daugeliu atvejų įvairiuose kalbos skyriuose (taip pat ir "Laiškuose Lietuviams") buvo rašyta, kad yra visiškai vengtinas į mūsų kalbą įsibrovęs, jai visai svetimas rusicizmas, kai, kalbant apie laiką, sakoma: "Mokslas baigsis pirmo birželio"; "Susirinkimas bus penkiolikto balandžio" ir t. t. Taip tik rusas gali pasakyti, o rusų kalbos nepaveiktas lietuvis šiuos sakinius taip išreikš: "Mokslas baigsis birželio pirmą dieną"; "Susirinkimas bus balandžio penkioliktą dieną". Žinoma, norint sutrumpinti, galima ir išleisti dieną, sakant tik birželio pirmą, balandžio penkioliktą. Neseniai "Margutis" šventė savo gyvavimo sukaktį ir ta proga premijavo kelias lietuvių radijo valandėlių programas. Tarp premijuotųjų buvo ir Filadelfijos lietuvių radijo valandėlė, kuri savo premijuotą programą pradėjo maždaug šitokiais žodžiais: "Kovo devinto, dešimto ir vienuolikto dienomis buvo atvykusi Grandinėlė". Taip ir padvelkia Rusijos dvasia pačioje pradžioje. Argi negalima tai pasakyti lietuviškai: "Kovo mėnesio devintą, dešimtą ir vienuoliktą dieną buvo atvykusi Grandinėlė"?

     Tai čia buvo tik įžanga į kitus rusicizmus, o šį paminėjome tik dėl to, kad jis gal labiausiai dabar paplitęs ir kiekvienam lietuviai turėtų labai "ausį rėžti". Gana dažnai tenka girdėti ir kitus rusicizmus: kas liečia, kas dėl, kas link. Štai keli pavyzdžiai: Kas liečia šį klausimą, norėčiau tiek pasakyti. Kas liečia mane, tai būk visiškai ramus. Kas dėl mano reikalų, tai tik tiek galėčiau pasakyti. Nesiginčysiu kas link šito dalyko. Kas link tautybės, tai jie visi yra lenkai. Šie sakiniai, apvalyti nuo nereikalingų rusicizmų, taip galėtų atrodyti: Šiuo klausimu norėčiau tiek pasakyti. Dėl manęs tai būk visiškai ramus. Apie savo reikalus tai tik tiek galėčiau pasakyti. Nesiginčysiu dėl šito dalyko. Jie visi yra lenkų tautybės (arba: Tautybės atžvilgiu jie visi yra lenkai).

KLAUSIMAS

     Viena lietuvių radijo valandėlė savo pranešimus pradeda šiais žodžiais: "Čia jūsų radijo valandėlė — Lietuviškas Balsas". Man tas jūsų ausį rėžia. Atrodo, kad tai anglų kalbos įtaka. Ar tas jūsų čia reikalingas?    P. A.

Teisingai sakote, kad čia greičiausiai bus anglų kalbos įtaka: "This is your..." Minėtame sakinyje tas jūsų visai nereikalingas.

įvardžiuotinių būdvardžių  rašybą

    Daug kam abejonių kelia įvardžiuotinių būdvardžių rašyba. Neaišku, kuriuose linksniuose reikalingos vad. nosinės, o kuriuose ne. Dažniausiai daromos klaidos vienaskaitos naudininke ir įnagininke. Kai kurie mano, kad reikia rašyti gerąjam, gerąjai, nes čia balsis a yra ilgai tariamas. Ilgumas čia yra atsiradęs tik dėl to, kad po jo yra iškritęs m priebalsis; pirmiau buvo sakoma geramjam. Tad naudininke reikia rašyti gerajam, gerajai. Čia priminsime tik tuos linksnius, kuriuose reikia rašyti vad. nosines: gerąjį, gerąją, gerąja, gerųjų, gerąsias. Tai ir viskas; visuose kituose linksniuose įvardžiuotiniai būdvardžiai rašomi paprastai, be vadinamųjų nosinių.

AKYJ AR AKY?

    Moteriškosios giminės vienaskaitos vietininko galūnę bendrinėje kalboje tariame ir rašome pilną arba ir sutrumpintą: rankoje ir rankoj, saulėje ir saulėj, viduje ir viduj.

    Pagal tai kai kas rašo be galūninio -e ir tokias lytis, kaip akyj, mintyj, arklyj, piemenyj. Tačiau toks rašymas tėra "popierinis", įprastas daugiausia iš formalinės gramatikos analogijos (gretybės). Gyvoji tartis šiokiose lytyse joto rašymo nepateisina, nes čia po y jis paprastai ir netariamas. Jei joto čia netariame, tai nėra prasmės nė berašyti. Dėl tos priežasties teteiktinos arba pilnosios lytys su -e (akyje, mintyje, arklyje, piemenyje), arba trumpintinės ne tik be -e, bet ir be joto: aky, minty, arkly, piemeny.