Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
ŽODIS SKAITYTOJAMS
Žengiant per 1972-jų metų slenkstį, norime pasidalinti keliomis minčių nuotrupomis su skyriaus "Tėvynėje" skaitytojais. Džiugu, kad susidomėjimas šiuo skyriumi buvo toks apstus, ką sprendžiame iš skaitytojų laiškų redakcijai. Kiekvienam laiškui yra skiriamas tinkamas dėmesys ir už visus reiškiame nuoširdžią padėką.
Skyriui "Tėvynėje" medžiaga parenkama tik iš dabartinėje Lietuvoje išeinančios spaudos puslapių. Kartais skaitytojų laiškuose pareiškiama nuomonė, kad ta ar kita žinutė nesuteikia pilno vaizdo, kad užkulisiuose ta ar kita istorija yra platesnė, išsamesnė. Su tomis nuomonėmis sutinkame, tačiau žinučių šaltinius ir ateityje apribojome daugiausia tik spaudos puslapiais. Žinučių turinį taip pat parenkame savo nuožiūra — stengdamiesi parodyti dabartinės Lietuvos gyvenimo nuotrupas, dažnai iškeldami mūsų brolių tėvynėje laimėjimus kultūros, mokslo ar sporto srityse, jų gyvą lietuviškumą ir pagarbą bei meilę savo kraštui, jo praeičiai. Tuo pačiu nevengiame parodyti svetimųjų primesto biurokratizmo painiavos, kuri visur ir visuomet draikosi, lyg lipnūs voratinkliai, kliudydama laisvai tvarkyti savo krašto gyvenimą. Nei į politiką, nei į propagandą šiame skyriuje nesileisime.
Kviečiame ir raginame gerb, skaitytojus ir šiais metais paremti skyrių "Tėvynėje" savo laiškais, pageidavimais bei dėmesiu.
LENGVA ŽIEMA
Pirmoji žiemos pusė Lietuvoje labai lengva, net šilta. Gruodis praėjo be sniego — kelis kartus lijo. Kai kur laukuose pasirodė žaluma, nes temperatūra dieną pakyla iki 7 laipsnių (C). Imta rūpintis žiemkenčiais javais, nes kai kurie buvo apsemti rudens liūčių ir turi mažesnį atsparumą staigiam šalčiui.
MAŽA UPĖ — DIDELIS UŽTERŠIMAS
Joniškėlio Lietuvos Žemdirbystės instituto bandymų stoties eksperimentinio ūkio parkas yra laikomas vienu iš seniausių ir vertingiausių gamtos paminklų. Jis buvo įkurtas XVII a. antroje pusėje ir užima 6 ha plotą. Per parką teka vingiuotas Mažupės upelis (Mūšos intakas). Parkas paskutiniu metu tvarkomas, restauruojamas, tik niekas nežino, ką daryti su Mažupe, kuri taip užteršta, kad dvokia visame parke ir apylinkėje. Į upelį nuleidžia savo nešvarumus Joniškėlio miestas ir sviesto gamybos cechas. Pasvalio rajono ir Gamtos apsaugos komiteto pastangos padėtį bent kiek ištaisyti nedavė jokių rezultatų.
SPORTO RŪMAI VILNIUJE
Vilniuje praeitų metų pabaigoje atidaryti modernūs Sporto rūmai ant Neries kranto. Juos suprojektavo architektai E. Chlomanskas, J. Kriukelis ir Z. Liandzbergis. Rūmai buvo statomi šešetą metų. Pagrindinėje jų salėje telpa 6000 lankytojų.
GERIAUSIEJI 1971-jų METU SPORTININKAI
"Sporto" redakcija 1971 m. antroje pusėje suruošė anketinį apklausinėjimą, kuriame dalyvavo net 4263 dalyviai. Balsų dauguma buvo išrinkta 10 geriausiųjų Lietuvos sportininkų 1971 metais. Pirmojo sportininko titulas jau šeštą kartą pripažintas krepšininkui M. Paulauskui. II-ji vieta teko šuolininkui į aukštį K. Šapkai, o III-ji boksininkui J. Juocevičiui, kuris 1971 m. birželio mėn. Madride laimėjo Europos bokslo čempiono titulą. Tai buvo devintoji lietuvių pergalė. Juocevičiaus treneris ir sekundantas yra Algirdas Šocikas, pats du kartus laimėjęs čempionatą (1953 ir 1955 m.).
KAIP PLEČIAMA GAMYBA
Marijampolės (Kapsuko) mieste prieš porą metų likviduotas linų fabrikas. Likusiose patalpose, reikiamai pertvarkius, numatyta įruošti medvilnės siūlų pervyniojimo cechą. Prasidėjo pastatų rekonstrukcija, daugiau kaip ketvirtadalis šimto moterų išvyko į Kaimą pasiruošti naujai specialybei, kad galėtų sėkmingai vesti naują įmonę. Tačiau Lengvosios pramonės ministerija nutarė, kad medvilnės cechos Kapsuke nebus, o vietoj jos steigiamas Vilniaus siuvimo įmonių susivienijimo "Lelija" filialas.
Pradėta rekonstrukcijos rekonstrukcija, bet ji vyksta labai nerangiai: nesutvarkius stogo ir šildymo, pernai žiemą peršalo sienos ir nubyrėjo visas tinkas, plyšėti langai pakulomis apkamšyti, o durys neužsidaro. Bijoma, kad šių metų žiema visai sugadins pradėtus darbus. Kai neveikiančio cecho darbininkai, kuriems per metus išmokėta apie 11 tūkstančių rublių atlyginimo, skundėsi neturėjimu ką veikti, jiems iš Šiaulių neaustinių medžiagų fabriko imta vežti vatiną. Kapsuke iškrauna, palaiko kiek sandėlyje ir paskui gabena į Vilnių. Tai vis dėl organizacijos ir atsakomybės prisiėmimo stokos. (Tiesa, Nr. 299)
GREITA REAKCIJA Į SKUNDĄ
Kauno miesto Ratnyčios gatvės gyventojai jau seniai vargsta be vandens, net tolokai esanti vandens kolonėlė neveikia. Nerasdami kitos išeities, pagaliau pasiskundė laišku "Tiesai". Skundas sulaukė greito atgarsio. Dar tame pačiame numeryje pranešama, kad Kauno miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas prižada 1972 metais paruošti Ratnyčios gatvės vandentiekio linijos technikinę dokumentaciją. Kada numatoma prieiti prie paties vandentiekio įvedimo, nepasakyta, o gyventojai vis tiek lieka be vandens.
PREMIJA MATEMATIKUI
TSRS Mokslų akademijos prezidiumas vieną iš trijų premijų už geriausius metų darbus matematikos srityje paskyrė vilniečiui prefesoriui Vytautui Statulevičiui. Premija pavadinta rusų matematiko Andrejaus Markovo (1856-1922) vardu. Pastaruosius penkerius metus V. Statulevičius vadovauja Fizikos ir matematikos institutui. Jis daug keliauja, yra aplankęs pagrindinius matematikos centrus užsienyje ir tris kartus dalyvavo pasauliniuose matematikų kongresuose, visus tris kartus ten skaitė pranešimus.
STIPRINA UŽSIENIO KALBU MOKYMĄ
Jau nuo 1961-62 mokslo metų Lietuvoje veikia specialios vidurinės mokyklos, kuriose kai kurie dalykai dėstomi užsienio kalba ir užsienio kalbos mokymas yra sustiprintas. Į tas mokyklas priimami tik gabūs, gero elgesio mokiniai, turį gerą klausą ir neturį jokių kalbos trūkumų. Šiuo metu yra 15 tokių mokyklų. Jos veikia: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kapsuke, Ukmergėje, Alytuje.
Šios mokyklos eina tą pačią programą kaip ir kitos bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos, bet jos paruošia mokinius taip, kad baigiantysis galėtų laisvai bendrauti viena kuria užsienio kalba.
DARBO JĖGOS PROBLEMA
Darbo jėgos problema, augant įvairioms gamybos bei pramonės šakoms, darosi vis aktualesnė. Apskaičiuojama, kad per paskutinius 10 metų į jas įsijungė apie 7 milijonai naujų darbininkų, tačiau Lietuvos ekonomistai būkštauja, kad naujame penkmetyje darbo resursų prieauglis bus bent ketvirtadaliu mažesnis, negu praėjusiais 5 metais. Dedamos pastangos decentralizuoti pramonės įmones, kad būtų sėkmingai panaudota atliekama darbo jėga įvairiuose miestuose ar jų apylinkėse. Tuo būdu būtų išvengta naujo imigrantų antplūdžio iš kitų kaimyninių respublikų, kaip iki šiol vyko Vilniuje, Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose.
Darbininkų trūkumas ir bendras neorganizuotumas pastebimas daugelyje Lietuvos vietų. Štai naujas, vienas iš didžiausių Pa-baltyje, Kėdainių cukraus fabrikas vargsta su netinkamai užbaigtais įrengimais ir bent trečdalio darbininkų stoka. Įmonei talkininkauja žmonės iš aplinkinių kolūkių, kitų respublikos įmonių, bet tai mažai gelbsti, kai talkininkai neturi patyrimo savo darbe.
Šalia to, naujame fabrike įrengimai gerai neišbandyti, kasdien genda, o dalių pataisymui tenka ilgai laukti arba ir visai gauti neįmanoma. Per 35 paras fabrike tebuvo perdirbta tik 7181 tona cukrinių runkelių, iš kurių gauta vos 199 tonos cukraus. Į saugojimo laukus tuo tarpu suvežta daugiau kaip 71 tūkstantis tonų cukrinių runkelių, ir kiekviena sudelsta diena brangiai kainuoja.
PAVĖLUOTI ŽIEDAI
Praėjusių metų lapkričio mėn. numeryje, rašydami apie kai kuriuos įvykius tėvynėje, paminėjome keistą žinutę, kad vieno lietuvio sodelyje rugsėjo mėnesį pradėjo žydėti obelaitės. Neseniai gavome iš Lietuvos eilėraštį apie vėlai pražydusią šakelę. Eilėraščio autorius pasirašė slapyvardžiu Prosenelis, nes jo vaikaičiai jau yra apie 20 m. amžiaus. Gal šiam eilėraščiui mintį ir davė tas keistas, laikraštyje aprašytas įvykis, o gal autorius galvojo apie savo vaikaičius, kurie pražydo per vėlai — dabar, kai Lietuva nelaisva, kai ten siaučia bedieviškojo komunizmo audros ir švilpia Sibiro vėjai.
VĖLAI PRAŽYDUSI ŠAKELĖ
Sodelyje, prie pat takelio,
Pražydo vyšnios štai šakelė,
Lyg ne tikrovėj, o sapne, —
Rugsėjo mėnesio gale ...
Tu, vargana žiedu šakele,
Į tave žiūrint, širdį gelia:
Kaip gaila man tavo žiedų,
Jog net žiūrėt į juos graudu!
O jūs, žiedai, ir tu, šakele,
Jūs veltui saulėn žvilgsnį keliat:
Tu veltui krovei žiedelius,
Jie veltui skleidė lapelius!
Žiedų jau neglobos saulutė
Ir neblankys darbšti bitutė,
Ir jie uogytės raudonos
Nebeišsirplns jau nė vienos.
Praūš audra — neliks lapelių,
Nuplaus lietus — neliks dulkeliu,
Bet dar ir to nebus gana —
Jų piesteles pakąs šalna.
Ir liksi tu, brangi šakele,
Lyg koks šapelis prie takelio,
Liūdėt ir nykti be skaisčių,
Šalnos pakandžiotų žiedų ...
Kodėl, šakele, tu suklydai,
Kodėl tiktai dabar pražydai,
Kodėl žydėt pavėlavai,
Kur tu pavasarį buvai?
Prosenelis