JUOZAS VENCKUS, S. J.
Neseniai laikraščiai pranešė, kad Jacques Maritain, garsus katalikų filosofas, teologas ir diplomatas, sulaukęs 90 m. amžiaus, tapo vienuoliu, įstodamas į Mažųjų Jėzaus Brolių vienuolyną Rangueil, Toulouse, Prancūzijoje. Tame vienuolyne jis jau gyveno nuo savo žmonos mirtes 1960 m., kur daug mąstė, meldėsi ir rašė savo veikalus, jau išverstus į daugelį kalbų. Maritain gimė 1882 m. Jis yra konvertitas, perėjęs į katalikybę iš protestantų. Pradžioje nepraktikavo jokios religijos. Būdamas dar tik 13 m. amžiaus, jau save vadino tikru socialistu. Studijuodamas Sorbonos universitete, susitiko su studente Raissa Oumansoff, Rusijos žyde, kurią vedė 1904 m. Abu buvo jauni, abu netikintys, abu audringi, abu, kaip laivelis be vairo, mėtomi audringų religinių ir filosofinių bangų jūroje. Gyvenimas abiem pasidarė be prasmės, be reikšmės, visai nevertas gyventi. Abudu jau buvo nutarę nusižudyti. Tą tamsią naktį atsirado žvaigždė, kuri, kaip išminčiams Betliejuje, parodė kelią.
HENRI BERGSON (1859 - 1941)
H. Bergson, gimęs žydų šeimoje, jaunas būdamas nepraktikavo jokios religijos. Studijavo matematiką, fiziką ir gamtos mokslus. Gamtos mokslų šviesa jam įžiebė naujo gyvenimo viltį. Bergson suprato, kad materializmas užmuš žmogaus sielą. Descartes įtakoje jis nusprendė: "Cogito ergo sum" — "Aš mąstau, todėl esu", o ne — "Aš virškinu, todėl esu". Bergson sukūrė dvilypę filosofiją: gamtos filosofiją ir dvasios filosofiją. Jis profesoriavo Paryžiuje nuo 1900 iki 1921 m. Jo paskaitos buvo labai lankomos, nes studentus traukė ir žavėjo graži jo kalba ir gilios mintys. Jo paskaitas lankydavo ir Maritain su žmona Raissa. Paskaitos jiems padarė didelę įtaką. Maritain prisipažįsta, kad pajutęs savyje Dievą, kuris jį padaręs laisvą. Bet Maritain ir jo žmona Bergsono filosofijos nepriėmė, juodu labiau vertino šv. Tomo Akviniečio filosofiją. Bergson savo testamente parašė, kad jo širdis priklauso katalikybei, bet nežinia, ar jis apsikrikštijo. Viešai jis krikšto nepriėmė dėl to, kad tada žydams būtų atrodę, jog jis išsižada savo kenčiančios tautos. Bergsono autoritetas buvo toks didelis, kad vokiečiai, užėmę Paryžių, pasakė, jog jam netaikys žydams skiriamų įstatymų. Bergson tos malonės atsisakė. Visiems žydams buvo įsakyta registruotis, tai ir Bergson, jau būdamas visai prie mirties, sunkiai sirgdamas, nuėjo ir užsiregistravo, kad jis yra žydas. Tuoj po to mirė. Savo testamente įrašė, kad laidotuvių apeigas atliktų katalikų kunigas. Taip ir buvo padaryta.
LĖON BLOY (1846 - 1917)
L. Bloy buvo prancūzų ir ispanų kilmės. Jaunystę praleido labai antiklerikališkoje ir masoniškoje šeimoje. Vėliau tapo toks uolus katalikas, kad net nepakęsdavo šaltų ar drungnų katalikų, juos storžieviškai pravardžiuodamas. Jis buvo labai geras rašytojas, pasidarė didelis visuomenės reformatorius, kovojo už neturtinguosius. Jis ir pats labai neturtingai gyveno. Vieni jį laikė šventuoju, kiti — užsispyrėliu. Galima sakyti, kad jis atnaujino prancūzų katalikybę. Jis labiausiai ir nulėmė, kad Maritain apsisprendė tapti kataliku. O jo žmonai žydei labiausiai padėjo tapti katalike toji aplinkybė, kad Prancūzų Akademijos narys Bergson buvo žydas, o taip pat ir L. Bloy kovojo prieš antisemitizmą, parašydamas net veikalą "Per žydus atėjo išganymas". Juodu abu perėjo į katalikybę 1906 m. birželio 11 d.
MARITAIN — NEOTOMISTAS
Maritain nesukūrė atskiros filosofinės ar teologinės sistemos, bet, kaip jau minėjome, laikėsi šv. Tomo Akviniečio sistemos.
Tą sistemą jis pritaikė naujiems laikams, suderino su dabartiniais gamtos mokslais ir su nauja sociologija, todėl jo sistemą galime pavadinti neotomizmu. Maritain taip pat yra egzistencialistas ir krikščioniškas humanistas. Kalbėdamas apie marksistinį komunizmą, jis jį laiko nepataisomu, nes jis logiškai yra sujungtas su bedievybe. Gal jį sugriaus koks nors karas ar koks politinis frontas. Ar apsimoka eiti į kalbas su komunistais? Nereikia užmiršti, ką Kruščiovas yra pasakęs: "Jeigu mes šypsomės, tai nemanykite, kad jau išsižadame Markso ir Engelso". Maritain linkęs manyti, kad komunizmą nugalės krikščioniškasis humanizmas.
Maritain profesoriavo Prancūzijoje, bet nuo 1932 m. dažnai važinėdavo į Torontą, kur dėstė viduramžių kultūrą. 1941 - 1944 m. jis dėstė ir JAV universitetuose (Princeton ir Columbia). Nuo 1945 iki 1948 m. buvo Prancūzijos atstovas prie Vatikano, o paskui vėl grįžo į Princeton universitetą. Be abejo, kiekvienam universitetui buvo garbė turėti tokį pasaulinio masto mokslininką.
MARITAIN IR BAŽNYČIA
Maritain labai gerbia Bažnyčią ir ją gina nuo krikščioniškų liberalų. Tapęs kataliku, jis norėjo matyti Bažnyčią šventą, nes ji yra šventųjų motina. Bet ji yra ir nusidėjėlių motina. Jis pripažįsta, kad Bažnyčioje yra buvę tokių dalykų, kurių negalima nei ginti, nei pateisinti, pvz. inkvizicija, Galilėjaus nuteisimas, antisemitizmas, raganų deginimas. Bet Maritain aiškiai skiria Kristaus įsteigtą Bažnyčią nuo jos vadovų ir atstovų. Kristaus įsteigtoji Bažnyčia yra meilės įstaiga, krikščioniškojo mokslo skelbėja, ji yra teisinga, neklaidinga, bet popiežiai, vyskupai, kunigai ir visi krikščionys ne visuomet Bažnyčią tinkamai atstovavo. Negalima pateisinti nė kryžiaus karų, norint užkariauti Šventąją Žemę, nors intencijos ir buvo geros. Jis nesigaili karčių žodžių nė suburžuazėjusiems krikščionims. Jis rašė ir kalbėjo visais šiais aktualiais klausimais, nes norėjo atnaujinti ir atjauninti Bažnyčią ne tik Prancūzijoje, bet ir kituose kraštuose. Jo darbą vertino ir popiežiai. Dabartinis Paulius VI yra prisipažinęs, kad Maritain esąs jo mokytojas. Dabar, kai jis įstojo į vienuolyną, yra nauja proga labiau susimąstyti dabartinei pasimetusiai žmonijai.