S. RAJARATNAM
Šių metų pradžioje Singapūro užsienių reikalų ministeris S. Rajaratnam savo kalboje sveikatos atstovams dėstė savo mintis apie hipių gyvenimo būdą ir kodėl valdžia taip nusiteikusi. Jis tvirtina, kad valdžios kova prieš "ilgaplaukius'' nėra vien tik kova prieš ilgus plaukus — greičiau ji kovoja prieš žalingą gyvenimo būdą, kurį supintos kasos slepia. Perduodame ministerio aiškinimus. Lauksime jaunimo ir tėvų pasisakymo: ar jūs sutinkate su ministerio aiškinimu? Kokia jūsų nuomonė?
Red.
ŽALINGAS HIPIŲ GYVENIMO BŪDAS
Kova prieš ilgus plaukus nėra, kaip kai kurie kritikai mano, valdžios noras nustatyti plaukų ar aprangos madas. Valdžiai nesvarbu, ar vyrai nešios ilgus ar trumpus plaukus, ar jie bus visai be plaukų. Ji nemano, kad Singapūro ateitį apspręstų ilgumas mirusių celių (plaukų), kurias jo piliečiai išsiaugina.
Triukšmingi balsai pasigirdo, kad dabartinė kova prieš ilgaplaukius numarins ir demokratiją. Sunku įsivaizduoti, kaip plaukų klausimas iššaukia keisčiausius politinius pareiškimus. Susidaro įspūdis, kad yra ryšys tarp ilgų plaukų ir keturių laisvių.
Kovotojai už ilgus plaukus turi tiesos. Šis klausimas prašoka plaukų ir rūbų madas. Jie žino ir mes žinome, kad už madų slypi gyvenimo būdas. Apie jį kritikai nelabai nori kalbėti. Kodėl? Gal jo nesupranta, o gal patys yra prie jo traukiami? Jie nekovoja už kirpėjų madas, o už gyvenimo būdą, kuris turi savo socialines, politines ir moralines vertybes. Jie gerai žino, kad valdžia kovoja prieš gyvenimo būdą, kurį supintos kasos slepia.
HIPIŲ KULTAS
Pakelkime garbanas, kad geriau pamatytume gyvenimo būdą, kurį jos vaizduoja. Tas būdas, kurį jos dengia, apibūdinamas hipizmu. Jis savyje slepia eilę kultų, pradedant nekaltais kraštutinumais ir einant iki narkotikų vartojimo, lytinio palaidumo, organizuotų žiaurumų ir nusikaltimų, įskaitant beprasmes žmogžudystes. Manson'o atvejis, išreklamuotas pirmuose laikraščių puslapiuose, kalba apie antrą medalio pusę, kurios šio gyvenimo būdo puoselėtojai nemini.
Užtenka paskaityti hipių literatūrą, kad suprastume, kiek svarbos hipiai skiria aprangos ir plaukų madoms. Pvz. hipis profesorius Harvardo teisės mokykloje, Charles Reich, savo godžiai perkamoj knygoj The
Greening of America vaizdžiai nupiešia jaunimo aprangos ir plaukų madas, lygiai kaip ir narkotikus bei palaidą lytinį gyvenimą. Plačiai išgarsintas hipių muzikinis vaidinimas, kur vyrai ir moterys scenoje vaikštinėja Adomo ir Ievos rūbeliais, buvo pavadintas "Hair".
Kovojame prieš hipizmą, ne prieš plaukų madas. Hipizmo neišrausime paprastu plaukų nukirpimu. Tai būtų juokinga, nes kultai, kuriuos hipizmas pagimdė, kyla iš sudėtingų socialinių, kultūrinių ir ekonominių bei politinių priežasčių.
Bet kovodami ir nuvertindami vieną iš hipių simbolių, kuriam jie skiria daug reikšmės, atgrasintume daug nekaltų jaunuolių, sekančių madas, kad jie nepasirinktų to gyvenimo būdo, kuris iš esmės yra sujauktas ir žalingas. Daugumas žmonių, ir ypač jaunimas, seka madas, nes jie mano, kad mada suteikia socialinio prestižo ir kitų žmonių pripažinimo. Priešingai, jei kuri nors mada susilaukia ne tik oficialaus nepritarimo, bet ir viešo pasmerkimo, tada daugumas vengia tiek jos, tiek su ja susijusio gyvenimo būdo.
HIPIZMO PAVOJAI
Ar didelis yra hipizmo pavojus Singapūre? Manau, kad jei nesiimsime kietos akcijos dabar, hipizmas įsigalės taip lygiai žalingai, kaip Amerikos ir Europos jaunime. Hipizmas iš esmės yra miesto kultas. Žiūrint į amerikiečių ir europiečių pavyzdžius, jis pasireiškia ne tiek tarp vargšų ir beraščių, kiek tarp vidurinės klasės, išsiauklėjusių jaunuolių, 17-25 metų laikotarpiu. Jis atsiranda, kai ekonomija palaipsniui vis apsčiau aprūpina žmones gėrybėmis. Šiam sąjūdžiui priklauso išauklėti, iš mokyklų pasitraukę ar pasiruošę profesijoms, kurios buvo nuvertintos bendruomenėje, jai vis labiau mechanizėjant ir krypstant į griežtuosius mokslus.
Dėl to dažniausiai hipizmo intelektualai apologetai yra jauni akademikai iš tų mokslo šakų, kurias technologija ir griežtieji mokslai išstūmė iš seniau jų turėtos aukštos vietos.
Singapūro urbanizacija ("sumiestėjimas") vyksta sparčiai. Medžiaginės gėrybės gausėja. Pabrėžiame technologiją ir griežtuosius mokslus. Aukštesni atlyginimai teks tiems jaunuoliams, kurie išsilavins šiose srityse. Vidurinės klasės standartai ir vertybės vis labiau persunkia mūsų bendruomenę.
Vakarų miestų pergyvenimai galėtų būti mums ankstyvas perspėjimas. Kitaip, Singapūras irgi bus hipizmo maro auka. Iš tiesų, pirmuosius šio žalingo kulto ženklus jau pergyvename.
Mažesni pasireiškimai, pritariant iš užkulisių nepatenkintiems akademikams, pasirodė vidurinės klasės universitetuose. Didelės žalos jie dar nepadarė, nes valdžia sudraudė šiuos akademikus. Jų šauksmas apie akademinę laisvę neišgąsdino valdžios. Kai kurie grįžo ten, iš kur buvo atėję. Su dėmesiu sekiau vieną tokį akademiką, kuris garsiai kalbėjo apie priespaudą ir neteisingumą, kol buvo Singapūre, bet kuris dabar, būdamas Londone, visiškai tyli apie tokius dalykus, kaip pvz. britų rasės problemos ar religinės Šiaurinės Airijos bėdos. Priemonių prabilti jam netrūksta. Jis yra vienas iš gerai žinomo kultūrinio žurnalo redaktorių.
NARKOTIKAI
Turime pavyzdžių, kur jaunimas vartoja narkotikus. Tai pasitaiko ir pradžios mokyklos vaikų tarpe. Nusikaltimai auga. Jaunimas ir čia neatsilieka. Pastebime disciplinos stoką. Tai yra ankstyvas perspėjimas, ką greita urbanizacija gali atnešti be reikiamos disciplinos.
Visa tai būtų įsivyravę ir pas mus — tai pastebime daugelyje Azijos miestų — jei valdžia nebūtų gana anksti panaudojusi atitinkamas priemones — jei ne visiškai išrauti, tai bent sulaikyti žalingas urbanizacijos apraiškas. Tam tikslui turėjome tvirtai laikytis, kai mus kaltino, kad pasukome į diktatūrą. Keista, kad į visas mūsų pastangas, kovojant prieš urbanizacijos negeroves — pvz. į įstatymus prieš užteršimą, šiukšlių mėtymą; už medžių sodinimą ar miesto atnaujinimą; prieš triukšmą ir oro teršimą; griežtus įstatymus prieš gangsterius ar tuos, kurie žiaurumus išneša į gatves — buvo žiūrima kaip į asmeninės laisvės varžymą ir kaip į diktatūros ženklą.
Mums vis labiau vykdant urbanizaciją, hipizmas ieškos būdų įsibrauti. Tai dalis aplinkos užteršimo, kuri plaukia iš urbanizacijos. Tai reikia tvarkyti tuoj pat, lygiai kaip ir bet kokį kitą užteršimą.
Neturėtume leistis užmigdomi tariamų intelektualų, kurie įrodinėja, kad hipizmas, kaip ir kiaulikės liga, yra praeinantis laikotarpis, iš kurio jaunuolis išauga. Taip kalbėjo pasenę ir sukiužę liberalai apie hipių pasirodymą penkiasdešimtųjų metų pradžioje Amerikoje. Vietoj išnykti, daugybė pokultūrių išaugo, kuriose viešpatavo žiaurumas, anarchija ir nusikaltimai.
Vakarų pasaulio miestuose matome hipius be batų, susigūžusius tarpduriuose, berūkančius "žolę", begurkšnojančius alų prie plokštelių muzikos ar paskendusius haliucinaciniam apkvaitime. Apie jų asmeninę higieną sunku rasti žodžių. Pagal JAV miestų pareigūnus, šimtai jų surenkami nuo gatvių grindinių ir iš dvokiančių gyvenviečių, sergančių geltonlige, šiltine, venerinėm ligom ir, dėl blogo maitinimosi, vitaminų stoka.
HIPIŲ VIETOVĖS
Šiandien hipių teritorijų rasime ne tik JAV, bet ir Azijos miestuose, kur jie atkeliavo, ieškodami stipresnių narkotikų. Jų eiles papildė vadinamieji "vidunakčio" ir pseudohipiai.
Studentų sukilimas yra dar vienas hipių filosofijos pavyzdys. Pagrindinė šios filosofijos mintis yra ta, kad kiekvienas elgiasi, kaip nori (everyone should do his thing). Toks elgesys gali pasireikšti nuo nieko neveikimo iki sukilimo ir pasipriešinimo organizavimo, biauriausiais žodžiais švaistymosi viešai, apmėtymo akmenimis ir universitetų deginimo.
Kita naujesnė hipizmo atžala yra atsiradimas vadinamųjų miestų sukilėlių, maištininkų. Jie mano, kad senoji bendruomenė turi būti visiškai sunaikinta — ne metaforiškai, o fiziškai. Jie organizuoja sukilimus, bankų apiplėšimus ir žmogžudystes. Jie degina ir apiplėšia pastatus. Jų karo šūkis yra "burn, baby, burn". Jie pagrobia lėktuvus ir žmones, reikalaudami aukštos išsipirkimo kainos. Miestų maištininkai jau paplitę visame pasaulyje. Juos rasime Amerikos ir Europos miestuose, lygiai kaip Azijoje ir Pietų Amerikoje. Jie įvairiai pasivadina — Tupamaros, Naxalites, Castroists, Black Panthers, Weathermen ir New Year's Gang.
Labai mažai turime įrodymų, kad hipizmas tėra praeinantis dalykas, kaip jaunatviška kiaulikės liga. Kaip įrodymą cituokime buvusio hipio teisininko ir ilgai kovojusio už vadinamąją priešišką kultūrą — Charlie Whitman žodžius. Jis pasitraukė iš hipių su išgąsčiu: "Blogi žmonės ir blogi narkotikai paėmė viršų. Bebaigią anglų kalbos studijas, klubų nariai ir pasimetėliai jungiasi prie šios kultūros. Agresyvusis psichopatas girtuoklis dabar pasirodo narkotikų kultūroje. Heroinas ir stiprieji narkotikai pakeitė marijuaną ir L.S.D. Žiaurumas hipio prieš hipį pasidarė dažnas įvykis. Atsirado per daug hipių. Bendruomenė, tik tam tikram skaičiui žmonių iš jos pasitraukus, gali išsilaikyti".
HIPIZMAS — VĖŽYS
Hipizmas nėra kiaulikės liga. Tai yra vėžys. Kaip vėžio, visų jo priežasčių gal nesužinosime ar negalėsime pagydyti. Bet gydykime tas, kurias pažįstame. Žinome, kad ilgi plaukai yra viena pagrindinių hipių gyvenimo žymių, nors ne visi, kurie ilgus plaukus nešioja, bus hipiai.
Jei prašome savo piliečius paaukoti keletą colių mirusių celių (t. y. plaukų), kad išlaikytume Singapūrą saugų nuo hipizmo rykštės, nemanau, kad dėl to demokratija mirs Singapūre. Demokratija pajėgs tokią auką padaryti. Ji nesiremia plaukais. Bet gyvenimo būdas, kuris eina kartu su gaurais, galėtų sunaikinti Singapūrą, nes hipizmas yra naujas žmonių opiumas. Tai karo opiumas, kurį priešas paleis, kad nugalėtų mūsų kraštą.