Osvaldas Mickūnas Jonas Kelečius Irena Mickunienė
Kovo mėnesį Čiurlionio galerijoje buvo trijų dailininkų paroda. Su savo tapybos kūriniais joje dalyvavo Jonas Kelečius ir jo seserėčia Irena Mickūnienė. Irenos vyras Osvaldas buvo išstatęs medžio skulptūras. J. Kelečiaus parodas čikagiečiai jau kelis kartus yra matę. Ar ši jo paroda buvo skirtinga nuo pirmiau buvusiųjų? Ir taip, ir ne. Kelečius gal yra vienas iš nedaugelio mūsų dailininkų, kuris visuomet aiškiai išlaiko savo charakterį, bet kartu atrodo ir naujas.
Čikagai buvo naujiena dailininkai Mickūnai. Iki šiol jie čia nebuvo nei matyti, nei girdėti, tačiau Kanadoje jau yra dalyvavę daugelyje parodų ir susilaukę labai palankių įvertinimų. Ji kilusi nuo Rokiškio, o jis — nuo Raseinių. Dabar abudu gyvena Kanadoje, Sarnia miestely, visai prie JAV sienos.
Kam teko sutikti Ireną, tuoj galėjo įsitikinti, kad tai įsikūnijęs moteriškumas. Tas švelnus moteriškumas dvelkia ir iš jos meistriškai atliktų akvarelės darbų. Šioje parodoje išstatytuose kūriniuose daugiausia buvo vaizduojama saulė, su įvairių spalvų ir įvairaus šviesumo aureolėmis, ratais, spinduliais. Čia žaiste žaidė vaivorykštės spalvos ir spektrai. Tai buvo įdomu, šviežia, iki šiol Čiurlionio galerijoje dar nematyta.
Jeigu Irenos mintys padangėmis skraido ir atrodo, kad nori net saulę į žemę nukelti, tai jos vyras Osvaldas lyg stengiasi įrodyti, kad panašius efektus galima išgauti ir iš žemėje augančio medžio. Jo medžio skulptūras supa kažkoks primityvus subtilumas, lyg iš pievų besikeliąs rytmečio rūkas.
Tikimės, kad šis pirmas jų pasirodymas Čikagoje nebus paskutinis.