Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

DAR DĖL APJUNGTI

    Šiame kalbos skyrelyje porą kartų buvo patarta nevartoti iš Lietuvos spaudos ir pas mus atkilusio veiksmažodžio apjungti, kur paprastai iki šiol vartodavome jungti ir sujungti. Vyt. Alantas (laiške redakcijai) pagal grutes (poras) apgalvoti: sugalvoti, apdaužyti: sudaužyti, aplietuvinti: sulietuvinti norėtų reikšmėmis skirti ir apjungti: sujungti. Girdi, teisingiau skamba posakis: Mindaugas Lietuvą apjungė, bet ne sujungė. Taip pat tėvynės meilė galinti piliečius apjungti ir sujungti. Viskas čia priklauso nuo veiksmo pilnumo, jo baigtumo ar nebaigtumo.

    Lietuvoje prieš netikusią apjungti vartoseną jau prieš keletą metų yra pasisakę kalbininkai K. Ulvydas ir A. Žirgulys. Pastarasis savo taisymuose iš sovietinės spaudos cituoja tokius posakius: Taip įsikūrė sekcija, apjungianti visus lietuviško teatro kūrėjus. Šis siauras žemės ruožas apjungia abu kraštus. Didžioji pergalė įgalino visas žemes apjungti į vieną valstybę (Kalbos Kultūra XII, 8). Pirmuose dviejuose sakiniuose lietuviškai tinka tik jungti, o paskutiniame — sujungti. Juk eigos veikslu paprastai sakome rašome: jungti jėgas, elektros laidus; mus jungia bendros pažintys, pažiūros; juos jungė gilus draugystės jausmas, giminystės ryšiai; tėvynės meilė jungia lietuvius kovai dėl tautos laisvės; Panamos sąsmauka jungia Šiaurės ir Pietų Ameriką. Ir J. Jablonskis savo 1922 m. gramatikoje rašo: Čia yra jungtukų, kuriais jungiame sakinio dalis (du veiksniu, du tariniu, du papildiniu, du pažyminiu, du aplinkybės žodžiu) ir atskirus sakinius. Prireikus, tam tikrais atvejais čia, žinoma, galime pavartoti ir įvykio veikslo veiksmažodį sujungti.

    Veiksmažodžių vediniuose mūsų priešdėliams ap ir su — dažnai atliepia rusų ob-, o- ir so-, s- (liet. apdėti, aprašyti, apstatyti = rus. obložit', apisat', obstavit' liet. sudėti, susirašyti, sustatyti = rus. složit', spisat'sia, sostavit'). Tai normalios struktūrinės panašybės. Bet Lietuvoje, dažnai versdami iš rusų kalbos, ėmė mechaniškai ir rus. objedinit' versti apjungti ir apvienyti, o rus. sojedinit' — sujungti, suvienyti. Kadangi tiedu rusų veiksmažodžiai skiriasi sintaksine vartosena, tai ir vertėjai, sekdami jų pavyzdžiu, kur kalbama apie teritorijas, įmones, draugijas, visur ėmė brukti apjungti, rečiau apvienyti. Tai pamėgzdų darbas, o ne savaiminė darybinė analogija su tokiais veiksmažodžiais, kaip apgaubti, apkabinti ir pan. Čia tokia pat sovietybė, kaip ir iš rusų kalbos išsiversti kerėbliški sudurtiniai būdvardžiai bendraliaudinis ir visaliaudinis (-nė šventė), bendragamyklinis (-nės išlaidos), bendrasqjunginis (-nės ministerijos) ir visasąjunginis (suvažiavimas), taip pat net kai kurių kalbininkų vartojami terminai bendratautinė kalba, bendrabaltiška priesaga. Lietuviškai galime juk paprastai pasakyti: bendra liaudinė šventė, visuotinė liaudies šventė, bendrosios gamyklinės išlaidos, sąjunginės ministerijos, bendra (bendroji) tautinė kalba, bendrinė tautos kalba, bendra baltiška priesaga. Anokiais sudurtiniais būdvardžiais, atrodo, siekiama ir tam tikro stiliaus pompastiškumo, kuris savas ir rusų kalbos gausiems sudurtiniams būdvardžiams su obšče- ir vse-.

    Veiksmažodžio jungti su priešdėliu ap-, kaip svetimo mūsų bendrinei kalbai, neduoda ne tik Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, bet ir didysis akademinis (IV t.). Jo taip pat nevartoja nė naujausias A. Lyberio Lietuvių - rusų kalbų žodynas (1971).

    Anuos V. Alanto minimus posakius savo kalba paprastai pasakome: Mindaugas Lietuvą jungė (bandė jungti), bet nesujungė; tėvynės meilė piliečius gali jungti ir sujungti.

    Tiesa, sakydami skarelę rišo, surišo, ką skarale aprišo, turėdami galvoje jaučius ir jungą, galime pasakyti ne tik jungą jungia, sujungia, bet ir jaučius jungu apjungia (užmauna ant sprando). Bet čia apjungti nereiškia "sudaryti vieną iš kelių atskirų daiktų", o tik "vieną daiktą apdėti aplink kitą, apie jį apsukti". Pagaliau čia nedera nė aprinkti: surinkti (obuolius) analogija. Mat, šiuo atveju aprinkti reiškia "pasirinktinai rinkti (pvz. kur didesni, gražesni)". Žinoma, taip pat netikslu vartoti: JAV Bendruomenės apygardos apjungia apylinkes. Čia visiškai pakanka bepriešdėlinio veiksmažodžio jungia.

A. Salys

ŠALDYTUVAS IR “FRYZERIS”

    Ang. refrigerator, dažnai senu papratimu tebevadinamam icebox, jau visuotinai yra prigijęs šaldytuvas. Šis naujadaras jau minimas 1905 m. A. Lalio žodyno angliškoje dalyje. J. Baronas savo 1932 m. žodyne dar tebekirčiavo pirmąjį to žodžio skiemenį (tvirtaprade priegaide), bet dabar bendrinėje kalboje kirtis pagal kitų tos priesagos vedinių analogiją nukeltas į trečiąjį skiemenį. Šnekamojoje kalboje dažnai šaldytuvu netiksliai vadinamas ir vėsintuvas (airconditioner). O ang. freezer, kaip naujas skolinys, kasdieninėje kalboje gavo tik lietuvišką galūnę ir dar tebelaukia kokio savo pakaito. Tiesa, 1962 m. Gimtojoje Kalboje buvo pasiūlytas pavadinimas šaldykla. Bet, rodos, ji nepaplito. Mat, vediniai su priesaga -ykla paprastai reiškia kokią didesnę patalpą ar vietą. Šiaip vartojo sąmonėje virtuvinis šaldytuvas ir "fryzeris" (dažnai sujungti į vieną) yra susijęs su tam tikros šaldomosios spintos ar dėžės sąvoka. Todėl pvz. vokiečiai ir vartoja terminus Kühlschrank (seniau Eisschrank) ir Gefriershrank. Šaldykla labai gerai tinka versti ang. refrigeration arba cold storage plant, vok. Kühlhaus, Gefrieranlage. Ir A. Lyberio žodyne šaldykla rusiškai verčiama tik cholodil'noje pomeščenije.

    Žymiai geriau "fryzeriui" vadinti tiktų šaldyklė (su kirčiu ant antrojo skiemens), nes priesaga -yklė yra siauresnės reikšmės (plg. maudykla: maudyklė, prausykla: prausyklė). Bet šiai terminų porai šaldytuvas: šaldyklė trūksta ryškesnio forminio priešpriešumo (abu tos pačios šaknies). Ir jei dėl to šaldyklė neprigytų, tai "fryzeriui” tektų pritaikyti vieną iš trijų jau atgyvenusios skolintinės ledaunės (iš lenk. lodownia, ang. icehouse) lietuviškųjų pakaitų. J. Jablonskio jau 1918 m. buvo pasiūlyta ledūnė (jo kirčiuota kaip galūnė, bet 1954 m. žodyne naujoviškiau su tvirtagale priegaide), vėliau A. Vireliūno — ledudė (plg. peludė, aludė), o 1934 m. GK — ledainė. Iš jų ledainė (plg. cukrainė, svetainė) labai gerai tinka vadinti įvairioms ledų parduotuvėms ir kioskams, dažnai vadinamiems firminiais vardais, kaip Dairy Queen, Dairy Cottage. Iš likusių dviejų, rodos, pagaulesnė vartoti būtų ledūnė. Juk "fryzeryje" kaip tik laikomi ledai ir sušaldyti apledėję įvairūs maisto gaminiai. Be to, pasirinkę skirtingų šaknų terminus, vartosenoje išvengtume pavadinimų painiojimo.

    Ne vien dėl vienašališkumo, bet ir šiaip darybiniais sumetimais netiktų nė įvykio veikslo veiksmažodžio sušaldyti teorinis vedinys sušaldytuvas.Šios priesagos priešdėliniai dariniai gana reti (plg. nuleistuvas, tokia staklių dalis, pertrauktuvas, ratų pertraukos arba įšautis), o su priešdėliu su- neturime nė vieno. Taip pat ir rūšiniais terminais, kur atliepia ang. frozen, vartojame tik eigos veikslo dalyvius arba išvestinius būdvardžius, pvz. šaldyta arba šaldytinė mėsa, šaldytos, šaldytinės daržovės, sunkos

   A. Salys