Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
II-JO PASAULINIO KARO ATGARSIAI
Nors II-sis pasaulinis karas baigėsi beveik prieš ketvirtį šimto metų, jo siaubingi palikuonys Lietuvos laukuose tebeneša pavojų gyventojams. Spaudoje dažnai užtinkamos žinutės, kad toje ar kitoje Lietuvos vietovėje sprogo netikėtai atrasta surūdijusi bomba ar granata. Daugiausia nukenčia jaunuoliai, kurių smalsumas ir noras pažiūrėti "kas radinio viduje" atneša liūdnas pasekmes. Štai balandžio mėn. buvo sunkiai sužeistas Vilkaviškio profesinės technikos mokyklos mokinys, įmetęs krūmuose rastą vokišką miną į laužą. Tą pačią dieną kitas moksleivis Šilutės rajone buvo sužeistas, kai mėgino išardyti rastą miną. Po kiek laiko Vilkaviškio rajone, Lukiškių kaime, žuvo šeštos klasės mokinys; Šakių rajone kitas šeštokas buvo sunkiai sužeistas ir t. t. Ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji dažnai mano, kad surūdiję ir daug metų žemėje išgulėję sviediniai yra nebepavojingi ir nesprogs.
("Komj. Tiesa", 1972, Nr. 94)
Vytas Remeika Meškeriotojas (aliejus)
JAUNA ŠAUDYMO ČEMPIONĖ
Š. m. gegužės pradžioje Madride įvykusiame Europos šaudymo čempionate žemyno moterų čempione tapo septyniolikmetė vilnietė Virginija Marcinkevičiūtė. Apvalioje aikštelėje ji numušė 138 taikinius iš 150 ir savo debiutą apvainikavo aukso medaliu. Šis Marcinkevičiūtės rezultatas yra taip pat respublikos merginų ir moterų rekordas.
Tai jau antras Lietuvos šaulių Europos pirmenybėse laimėtas aukso medalis. Prieš dvejus metus Bukarešte žemyno čempionu tapo vilnietis Olegas Vasilecas.
("Sportas", 1972, Nr. 56)
MOKSLEIVIŲ KŪRYBOS KONKURSAS
Aštuntasis Lietuvos moksleivių kūrybos konkursas, suruoštas Švietimo ministerijos, įvyko šį pavasarį Alytuje. Konkurse moksleiviai dalyvavo ne tik su eilėraščiais ir įvairiais prozos rašiniais, bet buvo pateikta apysakų, pjesių bei grožinio vertimo bandymų. Vertinimo komisiją sudarė Lietuvos prozininkai, poetai, literatūros kritikai (vertinimo komisijos pirmininkas V. Bubnys). Pažymėtina, kad prieš konkursą Vilniuje įvyko pernykščio moksleivių konkurso laureato, šiemet lankančio Palangos vid. mokyklą, pjesės premjera Jaunimo teatre. Daugelis ankstesnių konkursų laureatų šiuo metu studijuoja filologiją aukštosiose mokyklose ir gyvai reiškiasi spaudoje.
("Lit. ir Menas", 1972, Nr. 15)
REQUIEM KAUNE
Gegužės pradžioje kauniečiai turėjo progos išgirsti L. Kerubinio Requiem d-moll, atliktą vyrų choro "Perkūnas". Kūrinio premjera buvo J. Gruodžio muzikos mokyklos salėje, o instrumentinę palydą vargonais grojo tos mokyklos dėstytoja E. Liutkevičiūtė. Chorui dirigavo meno vadovas B. Mačikėnas. Premjera susilaukė tokio didelio pasisekimo, kad Requiem buvo pakartotas Kauno muzikiniame teatre su simfoniniu orkestru, diriguojant teatro dirigentui S. Domarkui.
("Lit. ir Menas", 1972, Nr. 19)
POEZIJOS PAVASARIS
Š. m. gegužės 26 d. uždegta tradicinė Poezijos pavasario šventės aukuro ugnis Lakštingalų krantinėje, prie S. Nėries namelio, Kaune. Šventėje dalyvauja poetai, aktoriai, solistai, kompozitoriai, kurie koncertuos įvairiose Lietuvos vietose, o gegužės 29 d. įvyks baigiamasis Poezijos šventės vakaras Vilniaus universiteto kieme. Šventei paminėti išleistas tradicinis almanachas "Poezijos pavasaris", kuriame spausdinami 71 poeto eilėraščiai.
("Lit. ir Menas", 1972, Nr. 22)
LAIMĖJO LIETUVOS LENGVAATLEČIAI
Jau devynerius metus vykstančiose moksleivių lengvaatlečių varžybose dėl Pabaltijo taurės, šiemet laimėjo lietuviai. Varžybose dalyvavo Leningrado miesto, Lvovo srities, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos lengvaatlečiai (15-16 ir 17-18 metų amžiaus grupėse). Iki praėjusių metų taurę pastoviai iškovodavo leningradiečiai, o pernai ji teko Baltarusijos lengvaatlečiams. Lietuviai pergalės nesitikėjo, tačiau iš 53 rungčių laimėjo 20 ir buvo apdovanoti Pabaltijo taure.
(Sportas", 1972, Nr. 58)
MILTAI IŠ ŽOLĖS
Jau dvylika metų Lietuvoje gaminami miltai iš žolės, skirti gyvulių šėrybai. Tyrimai įrodė, kad žolės miltuose išsaugoma daugiausia virškinamųjų proteinų ir karotino. Tie žolės miltai dabar jau ruošiami beveik visuose Lietuvos rajonuose, tačiau pagrindinė gamyba vyksta dvylikoje Nemuno žemupio užliejamos zonos ūkių (Šilutės rajone).
("Tiesa", 1972, Nr. 115)
NYKSTA ŽVIRBLIAI
Mažėja Lietuvoje vienkiemių skaičius, kolūkių kiemuose nėra kūgių, kertami nereikalingi krūmokšniai, todėl pastebėtas spartus žvirblių nykimas. Siūloma žvirblius globoti, įrengiant jiems mažus pastatėlius, kuriuose galėtų prisiglausti per šalčius, o taip pat ir lesyklas, nes paukštelis yra naudingas ir vertas rūpesčio.
('Mūsų gamta", 1972, Nr. 3)
IV-SIS LIETUVOS FLOROS TOMAS
"Vaizdo" spaustuvė išleido "Lietuvos TSR floros" IV-jį tomą, kuriame aprašytos 554 rūšys Lietuvoje natūraliai augančių arba auginamų žolinių ir medinių augalų. Šį "Lietuvos TSR floros" tomą parengė 24 autorių kolektyvas (vyriausia redaktorė — M. Natkevičaitė - Ivanauskienė). Leidinys gausiai iliustruotas. Šiame tome yra ir vertingų staigmenų: pirmą kartą pasaulinėje literatūroje aprašytos Lietuvoje augančios dvi augalų rūšys ir 22 formos. Apgailestaujama, kad knygos išleista tik 3,000 egzempliorių, o ji rekomenduojama kiekvienam biologui, sodininkui, gamtininkui, biologijos mokytojui.
("Mūsų Gamta", 1972, Nr. 3)
KREPŠINIO ENCIKLOPEDIJA
Krepšinio auksiniam jubiliejui Lietuvoje paminėti "Minties" leidykla Vilniuje išleido knygą "Lietuvos krepšinis", kuri pateikia žinių apie Lietuvos krepšinį, krepšininkus, šios sporto šakos vystymąsi ir kt. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir šaržais (dailininkai V. Gudelis ir K. Gibavičius). Leidinio autoriai: Stasys Stonkus, Vytautas Kazakevičius, Vytautas Zeliukas, Algimantas Bertašius.
"Lietuvos krepšinis" yra pirmoji knyga, skirta vienos sporto šakos Lietuvoje istorijai. Tiražas — 12.000 egz.
("Gimtasis Kraštas", 1972, Nr. 19)
RUOŠIA M. ČIURLIONIO MONOGRAFIJĄ
Drezdeno leidykla "Verlag der Kunst" šiuo metu ruošiasi išleisti M. Čiurlionio monografiją. Leidinys numatomas didelio formato, 300 puslapių su 160 reprodukcijų (jų tarpe 40 spalvotų). Tekstas taip pat bus iliustruotas smulkesniais piešiniais. Monografijos autorius — Vilniaus Dailės instituto docentas, filosofijos mokslų kandidatas Gytis Vaitkūnas. Leidinys ruošiamas M. K. Čiurlionio šimtosioms gimimo metinėms paminėti (pasirodys vokiečių kalba).
("Literatūra ir Menas", 1972, Nr. 22)
VYRĄ AUKLĖTI BŪTINAI REIKIA
Vasaros metu visuomet įvyksta daugiau vestuvių, o kadangi vedybinis gyvenimas tikrąjį savo veidą parodo tik po medaus mėnesio, čia duosime keletą naudingų ištraukų jaunosioms, kad geriau mokėtų susitvarkyti naujame luome. (Būtų neblogai tuos nurodymus ir jauniesiems pasiskaityti, kad žinotų, ko tikėtis iš vedybinio gyvenimo). Štai ką rašo "Šluota" (1972, Nr. 5) apie vyro auklėjimą:
Vyrą reikia auklėti kasdien, o pradėti maždaug trečią dieną po vestuvių. Galima pradėti klausimu: "Kodėl pamergė Milda tris kartus į tave pasižiūrėjo", o vėliau paaiškinti, kaip jis bus auklėjamas. Pavyzdžiui, kadangi vaikams iki 16 metų ir vyrams turėti pinigų yra žalinga, tai visa alga turi būti atiduota žmonai, o jam kasdien bus atskaičiuojama po dvidešimt kapeikų. Nereikia kreipti dėmesio į murmėjimus, visi auklėjamieji yra užsispyrę, kitaip — jų nereikėtų auklėti. Negalima nė minutei pamiršti, kad vyrui reikia vadovauti. Didelis apsirikimas būtų jam kasdien nepriminti: "Neužmiršk šaliko". "Tu amžinai nukiši kažkur šliures". "Neužmiršk parvesti Dainiaus iš darželio"... Niekur taip neišauklėsi vyro, kaip svečiuose. Būtinai reikia, nutaikius laiką, pasakyti: "Kam jūs, miela šeimininke, tuos valgymus siūlot? Mano Kazelis vis tiek neatskiria košelienos nuo bifštekso Arba: "Mano Kazelis nė truputėlio nenusimano žmoniškoj muzikoj"... Visi vyrai turi prisiminti pasakymą "Turi žmoną — turi auklėtoją", ir auklėjimui nereikia priešintis.