Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
DEVYNI AMATAI IR DVASINIS BADAS
Straipsnyje "Troškulys prie šaltinio" (Kultūros Barai, Nr. 3, 1972) priekaištaujama šiandieniam Lietuvos mokytojui, kad jis per mažai domisi kultūrinėmis gyvenimo apraiškomis, per mažai skaito arba ir visai neima į rankas naujausių grožinės literatūros leidinių. Maždaug 70% mokytojų (buvo apklausinėti 32 vidurinės ir trijų pradinių vienos apylinkės mokyklų mokytojai, bet kitose vietovėse situacijos yra panašios) reguliariai domisi ir skaito pedagoginę metodikos literatūrą ir spaudą, kuri reikalinga jų dalykų dėstymui. Tik kas ketvirtas ar penktas mokytojas paskaito grožinės literatūros. "Liūdniausiu disonansu suskambo pradinių mokyklų ir klasių mokytojų apklausos statistika. Čia kultūros, savišvietos reikalai visiškai prasti ir tikrai kelia nerimą", skundžiasi straipsnio autorius J. Skomskis.
Kodėl taip yra? Dalinį atsakymą duoda vienas vidurinės mokyklos direktorius, ilgametis pedagogas. Jis teigia, kad laisvalaikio troškulys nuolatos kamuoja kiekvieną mokytoją, kad nesuspėjama perskaityti net visos mokytojams skirtos metodikos literatūros, o apie platesnius horizontus negali būti nė kalbos.
Tad kuo gi tas mokytojas taip užimtas, ką jis veilda, kad neįstengia per metus perskaityti poros knygų? Atsakymo reikia ieškoti straipsnio eilutėse, kurios apibūdina mokytojo darbą, pareigas ir jam statomus reikalavimus. Mokytojo darbo diena jau vadinama darbo para, nes šalia 4-5 valandų klasėje, pasiruošimo pamokoms, darbų taisymo ir kitokių, su mokymu susijusių pareigų, dar yra apkraunamas pašaliniais užsiėmimais. Skundžiamasi, kad mokyklose (ne vien tik kaimų) trūksta gerų, vaizdinių mokymo priemonių, filmų, iliustracinės, vadovėlius papildančios medžiagos. Uolesnis mokytojas yra priverstas pats tokių mokymo priemonių pasimedžioti. "Technikos amžiuje mokyklos technika daug kur iš esmės menka, ir jos veiksmingumo koeficientas mažut mažutėlis. Dėl to mokytojas priverstas gaišinti brangų laiką".
Klasių vadovai turi pasirūpinti išplatinimu knygų, loterijos bilietų, prenumeruotinos mokiniams spaudos, organizuoti metalo laužo, makulatūros rinkimą, paskirstyti aplinkos tvarkymo ir priežiūros zonas. Iš mokytojo reikalaujama ir visuomeninės veiklos: jis yra agitatorius, paskaitininkas, draugovininkas, liaudies kontrolierius, kolūkio draugiškųjų teismų, moterų tarybų, gamtos apsaugos draugijų pirmininkas ir t. t. Jam nepaliekama nė minutės laisvo laiko. Mokytojai turi budėti mokinių kino seanso salėse, užeigose, kultūros vakaruose, parke, sporto aikštėje ir "vos ne kiekvienoje pavartėje"... Žinoma, tada "kartu su pilkėjančia bei tuštėjančia mokytojų kultūros lobių skrynia, tolydžio skursta ir bręstančiųjų protų bei širdžių pasaulis".
Nuo tos intelektualinės mokytojo mažakraujystės vaistų taip ir nepramatoma, nors diagnozę straipsnis lengvai nustato. Patariama, kad "nuo tos ligos, visų pirma, privalo mokytojas pats savoje laboratorijoje gydytis, nes visada ir visur, plečiant savo kultūros akiratį, svarbiausia buvo ir tebėra asmeninis poreikis, gilus, prasmingas žvilgsnis į profesijos reikalavimus". Tik niekur straipsnyje nepaminima, kaip mokytojas turėtų atrasti laiko tą "savo kultūros akiratį" praplėsti.
VILTYS KRYPSTA Į MIUNCHENĄ
Vasarinio sporto olimpiada, įvyksianti šios vasaros pabaigoje Miunchene, vilioja ir ne vieną lietuvį sportininką. Žinoma, jiems tektų pasirodyti tik rinktinėse sovietų sportininkų grupėse ir tik po sovietine vėliava, tačiau asmeninis pasitenkinimas ir proga parungtyniauti su geriausiais viso pasaulio sportininkais vis dėlto masina. Šį pavasarį ir vasarą visuose sovietų imperijos kraštuose vykdomos specialios atrankos, ieškoma pajėgiausių sportininkų, kurie bus siunčiami į olimpiadą.
Štai (Sportas Nr. 64) pranašauja, kad į Miuncheną bus siunčiamas Europos ir pasaulio pirmenybių prizininkas vilnietis Vladas Česiūnas, baidarių ir kanojų irklavimo meistras.
Yra galimybių ir Lietuvos boksininkams patekti į Miuncheną (Sportas, Nr. 73), nes Maskvoje įvykusiose 1972 m. bokso čempionato rungtynėse aukso medalis teko Vytautui Bingeliui. Iš šimto ten suvažiavusių įvairių tautų dalyvių buvo tik 5 lietuviai boksininkai, bet jie namo grįžo su vienu aukso ir trimis bronzos medaliais.
Vilnietis Anatolijus Baranovas, tapęs visos Tarybų Sąjungos maratoninio bėgimo čempionu (pasekmė — 2.14:19,6) taip pat tikisi dalyvauti olimpiadoje (Sportas, Nr. 82).
O ką bekalbėti apie pasižymėjusį lengvaatletį Kęstutį Šapką, kuris šią vasarą Augsburgo "Rozenau" stadione lengvaatlečių varžybose pasiekė naują rekordą Lietuvai šuolyje į aukštį 2.24. (Ankstesnis jo rekordas buvo 2.23, o pasaulinis rekordas šiuo metu yra 2.30). Augsburge taip pat gražiai pasižymėjo vilnietis Romas Bitė — 3000 m. bėgime su kliūtimis pasiekė geriausią rezultatą 8:29,8 (Sportas, Nr. 76).
Iš čia suminėtų tik kelių pavyzdžių matome, kad yra daug galimybių šiuos ir dar kitus iškiliuosius lietuvius sportininkus pamatyti Miuncheno olimpiadoje.
SURASTI PASLĖPTIEJI LOBIAI — MOLIS
Apie Padysnio pelkes, esančias netoli Didžiasalio, žmonės nuo seniausių laikų pasakoja daug legendų. Populiariausia jų yra, kad pelkėse, kurios susidarę prie Dysnos upės, kipšas paslėpęs didžiausius turtus ir viliojąs apylinkių žmones, kurie tik drįsta apie pelkes pasisukinėti. Dabar tikruosius pelkių turtus, nors ne visai tokius, apie kuriuos kalba legendos, atrado vilnietis geologas Antanas Gryna. Prie didžiasalio surasti milžiniški molio klodai. Klodų storis — vidutiniškai devyni, o kai kur net dvylika metrų. Nuo žemės paviršiaus molis paslėptas visai plona danga. Molis be jokių priemaišų, beveik švariausias visoje Lietuvoje. Netoli molio atradimo vietos jau užplanuotas 19 milijonų rublių vertės fabrikas, kuris duos darbo 700 žmonių. Numatoma gaminti drenažo vamzdžius. Kai senieji apylinkės gyventojai pasiteirauja, kaip dideli tie moliniai velnio lobiai pelkėse, jiems atsakoma, kad fabrikui žaliavos užteks trisdešimčiai metų.
("Švyturys", 1972, Nr. 6)
UTENOJE BUS ALAUS
Ateinančiais metais numatoma pradėti stambiausios Lietuvoje alaus daryklos statybą Utenoje. Darykla galės išvaryti 7,2 milijonų dekalitrų alaus per metus, o dabar visoje Lietuvoje išleidžiama virš 10 milijonų dekalitrų alaus.
("Tiesa", 1972, Nr. 109)
TEATRAS RŪSYJE
Vilniaus V. Kapsuko universiteto Istorijos fakulteto zonoje veikia įdomus teatras, įsikūręs rūsyje. Jo aktoriai—studentai, kurie vaidina kasdieniniais drabužiais, be dekoracijų, patys pasitikdami lankytojus, sodindami juos 41 vietos talpumo salėje. Teatro scena — tik keturių žingsnių gylio, o žiūrovų, net profesionalų, atsiliepimai apie vaidinimus labai palankūs. Vaidinami sceniniai veikalai, pvz. A. Stasiulevičiaus "Suolas", "Siluetai", "Miražai" ir kt.
("Švyturys", 1972, Nr. 6)
VARŽĖSI DĖL “GINTARINĖS TRIŪBOS”
Kasmetinėmis virtusios estradinių dainų muzikantų varžybos dėl "Gintarinės triūbos" šį pavasarį įvyko Kaune. Pirmoji vieta atiteko estradiniam orkestrui "Oktava", kuriam vadovauja J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas M. Tamošiūnas. Antroji vieta pripažinta Siguldos (Latvija) estradiniam orkestrui.
("Komj. Tiesa", 1972, Nr. 93)